Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Laurusevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-799-668/2015 perduota prokurorui pašalinti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2014 m. vasario 5 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., t. y. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. balandžio 6 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vonios patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą – suėmė nukentėjusiąją R. L. už juosmens, numovė kelnes, jėgą ją užkėlė ant kriauklės, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. išžagino nukentėjusiąją R. L.;

taip pat jis, 2012 m. balandžio 7 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. L. ir E. P., panaudodamas fizinį smurtą – E. L. ir jam laikant nukentėjusiąją R. L. už rankų, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, E. P. nurengė R. L. nuogai ir įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. dalyvavo bendrininkų grupėje išžaginant nukentėjusiąją R. L..

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui konstatavęs, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. 3 p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. Laurusevičienė skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Prokurorės nuomone, teismo išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, yra nepagrįsta. BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad byla prokurorui perduodama tik tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 219 str. nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tik deklaratyviai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tuo pažeidžiant E. L. ir E. P. teises į nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymima, kad BPK 2 str. numato pareigą tiek prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, tiek teismui imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Asmens teisė į kiek įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Šiuo atveju D. G. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2014-09-25, patiriami procesiniai suvaržymai trunka jau daugiau, nei keturis mėnesius. Kiti du įtariamieji yra pasislėpę ir neaišku, kada bus nustatyta jų buvimo vieta, kada su jais bus galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, bylos grąžinimas prokurorui dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų D. G. teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad ikiteisminiame tyrime visos aplinkybės yra aiškios ir pilnai ištirtos, nustatyta nuskalstamos veikos padarymo vieta, laikas, nustatyti galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys. Teismui nėra jokių kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti D. G. atžvilgiu nuosprendį. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutartyje minima 2015-01-05 nutartis Nr. 1A-5-478/2015 yra priimta įvertinus visai kitokią situaciją, todėl ja šiuo atveju neturėtų būtų besąlygiškai vadovaujamasi. Šioje byloje kiti du įtariamieji yra pasislėpę, paskelbta jų paieška, su įtarimais jie nėra supažindinti, taip pat nėra pripažinti įtariamaisiais. E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jam išduotas Europos arešto orderis. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad šių asmenų teisė į gynybą nebus pažeista. Dėl aplinkybės, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką bei to, kad jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos, pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 256 str. 1 d., prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Esant tokioms aplinkybėms prokuroras baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu gali prašyti pakeisti kaltinimą ir iš kaltinamojo akto pašalinti nurodytas kitų įtariamųjų pavardes.

Prokurorės skundas tenkinamas.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 str. 3 d., esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Teismas sprendė, kad perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nustatant tokias faktines aplinkybes, kokios nurodytos prokurorės teismui perduotame kaltinamajame akte, teismas turėtų daryti išvadas ir dėl E. L. ir E. P. galimai nusikalstamų veiksmų, nors jie nedalyvauja šiame procese. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant E. L. ir E. P. teises ir nekaltumo prezumpcijos principą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, konstatavo, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Iš apylinkės teismo nutarties matyti, jog joje tik deklaratyviai konstatuojama, kad yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, tačiau konkrečiai nėra nurodytas nei vienas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti, kad ta aplinkybė, jog kaltinamajame akte yra įvardinti ir kiti du su D. G. galimai nusikalstamą veiką padarę bendrininkai, trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą D. G. atžvilgiu. Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos visos aplinkybės, kurias nurodyti reikalauja BPK 219 str. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi iš kaltinamojo akto matyti, kad nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, atsakomybę lengvinančios (sunkinančios) aplinkybės yra nurodyti aiškiai. Pritariama prokurorės skundo motyvui, kad pirmosios instancijos esminiu pripažintas trūkumas (nuo tyrimo pasislėpusių galimai padarytos nusikalstamos veikos bendrininkų įvardinimas nurodant jų vardus ir pavardes) gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą teisme prokurorui pasinaudojus BPK 256 str. numatyta teise teikti prašymą dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo.

Sutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, kad pagal teismų praktiką, kaltinime asmeniui negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką, o jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis – aprašant nusikalstamą veiką, tokių asmenų pavardės neminimos. Šiuo atveju net ir perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal prokuroro pateiktą kaltinamąjį aktą, nėra jokių procesinių kliūčių teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeisti kaltinimo formuluotę neįvardinant konkrečių, galimai su D. G. nusikalstamą veiką padariusių, bendrininkų pavardžių.

Esant nustatytai situacijai, t. y. tik deklaratyviai konstatuojant buvimą esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tačiau nenurodant konkrečių BPK pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 str. 1 d. nuostatas ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Laurusevičienės skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.