Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. V. (pradinės ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nilma“ procesinių teisių perėmėjas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jovainė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi UAB „Nilma“, atstovaujama bankroto administratorės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Jovainė“ 11 235,33 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pradinė ieškovė bankrutavusi UAB „Nilma“ pakeista į naują ieškovą N. V.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, į teismo posėdį neatvykus pradinės ieškovės atstovui, ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovo atstovas informuotas tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas nei ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nei perskirti teismo posėdžio datą, nei ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis patvirtinantys dokumentai. Apie ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis iki teismo posėdžio pradžios taip pat teismas nebuvo informuotas ir jokia kita forma. Pažymėjo, kad atsakovas sprendimo už akių byloje priimti neprašė (atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, o atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių), be to, sprendimo už akių priėmimas šiuo atveju civilinėje byloje nėra galimas, kadangi į bylą yra pateikti abiejų šalių įrodymai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovas atskirajame skunde teisingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su tuo, jog atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo (posėdžio datos pakeitimo), kuriame nurodė savo ir ieškovo atstovo užimtas dienas. Ar šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, atsakovė palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 246 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi ieškovui neatvykus į teismo posėdį dėl objektyvių aplinkybių, bylos nagrinėjimas atidedamas. Tuo tarpu paaiškėjus, kad ieškovas piktnaudžiauja procesine teise atidėti bylos nagrinėjimą bei nepagrįstai vilkina procesą, teismas tokiu atveju ieškinį palieka nenagrinėtą arba, esant atsakovo prašymui, priima sprendimą už akių. Vadinasi, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri turėtų būti taikoma ieškovui tuomet, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai vilkinti procesą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu konstatavęs, kad ieškovas, kuriam apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinė ieškovė bankrutavusi UAB „Nilma“ ieškinį atsakovei UAB „Jovainė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo Kauno apylinkės teisme padavė 2017 m. sausio 4 d. Teisėjas 2017 m. sausio 16 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. 2017 m. vasario 24 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Taip pat šalys apsikeitė paruošiamaisiais dokumentais (gauti dubliukas, triplikas). Teismas, parengęs nagrinėti bylą teismo posėdyje, 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė, kad posėdis skiriamas 2017 m. gegužės 9 d. 11 val. ir išsiuntė šalims šaukimus. 2017 m. balandžio 25 d. teisme gautas atsakovės atstovo advokato S. B. prašymas dėl posėdžio datos pakeitimo. Šiuo prašymu atsakovės atstovas informavo teismą, kad atsakovės atstovas neturi galimybės dalyvauti 2017 m. gegužės 9 d. 11.00 val. posėdyje, kadangi tuo pačiu metu turi dalyvauti kitoje civilinėje byloje, kurioje teismo posėdis buvo paskirtas ir iš anksto suderintas su visais proceso dalyviais. Skiriant kitą posėdžio datą, atstovas taip pat nurodė savo užimtas dienas. Gavęs šį prašymą, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 28 d. pranešimu pasiūlė atsakovės atstovui raštu pateikti teismui atsakovui tinkantį galimų teismo posėdžio datų nuo 2017 m. birželio 8 d. grafiką, kuris būtų suderintas su kitos šalies atstovu. Nurodė, kad gavęs tokį grafiką teismas turėtų galimybę spręsti dėl teismo posėdžio datos perskyrimo. Priešingu atveju, teismas nurodė, kad atsakovės atstovo prašymas bus laikomas prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šį teismo pranešimą, atsakovės atstovas 2017 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo ir galimų teismo posėdžio datų nuo 2017 m. birželio 8 d. grafiką, kuris taip pat buvo suderintas ir su ieškovės atstovu. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su 2017 m. gegužės 5 d. prašymu atsakovės atstovas pateikė teismui įrodomus, t. y. ieškovės ir atsakovės atstovų elektroniniu paštu susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad 2017 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas kreipėsi į ieškovės administratorių, prašydamas informuoti apie užimtas dienas, taip pat nurodydamas, jog pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą pakeisti 2017 m. gegužės 9 d. posėdžio datą, o teismas nurodė suderinti su administratoriumi galimas sekančio teismo posėdžio datas ir pateikti teismui galutinį prašymą. 2017 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku bankroto administratoriaus atstovė nurodė atsakovės atstovui savo užimtas ir laisvas (neužimtas) datas. Taigi pripažintina, kad ieškovas tokiu būdu išreiškė savo poziciją, jog neprieštarauja dėl teismo posėdžio datos pakeitimo, todėl atskiro pašymo dėl teismo posėdžio datos perskyrimo teismui ir nepateikė, o tikėdamasis, kad posėdžio data bus pakeista, neatvyko ir į 2017 m. gegužės 9 d. 11 val. teismo posėdį. Pažymėtina, kad į 2017 m. gegužės 9 d. 11.00 val. teismo posėdį neatvyko ir atsakovės atstovas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iki paskirto 2017 m. gegužės 9 d. 11 val. teismo posėdžio gavęs atsakovės atstovo prašymą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo, taip pat esant pateiktiems duomenims, kad šis atsakovės atstovo prašymas buvo suderintas ir su kitos šalies atstovu, t. y. ieškovu, turėjo pakankamą pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą arba perskirti šio teismo posėdžio datą. Tai, kad minėtą prašymą teismui pateikė tik atsakovės atstovas, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi šalys turi bendradarbiauti, siekdamos proceso ekonomiškumo bei operatyvumo. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, esant byloje pateiktiems įrodymams, kad ieškovas neprieštaravo teismo posėdžio datos pakeitimui dėl atsakovės atstovo užimtumo kitoje civilinėje byloje, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto teismo posėdžio ieškovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Ši skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.