Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-17 · Administracinė byla Nr. eI3-829-1066/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
eI3-829-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02803-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-829-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02803-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. TE-975 ,,Dėl J. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio (statutinis valstybės tarnautojas, 14 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – 4,49); 3) priteisti kompensaciją iš priverstines pravaikštas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas iki atleidimo iš tarnybos ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, 14 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas – 4,49). Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nes pareiškėjas 2019 m. birželio 2 d. apie 1 val. 46 min. ne tarnybos metu, būdamas neblaivus (1,17 prom.), Švenčionių raj. sav., Pabradėje, Įkalnės g., vairavo automobilį.

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, tvirtina, kad administracinio nusižengimo byloje jis yra pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 950,00 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių. Tačiau pareiškėjas šią administracinę nuobaudą yra apskundęs, todėl minėtas nutarimas yra neįsiteisėjęs. Mano, kad esant tokiai situacijai, kai pareiškėjo kaltė nėra įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovė priėmė skubotą sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

3. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime savo poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovė pareiškėjo padarytą pažeidimą privalėjo vertinti tik tada, kai išspręstas pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas administracinio nusižengimo byloje, yra visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad administracinės ir tarnybinės atsakomybės yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką pareigūnai yra traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Tuo pačiu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo veikos, kuria buvo pažemintas jo kaip pareigūno vardas, neliko jokių abejonių (pareiškėjas ne tarnybos metu vairavo automobilį, būdamas neblaivus, buvo sustabdytas pareigūnų ir vengė tikrintis neblaivumą, bandė įtikinti sustabdžiusius pareigūnus, kad automobilį vairavo ne jis, o kartu su juo važiavęs asmuo). Minėti pareiškėjo veiksmai užfiksuoti jų tarnybiniuose pranešimuose.

3.2. Pabrėžė, kad nėra ir nebuvo jokio pagrindo laukti, kol pasibaigs teisminis procesas administracinio nusižengimo byloje, todėl tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir priimtas skundžiamas Įsakymas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnybos Teisės skyriuje Tarnybos vado pavaduotojo 2019 m. birželio 3 d. pavedimu atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio J. S. transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

4.2. Iš Tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro 2019 m. birželio 2 d. paros įvykių suvestinės Nr. 153 įrašo Nr. 15 nustatyta informacija, kad 2019 m. birželio 2 d. 1.45 val. Švenčionių r., Pabradėje, Įkalnės g. sustabdytas automobilis „Volvo V70“, kurį vairavo ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus (1,17 prom.) Tarnybos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresnysis pasienietis J. S.. Ši informacija buvo užfiksuota ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas 2019 m. birželio 2 d. suvestinėje Nr. 153.

4.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. K. 2019 m. birželio 28 d. išnagrinėjo pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR-N-849-2019, kuriuo J. S. už 2019 m. birželio 2 d. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,17 prom. lengvas girtumas (ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą), skirta administracinė nuobauda – 950 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėn. Su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas buvo supažindintas 2019 m. birželio 6 d.

4.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2019 m. liepos 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-80Var, kurioje konstatuota, kad J. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, 2019 m. birželio 2 d. apie 1.46 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai panaudojus alkoholio kiekio matuoklį nustatytas lengvas 1,17 prom. girtumo laipsnis, Švenčionių r. sav., Pabradėje, Įkalnės g. vairavo automobilį „Volvo V70“ ir taip tyčia nepaisė teisės aktų reikalavimų ir sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 17.1 ir 17.4 papunkčių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Tarnybos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresnįjį pasienietį J. S. už pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos.

4.5. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas 2019 m. liepos 2 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja:

6.1. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

6.2. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

6.3. Elgesio reikalavimus Tarnybos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Kodeksas), kurių nuostatos įpareigoja ne tarnybos metu Tarnybos pareigūnus elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą Tarnybos sistemą, o privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Tarnybos interesai, Tarnybos prestižas ir pareigūno reputacija (17.1, 17.4 papunkčiai).

6.4. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

7. Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).

8. Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. LVAT (administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis V. F. 2019 m. birželio 2 d. 3.10 val. surašė J. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 92-ANR_P-2731-2019 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje (Transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai) numatyto administracinio nusižengimo. Protokole užfiksuota, kad J. S. 2019 m. birželio 2 d. 1.46 val. Švenčionių r. sav., Pabradėje, Įkalnės g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 prom. lengvas girtumas. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes 2019 m. birželio 2 d. tarnybiniuose pranešimuose patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis E. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis V. F.. Taigi iš esmės pareiškėjo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie pripažinti kaip pareigūno vardo pažeminimas, yra konstatuoti.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas neigia aplinkybę, kad 2019 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tvirtindamas, jog automobilį vairavo kitas, kartu su juo važiavęs asmuo. Pasak pareiškėjo, jo kaltės nebuvimo faktas įrodinėjamas teisme (pareiškėjas paskirtą administracinę nuobaudą dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, yra apskundęs ir nutarimas yra neįsiteisėjęs). Atsakydamas į šį argumentą, teismas pažymi, kad Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, J. S. kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkės teismo Švenčionių rūmus dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 28 nutarimu pagal LR ATPK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos 950,00 Eur dydžio baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo penkiolikai mėnesių panaikinimo. Minėtas teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK 2019 m. birželio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Ši nutartis šią dieną nėra įsiteisėjusi, nes yra apskųsta apeliacine tvarka. Nepaisant to, teismas pažymi, kad baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014), todėl atsakovė yra teisi, atlikusi tarnybinį patikrinimą ir atribodama pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas bei spręsdama jo tarnybinės atsakomybės klausimą, nesant įsiteisėjusio sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Svarbu paminėti tai, kad visi tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai – tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas) neginčijamai įrodo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 2 d. apie 1.46 val. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 prom. girtumas, vairavo automobilį „Volvo V70“. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis (pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus), kaltės forma (tyčia), pažeidimo padarymo aplinkybes (pareiškėjas buvo neblaivus), akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis lemia pasekmes – akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą. Taigi atsakovė visiškai pagrįstai, esant tokiai situacijai, taikė pareiškėjo atžvilgiu tarnybinę atsakomybę ir priėmė skundžiamą Įsakymą.

LVAT ne kartą yra akcentavęs tai, kad pareigūnų, kurių profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam, žemina institucijos, kurioje jie dirba ir visos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja (bylos Nr. A7-247/2004, A 4- 274/2004, A2-447/2005).

11. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, o pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu duotas paaiškinimas teismo vertintinas kaip jo pateikta gyvybinė versija, kuri nėra pagrįsta įrodymais.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo yra netenkintinas.

13. Pareiškėjo kiti skundo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Įsakymas yra teisėtas, yra atmestini ir pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis