Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-511-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-28
Bylos Nr.
1A-45-511-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
R. J., ir K
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-45-511/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.;2.4.6 (S)
NUTARTIS2009 m. sausio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

Sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008-11-07 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas dvejų metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. N., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. birželio 16 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) alaus bare, (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kibo prie baro lankytojų, nusimovęs kelnes demonstravo savo lytinius organus, nuėmė nukentėjusiajam V. P. nuo galvos kepurę ir ją numetė ant žemės, po to sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veidą, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą veide ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, prie (duomenys neskelbtini) alaus baro kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. V. į veidą, o nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus į nugarą, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, odos nubrozdinimą veide, smegenų sukrėtimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam V. B. į veidą, o nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus jam įspyrė, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus veide ir nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą. Šiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. V. ir nežymiai sutrikdė V. P. ir V. B. sveikatą.

Nuteistojo R. J. gynėjas skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2008-11-07 nuosprendį nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka iš dalies, tai yra nesutinka su teismo parinktais ir paskirtais įpareigojimais, ir prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-11-07 nuosprendį, neskiriant nuteistajam R. J. įpareigojimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą, paskyrė du įpareigojimus, kurie tarpusavyje sunkiai suderinami arba iš viso nesuderinami, tai: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti arbo biržoje; ir 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Gynėjas nurodo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės paskirties principų, yra nustatyta, kad paskirta bausmė privalo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Ši teismo paskirta bausmė yra teisinga. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimą lydintys teismo paskirti įpareigojimai neatitinka teisingumo principo, pažeidžia R. J. teises, įtvirtintas LR Konstitucijos 48 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, bei Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuos yra ratifikavusi ar prisijungusi Lietuvos Respublika ir kuriuose garantuojamos žmogaus teisės į laisvą darbo pasirinkimą, laisvą darbo rinkos erdvę ir laisvą judėjimą Europos Sąjungos ribose ir Europos ekonominėje erdvėje.

Nurodo, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis garantuoja asmenų teisę į teisingą teismą, teismas priimdamas nuosprendį vykdo teisingumą ir tuo įgyvendina teisingumo principą. Teismo skiriami įpareigojimai yra neatsiejama teisingumo vykdymo dalis, todėl teismui skiriant įpareigojimus, juos būtina parinkti taip, kad juos realiai būtų galima įgyvendinti ir jie neprieštarautų vienas kitam, t.y. netrukdytų vienas kito įgyvendinimui, neprieštarautų teisingumui.

Gynėjas nurodo, kad skiriant įpareigojimus, susijusius su įsidarbinimu, turi būti atsižvelgiama į tarptautines sutartis bei konvencijas prie kurių yra prisijungusi Lietuva. Tai į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2007/C 303/01) 15 straipsnį, kuris skelbia: „laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti“, šio straipsnio 1 dalį –„kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla“. Ši dalis remiasi Europos socialinės chartijos, kuri buvo pasirašyta 1961 m. spalio 18 d. ir kurią ratifikavo visos valstybės narės, 1 straipsnio dalimi bei 1989 m. gruodžio 9 d. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 4 punktu; 2 dalį „kiekvienas Sąjungos pilietis turi laisvę ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje“. Tai pat į Europos Bendrijos steigimo (Romos) 1957 m. sutartį, įkūrusią Europos Ekonominę bendriją (toliau EB), kurioje buvo įrašytos nuostatos dėl laisvo darbo jėgos judėjimo Bendrijos viduje. Laisvo asmenų judėjimo idėja buvo įtvirtinta kaip laisvosios rinkos dalis. Nuo 1993 m. ES valstybių narių piliečiai gali be apribojimų keliauti ir gyventi Europos sąjungos viduje (EB Sutarties 14 str.), kadangi ši teisė yra neatskiriama nuo Europos pilietybės (18 str.). 1986 m. Suvestiniame Europos akte yra teigiama, kad vidaus rinka yra sudaryta iš „erdvės be vidinių sienų, kurioje yra užtikrinamas laisvas asmenų <...> judėjimas“.

Šiai dienai darbo rinkoje vyrauja sudėtinga situacija dėl įsidarbinimo. Esant pasaulinei krizei, netgi aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos asmenims susirasti ir/ar išlaikyti darbo vietas nėra labai paprasta. R. J., būdamas vienos iš Europos Sąjungos valstybių piliečių, susirado (duomenys neskelbtini) darbą Norvegijoje. Tačiau R. J. siekiui dirbti Norvegijoje kelią užkerta antrasis teismo nustatytas įpareigojimas - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Gynėjas nurodo, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta visa eilė galimų skirti įpareigojimų. Tame tarpe ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei atsiprašyti nukentėjusiojo asmens. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelis numatytus įpareigojimus. Byloje yra duomenys, kad žala atlyginta, nors ieškinys ir nebuvo pareikštas, kad R. J. atsiprašė visų nukentėjusiųjų, nukentėjusieji jam atleido ir net prašė teismo jo nebausti. Tokiu būdu net du iš galimų skirti R. J. įpareigojimų buvo įgyvendinti dar teismo proceso metu.

Dėl nurodytų aplinkybių, gynėjas mano, kad R. J. paskirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, prieštarauja teismo paskirtam įpareigojimui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir neatitinka BPK 1 straipsnio nuostatų, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Gynėjo skundo teiginys dėl BPK 44 str. 5 d. nuostatų dėl teisių į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo, deklaratyvus, nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis, todėl negali būti išnagrinėtas.

Skundo argumentai, jog bausmės vykdymo atidėjimą R. J. lydintys teismo paskirti įpareigojimai neatitinka teisingumo principo, pažeidžia apelianto teises į laisvą darbo pasirinkimą, laisvą arbo rinkos erdvę ir laisvą judėjimą, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos sąjungos teisės aktuose, nepagrįsti.

BK 41 straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės paskirties principų, yra nustatyta, kad paskirta bausmė privalo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) ( kasacinė byla Nr. 2K-594/2007). Paskirdamas bausmę apeliantui, teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Įvertinęs padarytą veiką bei apelianto asmenybę, teismas apeliantui už apysunkį nusikaltimą paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą ir padarytą veiką atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 str., atidėjo.

Pagal BK 41 str. 1d. kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurią skiria teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šia prievartos priemone apribojamos arba net atimamos tam tikros nuteisto asmens teisės. Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; nuteistasis įspėjamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jis privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų; bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistojo elegesys nustatyta tvarka kontroliuojamas. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas apeliantui paskyrė įstatyme ( BK 75 str. ) numatytus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Tokie įpareigojimai nuosprendžio priėmimo metu buvusiais bylos duomenimis turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą apeliantui paskirti teisingai, jie atitinka bausmės paskirtis, nes skirti nukreipti nuteistojo elgesį teigiama linkme, o įpareigojimas be atitinkamos institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms yra būtinas, kad užtikrinti nuteistojo elgesio kontrolę bausmės vykdymo atidėjimo metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. numato pagal įstatymą ribojimą teisingumo vykdymo atveju skunde nurodytų piliečio teisių laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos. Be to, pastebėtina, jog nuteistajam vykdytant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje suteikta pakankama darbo vietos pasirinkimo laisvė, o minimas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms nėra absoliutus uždraudimas, tai draudžiama tik tuo atveju, jei tam nėra duotas atitinkamai teismo ar institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimas.

Kadangi teismas R. J. apkaltinamuoju nuosprendžiu teisingai paskyrė įstatymo numatytus ir teisingumui įgyvendinti reikalingus įpareigojimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jam skirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms pažeidžia skunde nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bei Europos Sąjungos - Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Europos socialinės chartijos, Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos, Europos Bendrijos steigimo (Romos) 1957 m. sutarties, Suvestinio Europos akto nuostatas.

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį ar jį panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo R. J. gynėjo Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas