Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad po santuokos sudarymo šalių šeiminis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo skirtis jų požiūriai į santuokinį gyvenimą, dvasines vertybes. Ieškovas pažymi, kad santuokinio gyvenimo šalys negyvena ir bendro ūkio neveda, nuo (duomenys neskelbtini) metų sutuoktiniai gyvena atskirai. Atsakovė išvyko iš Lietuvos ir ieškovas jokio ryšio su ja nepalaiko. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas mano, kad jo su atsakove T. D. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo J. D. teigimu, susitaikymo galimybių nėra, todėl ieškovas prašo neskirti termino susitaikyti ir bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja ir nurodo, kad atsakovė yra darbinga ir išlaikymas jai nereikalingas. Santuokos metu ieškovo vardu buvo įregistruoti trys automobiliai – (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo pripažinti asmeniniu jo turtu, kadangi minėti automobiliai buvo įgyti (duomenys neskelbtini) metais, t. y. ginčo šalims jau gyvenant skyriumi. Ieškovo teigimu, neįvykdytų prievolių tretiesiems asmenims jis neturi, o galimi atsakovės kreditoriai jam nėra žinomi.

3. Atsakovė T. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. ginčo šalys gyvena atskirai, atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo tos dienos šalys jokių santykių nepalaiko. Ieškovo vertinimu, abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, jiems abiem nepavyko jos išsaugoti, galbūt pritrūko kantrybės, todėl jų santuoka turėtų būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Remiantis bylos duomenimis, ieškovo J. D. ir atsakovės T. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, Gyventojų registro duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokoje šalys jokio nekilnojamojo turto, kuris priklausytų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neįgijo. Santuokos metu, tačiau šalims jau gyvenant atskirai, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, ieškovo vardu buvo įregistruotos trys transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kreditorių šalys neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo

6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniai jau ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini) metų) gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovė yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) ir šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, Gyventojų registro duomenimis atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovei išvykus gyventi į užsienį, šalys nuo to laiko nepalaiko jokių santykių, atsakovė nebendrauja nei su juo, nei su šalių pilnamečiais vaikais. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jau ilgą laiką nededa jokių pastangų išsaugoti savo šeimą, nebendrauja ir nemato galimybės vėl pradėti gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos iširimo. Teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalims kartu bendrai nebegyvenant daugiau kaip vienerius metus, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

9. Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės. Duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, byloje nėra.

10. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

11. Santuokos metu ieškovo J. D. vardu buvo įregistruotos trys transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad visos trys transporto priemonės buvo įgytos šalims nebevedant bendro ūkio ir gyvenant atskirai, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini) viešame registre buvo įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė (duomenys neskelbtini) metais, automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo minėtas transporto priemones pripažinti jo asmeniniu turtu. Atsakovė prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo nepareiškė, ieškovui įsigyjant minėtas transporto priemones, su ieškovu nebegyveno, bendro ūkio nevedė, todėl nurodytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo pripažįstamos ieškovo asmenine nuosavybe.

12. Ieškovas nurodo, kad neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Vadovaudamasis byloje pateiktu Lietuvos antstolių rūmų raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais viešų registrų duomenimis, teismas nenustatė, kad ginčo šalys turėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

13. Šalys nepareiškė reikalavimo dėl sutuoktinių pavardžių, todėl ginčo šalims po santuokos nutraukimo paliekamos jų turimos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovui J. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovui apmokėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (50 proc.), taip pat ieškovas šiuo sprendimu 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

16. Taigi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo, ieškovo apmokėta žyminio mokesčio dalis yra 56,50 Eur. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirta 376,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą.

17. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės T. D. ieškovui priteisiama 56,50 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Už pareikštą ieškinį iš viso mokėtinas 113 Eur žyminis mokestis, ieškovas, kaip minėta, buvo atleistas nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 56,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat 376,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pastarųjų išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

19. Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės T. D., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. D. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei T. D. – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti ieškovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš T. D., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės T. D., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 376,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.