Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui buvo įteikti 2019 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimas priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog butas, unikalus Nr. 4400-1499-9464:6207, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė su atsakovu sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 97, kurios pagrindu buvo išnuomotas atsakovui butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2013 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovo V. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ir 2 480,47 Lt (718,39 Eur) skolos už būsto nuomą priteisimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-25360-599/2013 ieškinį patenkino. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2018 m. gegužės 4 d. įvykdė priverstinį atsakovo iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nedalyvavo. Kadangi atsakovas iškeldinimo dieną namuose nerastas, į butą patekta pasitelkus durų atrakinimo meistro paslaugas. Ieškovo teigimu, patekus į patalpas, jos buvo neatlaisvintos, neišvalytos, po patalpas mėtėsi menkaverčiai daiktai, kurie buvo iškraustyti ir išvežti į sąvartyną, patalpos išvalytos, pakeistos spynos. Tokiu būdu, vykdant atsakovo iškeldinimą, ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 361,54 Eur nuostolių, kuriuos sudaro patalpų valymo-kraustymo paslaugos bei avarinis durų atrakinimas, atliekų išvežimas bei durų užrakto keitimas. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, o tarp jų ir 2018 m. gegužės 4 d. iškeldinimo protokolo kopija, 2018 m. gegužės 4 d. buto patikrinimo akto Nr. 16124(5.22-18/1477) kopija, PVM sąskaitų faktūrų kopijos, kt.

Bylos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. gyveno išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tinkamai ir laiku nemokėjo nuomos mokesčio, todėl susidarė 482,56 Eur skola (iš jos 15,66 Eur delspinigių). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei minėtą skolą bei atlyginęs nurodytą žalą, ir, šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 482,56 Eur skola (iš jos 15,66 Eur delspinigių; CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo, o pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Pagal byloje esančius duomenis ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė 361,54 Eur nuostolių, kurie atlygintini remiantis aukščiau paminėtomis šioje byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei CK 6.246-6.249 straipsniais, 6.251 straipsniu. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis), todėl šis jos reikalavimas laikytinas pagrįstu bei tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 361,54 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 844,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 844,10 Eur sumai, jis patenkintas visa apimtimi ir už jį mokėtinas 19,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Todėl, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 19,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 22,58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo”).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, įsiskolinimą už buto nuomą – 482,56 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 56 ct), nuostolių atlyginimą – 361,54 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 54 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (844,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,58 Eur (dvidešimt du eurus, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.