- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1389-585/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- J. L. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. L. R. (J. L. R.) atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria ieškovo J. L. R. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytas nepaduotu ir grąžintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu patenkino ieškovo J. L. R. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kitų išaiškinimų, pateikė išaiškinimus, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kokioje zonoje yra pastatas, kokiai kategorijai priklauso norimi atlikti darbai, kokie reikalavimai naujoms lauko durims įrengti keliami pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus. Nustačius darbams keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta, ar ieškovo pasiūlymui dėl atidalijimo įgyvendinti gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Pastato stabilumui įvertinti turi būti pasitelktos specialiosios žinios. Antrajam įėjimui įrengti turi būti perkeltas dujotiekis. Todėl būtina aiškintis, pagal kokias taisykles bus organizuojamas dujotiekio įvado perkėlimas, kokie bus techniniai reikalavimai, darbų apimtis ir kaina, kokios bus dujotiekio įvado perkėlimo sąlygos. Ieškovo pasiūlymo dėl atidalijimo įgyvendinimo kainos ir klausimo nesprendimas daro teismo sprendimo vykdymą sunkiai įgyvendinamu, nes nėra aišku, kokiu būdu pasiūlymas būtų realiai įgyvendintas, jei atsakovai patys neįsirengtų atskirų lauko durų. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo realumą, šalims siūlytina tikslinti reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, remdamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra: pirma, įrodymams, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokioje zonoje yra pastatas, kokiai kategorijai priklauso norimi atlikti darbai, pateikti; antra, įrodymams apie atidalijimo plano realumą, technines galimybes jį įgyvendinti, plano atitiktį teisės aktų reikalavimams pateikti; trečia, pertvarkomų sienų apkrovų paskirstymo techniniams apskaičiavimams, pertvarkymo darbų sąmatoms, įrodymams, patvirtinantiems, jog pateiktas atidalijimo planas nepadarys neproporcingos žalos dalijamam daiktui, statybą leidžiantiems dokumentams ar įrodymams, patvirtinantiems, jog statinys gali būti rekonstruojamas, pateikti; ketvirta, įrodymams, patvirtinantiems, jog dujotiekio įvado perkėlimas yra galimas bei leidžiamas, įrodymams, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokios yra dujotiekio įvado perkėlimo darbų apimtys ir kainos, dujotiekio įvado perkėlimo sąlygoms pateikti; penkta, ieškinio reikalavimui patikslinti.
Šalies argumentai
Ieškovas nustatytu terminu kreipėsi į teismą, teigdamas, jog ieškinio trūkumams pašalinti ir atsakymams į teismo suformuluotus klausimus pateikti yra būtina teismo ekspertizė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė pakartotinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą, teigdamas, kad ieškinys yra priimtas, o teismo nurodomi įrodymai bus surinkti ir aplinkybės išsiaiškintos, skiriant teismo ekspertizę.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi, ieškovui nepašalinus trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir laikyti ieškinį priimtu. Be kitų argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme. Skundžiama nutartimi teismo pareiga ištirti ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes nepagrįstai transformuojama į ieškovo pareigą pateikti įrodymus, kurių, beje, jis negali pateikti, nes yra reikalingos specialiosios žinios (ekspertizė).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliantas pareiškė teisme ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu patenkino ieškinį – atidalijo bendrojo naudojimo patalpą pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kitų išaiškinimų, pateikė išaiškinimus, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kokioje zonoje yra pastatas, kokiai kategorijai priklauso norimi atlikti darbai, kokie reikalavimai naujoms lauko durims įrengti keliami pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus. Nustačius darbams keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta, ar apelianto pasiūlymui dėl atidalijimo įgyvendinti gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Pastato stabilumui įvertinti turi būti pasitelktos specialiosios žinios. Antrajam įėjimui įrengti turi būti perkeltas dujotiekis. Todėl būtina aiškintis, pagal kokias taisykles bus organizuojamas dujotiekio įvado perkėlimas, kokie bus techniniai reikalavimai, darbų apimtis ir kaina, kokios bus dujotiekio įvado perkėlimo sąlygos. Apelianto pasiūlymo dėl atidalijimo įgyvendinimo kainos ir klausimo nesprendimas daro teismo sprendimo vykdymą sunkiai įgyvendinamu, nes nėra aišku, kokiu būdu pasiūlymas būtų realiai įgyvendintas, jei atsakovai patys neįsirengtų atskirų lauko durų. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo realumą, šalims siūlytina tikslinti reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, remdamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra: pirma, įrodymams, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokioje zonoje yra pastatas, kokiai kategorijai priklauso norimi atlikti darbai, pateikti; antra, įrodymams apie atidalijimo plano realumą, technines galimybes jį įgyvendinti, plano atitiktį teisės aktų reikalavimams pateikti; trečia, pertvarkomų sienų apkrovų paskirstymo techniniams apskaičiavimams, pertvarkymo darbų sąmatoms, įrodymams, patvirtinantiems, jog pateiktas atidalijimo planas nepadarys neproporcingos žalos dalijamam daiktui, statybą leidžiantiems dokumentams ar įrodymams, patvirtinantiems, jog statinys gali būti rekonstruojamas, pateikti; ketvirta, įrodymams, patvirtinantiems, jog dujotiekio įvado perkėlimas yra galimas bei leidžiamas, įrodymams, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokios yra dujotiekio įvado perkėlimo darbų apimtys ir kainos, dujotiekio įvado perkėlimo sąlygoms pateikti; penkta, ieškinio reikalavimui patikslinti.
Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pasisakė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir kokie teisės klausimai nebuvo išsiaiškinti (išspręsti) pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo, nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo nustatytus proceso trūkumus pripažino ieškinio trūkumais, kurių nepašalinimas sudaro pagrindą pradėtam bylos procesui baigti (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši išvada daroma dėl tokių argumentų. Pirma, didžiąją klausimų, kuriems išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas pareikalavo pateikti įrodymus, dalį (pavyzdžiui, klausimai, kokioje zonoje yra pastatas, kokiai kategorijai priklauso norimi atlikti darbai) sudaro ne tik fakto, bet ir teisės klausimai. Teismas ex officio kvalifikuoja ginčo materialinį teisinį santykį, nustato taikytinus teisės aktus, tai yra sprendžia teisės klausimus (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės reikalauti, kad šalis pateiktų įrodymus, susijusius su bylai aktualių teisės normų turiniu (išskyrus pavienius ir išimtinius įstatymo numatytus atvejus (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 808 straipsnio 2 dalis)). Antra, kai kurioms faktinėms aplinkybėms, kurioms patvirtinti pirmosios instancijos teismas pareikalavo pateikti įrodymus, išsiaiškinti yra reikalingos specialiosios žinios – kompetentingos institucijos išvada ir / ar ekspertizė (Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalis, 212 straipsnis). Specialiųjų žinių poreikį bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas. Trečia, įrodymai, kuriuos apeliantas gali objektyviai pateikti (pavyzdžiui, įrodymai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokios yra dujotiekio įvado perkėlimo darbų apimtys ir kainos), gali būti surinkti ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnis). Šių įrodymų nebuvimas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradinėje proceso stadijoje (apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo) ėmėsi spręsti įrodymų pakankamumo ieškinio faktiniam pagrindui ir dalykui pagrįsti (ieškiniui patenkinti) klausimą. Šis klausimas sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis). Įrodymų nepakankamumas negali būti absoliučiu pagrindu procesui nepradėti ar baigti kitaip negu išnagrinėjus bylą iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį apeliantui (paliko nenagrinėtą). Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir nurodymai, pateikti 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, yra privalomi pirmosios instancijos teismui organizuojant pasirengimą nagrinėti bylą teisme, išaiškinant šalims įrodinėjimo pareigą, sprendžiant, kokie įrodymai yra reikšmingi ir turi būti tiriami šios bylos procese. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šiuos išaiškinimus, laikydamas juos pagrindu ieškinio trūkumams konstatuoti ir terminui šiems trūkumams pašalinti nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, naikina skundžiamą nutartį ir perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti apelianto ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti ieškovo J. L. R. (J. L. R.) ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.