- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-486-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02060-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8465-859/2015 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl nepilnamečio vaiko, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G., kuriuo prašo nustatyti nepilnametės S. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. G. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje nustatyti nepilnametės S. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. G..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl nepilnamečio vaiko, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, gyvenamosios vietos nustatymo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Lietuvos Respublika neturi jurisdikcijos šiai bylai nagrinėti. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi kreiptis į Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono ar kitą šalies narės kompetentingą teismą. Nustatyta, kad ieškovas 2014 m. vasarą be motinos leidimo išvežė ir iki šiol negrąžino dukros į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas iš ieškinio nustatė, kad Rygos miesto Latgalės rajono teisme atsakovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, o susisiekus telefonu su bylą nagrinėjančia Rygos miesto Latgalės rajono teisėja, buvo patvirtina, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės mieste nuo 2012 metų nagrinėjamas P. G. ir J. G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimas iš atsakovo. Taip pat byloje yra pareikštas reikalavimas – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Be to, šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono teismo žinioje, buvo šioje valstybėje narėje. Teismas remdamasis CPK 137 str. 2 d. 5 p. , 782 str. ir 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 2 skr. 8 str. ir 9 str. 1 d. nuostatomis ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį c. b. Nr. e2-8465-859/2015 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teisinis ieškinio pagrindas –Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 29 straipsnio 2 punktas: jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja susitariančiosios sutarties, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. CPK 780 str. nurodyta, kad jeigu byla yra su tarptautiniu elementu, prioritetas suteikiamas tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Ieškovas gyvena Lietuvoje, Vilniuje, vaiko motina gyvena Latvijoje, Rygoje, o vaikas gimė ir augo Prancūzijoje. Vaiko motina vaiką išsivežė iš šalių bendros gyvenamosios vietos Prancūzijoje į Rygą. Teismui pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, kad kitame teisme nagrinėjamas reikalavimas dėl S. G. gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjo pokalbis su Rygos miesto Latgalės rajono teismo teisėja negali būti laikomas įrodymu, kad šiame teisme nagrinėjamas J. G. reikalavimas nustatyti S. G. gyvenamąją vietą su motina. Ieškovas pats skambino į Rygos miesto Latgalės rajono apylinkės teismą ir įsitikino, kad šiame teisme nagrinėjamas tik vienas J. G. ieškinys, kuriuo reikalaujama nutraukti ginčo šalių santuoką ir išieškoti S. G. išlaikymo išlaidas. Todėl teismo išvada, kad kitame mieste nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad Rygos miesto Latgalės rajono teisme yra nagrinėjama byla Nr. C29771212(C1456-14/24) dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo. Taip pat gauti papildomi prašymai nustatyti Latvijos Respublikos Pilietės S. G., a.k. (duomenys neskelbini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina J. G. pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą duomenys neskelbini); nustatyti, kad dukra S. G. būtų motinos J. G. globoje. Atsakovė patvirtina, kad iki 2014 m. lapkričio mėnesio nežinojo dukros S. G. buvimo vietos, kurią 2014-08-01 pasiėmė jos tėvas P. G., nepranešdamas apie savo ketinimus, todėl ieškovė kreipėsi į Latvijos policiją. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo P. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo pagrindu, kad Rygos miesto Latgalės teisme nagrinėjamas P. G. ir J. G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, t.y. tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Ieškovas nesutinka su tokia teismo išvada, atskirajame skunde nurodydamas, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi Rygos miesto Latgalės teisme nagrinėjamas tik vienas J. G. ieškinys, kuriuo reikalaujama nutraukti ginčo šalių santuoką ir išieškoti S. G. išlaikymo išlaidas.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl šios bylos teismingumo, taikytinos 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 nuostatos. Minėto Reglamento II skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija ir nurodyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, pažymėta, kad jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
Iš bylos duomenų matyti, kad Rygos miesto Latgalės teisme nuo 2012 metų yra nagrinėjamas P. G. ir J. G. ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Be to į bylą atsakovė J. G. pateikė įrodymus, jog 2014 m. lapkričio viduryje pateikė Rygos miesto Latgalės teismui ieškinio papildymus, kuriais prašo nustatyti šalių vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, todėl atmestini apelianto argumentai, jog Rygos miesto Latgalės teisme yra nagrinėjamas tik vienas J. G. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo Rygos miesto Latgalės teismui buvo paduotas tuo metu kai šalių vaiko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbini), todėl ieškinys paduotas tinkamai laikantis Europos Sąjungos teisės nuostatų dėl teismingumo.
Be to ieškinio padavimo pagrįstumą Rygos miesto Latgalės teismui įrodo ir apelianto apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 29 straipsnis, pagal kurį: „Jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai“. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalių vaikas yra Latvijos Respublikos pilietis, todėl P. G. ir J. G. ginčus turi spręsti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos, šiuo atveju Rygos miesto Latgalės teismas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog esant teismo žinioje ginčui tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, t.y. tarp P. G. ir J. G. dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir išaiškinti jam, kad reikalavimus jis gali pareikšti Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės rajono teisme nagrinėjamojoje byloje ar kreiptis į kitą šios šalies narės kompetentingą teismą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.