Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. priimtą nu­ta­rimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. 12 metų lais­vės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus mies­to 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė suben­drin­ta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2006 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lap­kričio 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 3 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos.

Komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarė taikyti G. G. lyg­tinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­misijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos G. G.. Konstatavo, kad nuteistąjį G. G. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuo­me­nės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nu­­teistasis G. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo G. G. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti spren­dimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 44 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skun­de pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas septynis kartus, atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, mokosi profesinėje mokykloje, sportuoja, skaito, dalyvauja įvairiuose projektuose ir turi kitų privalumų, kas, jo nuomone, patvirtina jo el­ge­sio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teis­mui pagrįstai tikė­tis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pa­žymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos tei­singumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 p. įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyven­di­ni­mą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kri­mi­no­geniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duo­me­nys patvirtina, kad G. G. darbo pobūdžiui išrankus, pataisos namuose dirba epizodiškai, ma­nipuliuodamas ir siekdamas pasinaikinti galiojančias drausmines nuobaudas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam trūksta problemų sprendimo įgūdžių jas sprendžiant tei­sė­tais būdais, trūksta bendravimo įgūdžių, nepriima kitų nuomonės.

Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas septynis kartus, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jis, būdamas pataisos namuose nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, nustatytą tvarką pažeidė aštuonis kartus, drausmine tvarka baustas keturis kartus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuo­bau­dos nebegalioja (paskutinė panaikinta anksčiau laiko paskatinimo forma), tačiau, aki­vaiz­du, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai pri­im­tinų tai­syklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tes­nio­jo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, sufor­muo­tų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.