- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-1993-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2006 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 3 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos.
Komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarė taikyti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos G. G.. Konstatavo, kad nuteistąjį G. G. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
G. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios pasiūlytos Komisijos nutarime. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. G. G. teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei įstatymų nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalį, pasimokė iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę mokėsi, dalyvavo pataisos programose. Pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra aukšta, yra išlikę tvirti socialiniai ryšiai, lygtinai paleistas jis būtų priimtas dirbti. Skunde teigiama, kad teismas netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo, pažeidė nuteistųjų lygybės principą. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju nėra bei vieno iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. nustatytų pagrindų, esant kuriems, G. G. negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis teigia, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, jo atveju resocializacija yra įgyvendinta, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, turi vidurinį išsilavinimą, mokosi profesinėje mokykloje, sportuoja, skaito, dalyvauja įvairiuose projektuose, turi pastovią gyvenamąją vietą, civilinių ieškinių neturi, paleistas iš pataisos namų planuoja įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo G. G. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 44 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas septynis kartus, atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, mokosi profesinėje mokykloje, sportuoja, skaito, dalyvauja įvairiuose projektuose ir turi kitų privalumų, kas, jo nuomone, patvirtina jo elgesio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p. įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. darbo pobūdžiui išrankus, pataisos namuose dirba epizodiškai, manipuliuodamas ir siekdamas pasinaikinti galiojančias drausmines nuobaudas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam trūksta problemų sprendimo įgūdžių jas sprendžiant teisėtais būdais, trūksta bendravimo įgūdžių, nepriima kitų nuomonės.
Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas septynis kartus, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jis, būdamas pataisos namuose nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, nustatytą tvarką pažeidė aštuonis kartus, drausmine tvarka baustas keturis kartus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja (paskutinė panaikinta anksčiau laiko paskatinimo forma), tačiau, akivaizdu, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.