Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. T. (R. T.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Sigitas Čepas paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo skola atitinka 25 minimaliųjų mėnesinių atlyginimų dydį. Pareiškėjo butas yra neparduotas, nenuomojamas. Negali pasakyti, ar pareiškėjas pats ieško buto pirkėjo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas ir parduotų butą, jam liktų 13 000 Eur skola. Šiuo metu pareiškėjas įsidarbino į naują įmonę, jo atlyginimas yra 457 Eur bazinė alga, taip pat atostoginiai, viršvalandžiai. Pareiškėjas atlyginimo dar negavo. Pareiškėjo nemokumo priežastys – buvo paimtas didelis kreditas, jo laiku nemokėjo. Pareiškėjas neturi jo atžvilgiu kitų iškeltų bylų, vienintelė jo skola yra UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjas išlaikytinių neturi, kito turto neturi. Pareiškėjo atstovas palaikė pareiškėjų pareiškimą, prašė jį tenkinti. Prašo skirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroteka“ ir iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau FABĮ) 2 straipsnis nemokumą apibrėžia, kaip būklę, kai fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 67 592,03 Eur. Šios skolos viršija įstatymu nustatytą ribą.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto įstatymo nio asmens bankroto bylos iškėlimas" \t "_blank"6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2007-08-14 pagal kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) gavo iš AB DNB bankas 315 000 Lt (91230,31 Eur) kreditą buto, esančio Varpų g. 6-17, Klaipėda, pirkimui. Pareiškėjui tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankas 2010 m. sausio 18 d. nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti. Išmokėjus visą draudimo išmokos sumą tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir banko 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido bendrovei, o bendrovė perėmė iš banko reikalavimo teises R. T. atžvilgiu pagal kredito sutartį.

Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Iš byloje esančių įrodymų – pareiškėjo atstovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo kreditorius yra UAB „Būsto paskolų draudimas“. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad jo profesija yra jūreivis, dirbdamas pagal minėtą profesiją pareiškėjas gauna pajamas – darbo užmokestį ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas. Pareiškėjas turi banko sąskaitą akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, į kurią mokamas darbo užmokestis bei kitos išmokos. Pagal pareiškėjo pateiktas darbo užmokesčio ir kitų išmokų, nedarbo draudimo išmokų pažymas matyti, jog per 2017 m. laikotarpį pareiškėjas gavo vasarį, kovo, balandžio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais po 1370 Eur pajamas iš darbovietės UAB „Baltnautic shipping Ltd“, liepos mėn. jam buvo išmokėtas 867,67 Eur suma, o gruodžio mėn. – 371,78 Eur ir 16,30 Eur sumos. Be to, 2017 m. sausio, balandžio, gegužės, birželio ir gruodžio mėn. jam buvo mokėtos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuo 27,99 Eur iki 198,72 Eur kas mėnesį. Pareiškėjo pajamos per 2017 m. sudarė iš viso 11 518,78 Eur, t.y. vidutiniškai per mėnesį po 959,89 Eur. Iš pateiktos į bylą pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 mėn. gegužės mėn. išmokėta buvo 2886,65 Eur suma, t.y. į mėnesį nuo 403,40 Eur iki 709,77 Eur. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų bei pateiktos į bylą darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas nuo 2018-08-16 įsidarbino laivo virėjo pareigose įmonėje Baltnautic Shipmanagement Ltd, bazinis atlyginimas per mėnesį 457 Eur, viršvalandžiai per mėnesį (garantuojamos 104 valandos) – 286 Eur, bazinės darbo valandos per savaitę 48, viršvalandžių tarifas viršijus 103 valandas – už 1 valandą 2,75 Eur, kasmėnesinių atostogų užmokestis – 126 Eur. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas dar nėra gavęs atlyginimo, todėl nurodyti jo dydžio negali.

Nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Varpų g. 6-17, Klaipėda. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis (2018-05-31) pareiškėjui priklausančio buto vidutinė rinkos vertė 53 751,00 Eur. Pareiškėjas teigia, jog šeimos neturi, jo darbas jūroje tęsiasi iki 7 mėnesių, tad butą laikyti tuščią jam yra netikslinga, tačiau išnuomoti dėl kreditoriaus nepritarimo galimybių neturi. Teismui pareiškėjas nenurodė, nepateikė jokių įrodymų ar dėjo maksimalias pastangas pagerinti savo turtinę būklę. Teismas pažymi, jog pareiškėjo nekilnojamojo turto vertės ir skolinių įsipareigojimų skirtumas padengtų didžiąją dalį šiuo metu turimo įsiskolinimo. Bylos duomenimis pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 37 465,23 EUR. Laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, skolinių įsipareigojimų vykdymas taip pat nebuvo stabdomas. Pareiškėjas per byloje nurodytą laikotarpį nebuvo visiškai sustabdęs savo skolinių įsipareigojimų vykdymo, o taip pat asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį rinkos verte pardavus atsirastų objektyvios galimybės padengti ir likusius nekilnojamojo turto vertę viršijančius skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šiuo metu įsidarbino ir gaus pajamas, susijusias iš darbo teisinių santykių. Todėl padaryti išvados, kad pareiškėjo perspektyva įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams yra neigiama, šiuo metu negalima. Vien faktas, kad pareiškėjas šiuo metu turi nemažą skolinį įsipareigojimą, nėra besąlygiškas pagrindas bankroto bylos iškėlimui.

Kaip jau buvo minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjo sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjų nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija vertinant ją sąžiningumo kontekste, leidžia manyti, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Šią išvadą patvirtina ir suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nėra nurodęs priežasčių, dėl kurių jis nebegali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 37 465,23 EUR. Laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, skolinių įsipareigojimų vykdymas taip pat nebuvo stabdomas. Pareiškėjas per byloje nurodytą laikotarpį nebuvo visiškai sustabdęs savo skolinių įsipareigojimų vykdymo, o taip pat asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį rinkos verte pardavus atsirastų objektyvios galimybės padengti ir likusius nekilnojamojo turto vertę viršijančius skolinius įsipareigojimus.

Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir dėl šios priežasties bankroto bylą jam kelti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 8, 9 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui R. T. (R. T.) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartį nusiųsti pareiškėjui, jo atstovui, kreditoriams.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją viešai specialioje interneto svetainėje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.