Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų, dirbant po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš S. K. priteisti du tūkstančiai litų O. K. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 1 d., apie 00.30 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, pargriovęs ant lovos ir rankomis sugriebęs už kaklo, pradėjo smaugti O. K., o nuėjus jai į virtuvę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vėl griebė už kaklo, pargriovė ant žemės, smaugė. Taip S. K. nežymiai sutrikdė O. K. sveikatą.

Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir S. K. pagal BK140 str. 1 d. išteisinti. Nurodo, kad tikrasis O. K. tikslas yra užvaldyti butą, esantį Smiltelės g. 7–61, Klaipėdoje, t. y. praturtėti S. K. sąskaita, nes tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo yra O. K. pasiūlymas baigti ginčą taikiai, jei S. K. pastarajai „perrašys“ minėtąjį butą.

Apeliantai pažymi ir tai, kad apklausiant A. K. – nukentėjusiosios bei nuteistojo sūnų – buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios kaltinamojo šeimos narių bei artimų giminaičių apklausos ypatumus, nes vaikui ne tik kad nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš tėvą, bet akivaizdu, jog dėl savo amžiaus A. K. negalėjo suvokti savo parodymų pasekmių bei išreikšti savo tikrąją valią. Mano, kad O. K. vertė sūnų duoti parodymus prieš tėvą, nors Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia bet kokią prievartą prieš vaiką. Teigia, kad bylos aplinkybės rodo, jog vaikas buvo nuteiktas prieš tėvą. Todėl teismas negalėjo vadovautis A. K. parodymais.

Tuo tarpu vertinant liudytojų L. Z. – nukentėjusiosios motinos, R. K. ir J. O. – nukentėjusiosios draugių – parodymus, apeliantai mano, kad turi būti įvertinta aplinkybė, jog pastarosios yra suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, pažymi, jog nukentėjusiosios motinos ir nuteistojo santykiai visada buvo įtempti.

Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad iki įvykio dienos tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo tik vienas konfliktas – 2010 m., kai S. K. žmonos neįleido į namus. Pažymi ir tai, kad nukentėjusioji neapibūdina S. K. kaip agresyvaus žmogaus, nenurodo įvykio konflikto priežasties, todėl lieka neaišku, dėl kokios priežasties S. K. vartojo smurtą, jei konfliktui kilti priežasčių nebuvo. Juolab, kad po 2011 m. sausio 1 d., apie 00.30 val. patirto smurto O. K. ne iškart kreipėsi į policijos pareigūnus, o pirmiausia nuvyko pas savo tėvus ir tik po to kvietėsi pareigūnus, nors 2010 m. po konflikto iškart pranešė pareigūnams apie S. K. elgesį.

Apeliantai akcentuoja ir tai, kad nesutampa liudytojos L. Ž. parodymai apie O. K. padarytus sužalojimus. Tuo tarpu eksperto išvadoje konstatuoti tik patys sužalojimai, bet ne jų atsiradimo aplinkybės. Tačiau ir pačios nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo pobūdis ir aplinkybės prieštarauja eksperto nustatytiems sužalojimams. Tačiau teismas į šiuos prieštaravimus neatsižvelgė.

Nuteistasis bei jo gynėjas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi O. K. pateiktų SMS žinučių, kurių siuntėjas įvardytas „S.“, tekstais, nes jų autentiškumas nėra nustatytas. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuolaikinės kompiuterinės technologijos leidžia siųsti SMS žinutes iš ryšio operatoriaus internetinio puslapio. Pakanka užregistruoti SIM numerį ir SMS gavėjas matys siuntėjo SIM numerį. O. K. žinojo, kad S. K. yra užregistravęs savo SIM numerį, bei žinojo, kaip pasinaudoti jo paskyra. Akcentuoja, kad teismas vadovavosi dviejų SMS tekstais, tačiau šių SMS nebuvo S. K. telefone, kai buvo atlikta jo apžiūra. Mano, kad UAB „Bitė“ gali pateikti S. K. SIM išklotines ir taip galima patvirtinti arba paneigti minėtųjų SMS siuntimo faktą.

Nukentėjusioji O. K. pateiktame atsiliepime į nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantų skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje yra įrodyta, jog S. K. 2011-01-01, apie 00.30 val., nežymiai sutrikdė O. K. sveikatą. Šių išvadų apeliantų skundo argumentai nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, mano, kad jie patvirtina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu abejoti ne tik nukentėjusiosios O. K. parodymų objektyvumu bei teisingumu, bet ir jųdviejų su nuteistuoju sūnaus A. K., liudytojų L. Ž., R. K. bei J. O. parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Juos patvirtina objektyvūs bei kt. bylos duomenys – specialisto išvadoje Nr. G06/11(03) fiksuoti duomenys apie nukentėjusios sužalojimus, ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00097-11 medžiaga.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausiant mažametį A. K., iš teismo posėdžių salės buvo pašalinti tiek nukentėjusioji O. K., tiek nuteistasis S. K.. Tuo tarpu apklausoje dalyvavo ne tik šių proceso dalyvių advokatai, bet ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Mažametis liudytojas A. K. nedviprasmiškai paaiškino apie Naujųjų metų naktį vykusio tėvų konflikto detales, o būtent kaip nuteistasis įėjo į kambarį, kokius veiksmus atliko apeliantas, ką darė O. K. bei jam – A. K.. Be to, kaip matyti, vaikas aiškiai išreiškė ir savo nuomonę, dėl kokių priežasčių nuteistasis galėjo pasiryžti vartoti smurtą prieš savo sutuoktinę O. K.. Ir tai teisėjų kolegijai leidžia atmesti apeliantų iškeltą versiją, kad A. K., būdamas nusikaltimo liudytojas, teisiamojo posėdžio metu apie įvykio aplinkybes pasakojo pamokytas nukentėjusiosios bei jos aplinkos žmonių. Tuo tarpu aplinkybė, kad vaiko motina, seneliai ar kiti artimi berniukui asmenys paaiškino, kaip reikia elgtis teisme, apie ką vyks kalba, kad vaiką tinkamai emociškai paruoštų, nevertintina, kad vaikas buvo išmokytas apkalbėti tėvą, jį kaltinant smurtu prieš mamą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, liudytojo A. K. amžius – septyneri metai – leidžia vaikui aiškiai suvokti kitų žmonių, kad ir tėvų elgesio tinkamumą, leidžia turėti savo nuomonę apie tėvo S. K. neadekvačią reakciją dėl iškilusių nesutarimų su žmona. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti A. K. paaiškinimai, kad tėvas ant mamos pyko dėl to, jog pastaroji nemiegojo kartu su juo, kad mama vis neįtikdavo tėvui. Kad įvykio naktį vaikas bijojo miegoti, išgyvendamas dėl mamos. Apygardos teismo įsitikinimu, jei S. K. vis dėlto nevartojo smurto nei prieš O. K., nedemonstravo savo fizinės jėgos, t. y. neišspyrė durų, nestūmė paties A. K., puolančio apginti savo mamą nuo agresyvaus tėvo, nes pasak nuteistojo, Naujųjų metų naktį net nebuvo namuose, vaikas, mylintis abu tėvus, nejausdamas nuoskaudos nė dėl vieno iš jų elgesio, vargu ar nebijotų, nesivaržytų sakyti netiesą ir apkalbėti savo tėvą vien paprašytas mamos ar jos aplinkos žmonių.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis, kaltindamas tiek sutuoktinę ir jos artimuosius, tiek savo sūnų suokalbiu prieš jį, tik siekia išvengti galimų neigiamų pasekmių – ne tik baudžiamosios atsakomybės, bet ir galimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio santuokos tarp Olgos ir S. K. nutraukimo bylą dėl nuteistojo kaltės, konstatavimo, kad dėl šeimos iširimo vis dėlto kaltas S. K. (Lietuvos teismų informacinė sistema, LITEKO, civilinė byla Nr. N2-734-563/2012).

Apelianto manymu, liudytojų L. Ž., R. K. bei J. O. parodymais teismas negali vadovautis sprendžiant jo kalstės klausimą, nes šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija, kad vien asmeninių sąsajų su nukentėjusiąja buvimas šių asmenų parodymų nedaro savaime nepatikimais. Byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai paneigtų šių proceso dalyvių parodymų objektyvumą. Kita vertus, tokio nusikaltimo darymo ar, kaip šiuo atveju, padarinių liudytojais vargu ar galėtų būti kiti asmenys nei nukentėjusiajai artimi žmonės. Nes neginčytinai patirta tiek psichologinė, tiek fizinė prievarta sukrėtė tiek nukentėjusiąją, tiek sūnų Artiomą, sukėlė dideles neigiamas emocijas, tad pasitaikius galimybei ištrūkti iš nusikaltimo vietos – savo namų – visiškai logiška, jog nukentėjusioji skubėjo ne kur kitur, o į savo tėvų namus. Ir būtent iš ten, susivokus, kas atsitiko, kreipėsi pagalbos į policiją, medikus. Galbūt liudytoja L. Ž. ir nevisiškai tiksliai parodė apie nukentėjusiosios O. K. sužalojimus, tačiau jie nėra kardinaliai kitokie, nei nustatė teismo medicinos ekspertas D. Vitkus, kurio specialisto išvados tikrumu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti. Taigi neesminių detalių skirtumai neduoda pagrindo liudytojos L. Ž. parodymais abejoti. Tas pats pasakytina ir apie pačios nukentėjusiosios parodymus, būtent dėl suduotų smūgių. Kurios kūno vietos sužalotos, tiksliai ir aiškiai konstatavo teismo medicinos ekspertas 2011 m. sausio 3 d. atlikęs O. K. apžiūrą, įvertinęs medicininius dokumentus. Ir tai, kad O. K. mušama neskaičiavo nei smūgių, nei stengėsi tiksliai įsidėmėti, kur pastarieji suduodami, visiškai nepaneigia specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų ir juolab nepaneigia O. K. nurodytų aplinkybių, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo sumušta.

Tuo tarpu vertinant skundo argumentus dėl anksčiau nepasireiškusios S. K. agresijos, kas, apeliantų manymu, turi būti vertinama kaip dar viena aplinkybė, paneigianti jo kaltę, teisėjų kolegija pažymi, kad realu, jog šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo O. K. nurodyta aplinkybė – nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyras nėra dažnai vartojantis alkoholio, tačiau esant progai neatsisakantis šampano taurės. Todėl, nors ir nėra konstatuojama, kad šį nusikaltimą S. K. padarė būdamas neblaivus, tačiau akivaizdu, kad Naujųjų metų pavartotas netinkamas kiekis svaigalų naktį stipriai paveikė nuteistojo psichiką, jei pastarasis ryžosi smurtauti prieš žmoną, demonstruoti savo fizinę jėgą, juolab, jei iki tol jokio konflikto tarp sutuoktinių K. nebuvo.

Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad į O. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 2011 m. sausio 2 d. 16.57 val. ir 17.05 val. SMS žinutes atsiuntė pati nukentėjusioji tik norėdama pakenkti apeliantui, tėra dar viena gynybos pozicija siekiant suklaidinti teismą. Baudžiamojo proceso kodekso normos įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) suteikia atitinkamas procesines teises. Viena iš jų – teikti reikšmingus bylai dokumentus ir daiktus, t. y. duomenis, kurie teismo gali būti pripažinti įrodymais (BPK 21, 22 str.). Teisę rinkti gynybai reikalingus duomenis taip pat numato ir BPK 48 str. 1 d. 6 p., reglamentuojantis gynėjo teises. Taigi šiuo atveju, jei nuteistasis ir jo gynėjas buvo įsitikinę dėl O. K. neteisėtų veiksmų, t. y. S. K. vardu prisijungus prie atitinkamo internetinio puslapio pati sau siuntė SMS žinutes, iš kurių turinio aiškiai galima suprasti, jog S. K. neneigia vartojęs smurtą, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių teisę teikti įrodymus apeliantai nepasinaudojo. Juolab, kad įrodžius O. K. deklaruojamus neteisėtus veiksmus, būtų galima svarstyti galimybę pastarąją traukti atsakomybėn už asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimą, jei S. K. dėl to patyrė turtinę ir(ar) neturtinę žalą. Tuo tarpu teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo abejoti nagrinėjamųjų SMS žinučių siuntėjo autentiškumu, t. y., kad pastarąsias siuntė būtent S. K.. Kitų duomenų, kurie leistų įtarti paminėtus O. K. veiksmus, išskyrus abstraktaus apeliacinio skundo autorių deklaravimą, byloje nėra. Tad teisėjų kolegija ir šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo S. K. veika, todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį ir nuteistąjį S. K. pagal BK 140 str. 1 d. apygardos teismui nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji O. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą, kad už teisinę pagalbą – atstovavimą – advokatei Vitai Litinskienei buvo sumokėti 600 Lt. Šios išlaidos pripažintinomis proceso išlaidomis (BPK 109 str. 6 p.) ir jos O. K. naudai priteistinos iš nuteistojo S. K..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajai O. K. iš S. K. priteisti 600 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.