Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo VšĮ Kauno Centro poliklinika atstovui Dariui Petraičiui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Daivai Gineikaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Viešosios įstaigos Kauno Centro poliklinika ieškinį atsakovui UAB „Apotheca vaistinė“ dėl iškeldinimo ir atsakovo priešieškinį pareiškimą ieškovui dėl nuomos sutarties pripažinimo neterminuota, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VšĮ Kauno Centro poliklinika patikslintu ieškiniu (2t., b.l. 54-57) prašė teismo iškeldinti atsakovą UAB „Apotheca vaistinė“ iš užimamų patalpų 2-15A (43,45 m²), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-06-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pagrindu atsakovo įmonei (buvusiai UAB „Korio vaistinė“) iki 2008-06-01 buvo išnuomotos patalpos 2-15A (43,45m2). Nuomojamas plotas buvęs didesnis, vėliau dėl įvairių pakeitimų likę 43,45 kv.m., inv. Nr. 2-15A. Ieškovas leidimą nuomoti patalpas gavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-76 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos“. 2008-06-01 pasibaigus nuomos sutarties terminui, nepaisant ieškovo kartotinių reikalavimų išsikelti iš nuomotų patalpų, atsakovas į reikalavimus nereagavo, toliau vykdo veiklą ir patalpų negrąžina. Patalpos ieškovui būtinos kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Atsakovas 2008-04-15 prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir ieškovą, prašydamas pratęsti nuomos sutartį. Tačiau tokios galimybės nėra, todėl suėjus sutarties terminui, ieškovas 2008-06-05 prašymu Nr. 9-11-588 bei 2008-06-10 raštu Nr. 9-11-603 prašė atsakovą išsikelti iš nuomojamų patalpų ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Raginimai buvo siųsti atsakovo buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registre, taip pat atsakovo 2008-04-15 rašte nurodytu fakso numeriu bei įteiktas ieškovo įstaigos patalpose veikiančio atsakovo filialo darbuotojai.

Atsakovas preišieškiniu prašė pripažinti, kad pasibaigus 2003-06-05 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. 03/06/05 nustatytam nuomos terminui, ši nuomos sutartis tapo neterminuota. Nurodė, kad VšĮ „Kauno centro poliklinika“ su UAB „Apotheca vaistinė“ sudarytoje 2003-06-05 nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomos terminas nustatomas iki 2008-06-01, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Taip pat nurodė, kad atsakovas per nustatytą 10 d. terminą negavo ieškovo prieštaravimų dėl tolimesnio naudojimosi išnuomotu daiktu, nebuvo informuotas apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota. Tai, kad ieškovas praleido 10 d. terminą pateikti prieštaravimams dėl tolimesnio naudojimosi daiktu, patvirtina ieškovo 2008-06-10 raštas adresuotas atsakovui. Atsakovas šį rašto gavo jau po to, kai nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl pagrįstai toliau naudojasi patalpomis. Už naudojimąsi patalpomis yra mokamas nuomos mokestis ir kiti priklausantys mokėjimai (b. l. 74 – 75, t 1).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. spendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, ir VšĮ „Kauno Centro poliklinika“ perduotos naudotis panaudos pagrindais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2003-03-13 sprendimu Nr. T-76 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos“ leido VšĮ „Kauno Centro poliklinika“ viešo konkurso tvarka išnuomoti nurodytas patalpas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto 2003-06-05 nuomos sutartis sudaryta su UAB „Korio vaistine“ (dabar UAB „Apotheca vaistinė“), kurios terminas baigėsi 2008-06-01 ir tuomet nuomojamos patalpos turėjo būti grąžintos perdavimo - priėmimo aktu. UAB „Apotheca vaistinė“ negrąžino nuomotojui patalpų, tuo pažeisdama nuomos sutarties 25 punktą ir LR CK 6.499 str. 1 d. bei 6.535 str. 3 d. Všį „Kauno Centro poliklinika“ 2008-04-28 raštu Nr. 9-U-493 informavo UAB „Apotheca vaistinė“, kad sutarties pratęsti neketina. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir atsakovui neperdavus patalpų, VšĮ „Kauno Centro poliklinika“ 2008-06-05 raštu Nr. 9-11-588 primindama, kad nuomos sutarties terminas baigėsi, prašė UAB „Apotheca vaistinė“ išsikelti iš patalpų ir pasirašyti perdavimo priėmimo aktą. Teismas nurodė, kad atsakovo atsikirtimas dėl to, kad įstatymo nustatyta tvarka ir laiku jie negavo įspėjimo apie patalpų atlaisvinimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie nuomos sutarties pasibaigimą ir gavo prašymą atlaisvinti patalpas. Ieškovas atliko visus būtinus veiksmus, kokius pagal atidumo, sąžiningumo, rūpestingumo reikalavimus turėjo atlikti sutarties šalis. Ieškovo siunčiami raštai nurodytais adresais ir jų įteikimo tvarka neprieštaravo LR CK 2.44, 2.49 str. nuostatoms ir susiklosčiusiai teisminei praktikai. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teismas ieškinį tenkino.

Dėl priešieškinio reikalavimų teismas sprendė, kad sudarant sutartį ieškovas vadovavosi 2003-03-13 sprendimu Nr. T-76 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos". Tokia nuostata neprieštaravo LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymo ( 1998-05-12 Nr.VIII-729), nuostatoms. Tačiau remiantis LR 2006-07-18 įstatymo Nr. X-771 (nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d.)(Žin., 2006, Nr. 87-3397) redakcija, kuri pakeitė 13 str. 4 dalį, teismas konstatavo, kad ieškovas negalės sudaryti tokios sutarties, kadangi ji būtų niekinė ir negaliotų nuo sudarymo momento ( lot. ab initio).

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Apotheca vaistinė“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Nurodė, kad teismas teisingai nustatė, kad 2003-06-05 nuomos sutartis yra terminuota, kurios galiojimo terminas nustatytas iki 2008-06-01, tačiau neteisingai nustatė, kad nuomos sutarties terminas baigėsi 2008-06-01 ir todėl nuomojamos patalpos perdavimo-priėmimo aktu turėjo būti grąžintos nuomotojui. Atsakovo teigimu, teismas turėjo vadovautis CK 6.481 str. nuostatomis, o ne CK 6.535 str. 3 d., kuri yra speciali teisės norma, skirta reglamentuoti pastatų, statinių ar įrenginių nuomos santykius. Kadangi negyvenamųjų patalpų nuomos santykius reglamentuoja kitos teisės normos, todėl specialiųjų teisės normų analogijos taikymas yra negalimas (LR CK 1.8 str. 1 d.). Atsakovas, neturėdamas ieškovo prieštaravimo dėl naudojimosi patalpomis paskutinę nuomos sutarties termino dieną, ir nesant išankstinio pageidavimo grąžinti jam nuomojamas patalpas, pagrįstai ir teisėtai patalpų negrąžino tą pačią dieną, suėjus sutarties terminui. Kadangi atsakovo vykdoma veikla yra farmacinė, todėl savalaikis sergančiųjų aptarnavimas medikamentais yra viešas interesas. Šių aplinkybių buvimas leido pagrįstai tikėtis ir suprasti, kad pats ieškovas siekia tolimesnės veiklos vykdymo, aptarnaujant jos gydomus pacientus. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą per CK 6.480 str. nustatytą 10 dienų terminą. Taip pat byloje nėra duomenų, o ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, todėl teismo nuomonė, kad jis vengdamas priimti ieškovo teikiamus pranešimus, veikė kaip nesąžininga sutarties šalis, yra nepagrįsta ir ja negalima vadovautis sprendžiant fakto klausimo dėl nuomos sutarties tapimo neterminuota.

Atsakovo teigimu, teismas dėl pareikšto priešieškinio analizavo nuomos sutarties termino reikšmę bei ieškovo negalėjimą sudaryti nuomos sutarties dėl LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytų apribojimų. Tačiau atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą ne pripažinti sutarties sudarymą ar jos pratęsimą, bet pripažinti, kad pasibaigus nuomos terminui, nuomos sutartis tapo neterminuota. Tai, kad ieškovas negali sudaryti naujos nuomos sutarties nesant patalpų savininko atskiro leidimo, nepanaikina ir neeliminuoja juridinio fakto buvimo, t.y. nuomos sutarties tapimo neterminuota galimybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad jis daugybę kartų atsakovą informavo apie tai, kad nesutinka, jog nuomininkas naudotųsi išnuomotu daiktu pasibaigus nuomos sutarties terminui. Suėjus sutarties terminui, VšĮ Kauno Centro poliklinika 2008-06-05 raštu Nr. 9-11-588 prašė iki 2008-06-09 išsikelti iš nuomojamų patalpų ir pateikti pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Šis reikalavimas išsikeldinti atsakovui buvo įteiktas net trimis skirtingais būdais: registruotu laišku UAB „Apotheca vaistinė“ buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registre, atsakovo 2008-04-15 rašte (b.l.17) nurodytu bei oficialiai skelbiamu fakso numeriu ir ieškovo įstaigos patalpose veikiančio filialo darbuotojai, ką patvirtina atsakovo darbuotojos Stefanijos Pociūnienės 2008-06-10 pasirašyta žyma (b.l.21). Ieškovo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis buvo atidus ir rūpestingas, laiku ir tinkamai atsakovą informavo apie nuomos sutarties pasibaigimą ir prašė atlaisvinti patalpas. Ieškovo siunčiami raštai nurodytais adresais ir jų įteikimo tvarka bei terminai atitiko CK 2.49, 1.122 straipsnių nuostatas.

Taip pat ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai taikė CK 6.535 str. 3 d., kadangi pagal STR 1.01.09 2003 "Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" reglamento 8.12 p. yra apibrėžta gydymo paskirties pastatų, kurie priskiriami negyvenamųjų pastatų grupei, sąvoka.

CK 6.158 str. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. UAB „Apotheca vaistinė", vengdama priimti ieškovo siųstus pranešimus, veikė kaip nesąžininga sutarties šalis. CK 1.67 str. nurodyta, kad, jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, tad sąlyga buvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta penkerių metų laikotarpiui, todėl jai pasibaigus atsakovas privalėjo atlaisvinti nuomojamas patalpas ir jas grąžinti nuomininkui. Atsakovas pagal nuomos sutarties 27 p. galėjo kreiptis dėl sutarties termino atnaujinimo, tačiau pareigos ją atnaujinti sutartyje nenumatyta. Atsakovas prašė pripažinti sutartį neterminuota, tačiau priešinga šalis su tuo nesutiko, todėl CK 6.481 str. nuostatos netaikytinos. Jau sudarant sutartį buvo aišku, kad ji netaps neterminuota. O atsakovas, vengimas priimti ieškovo siųstus laiškus ar teigimas, kad jų negavo veikė kaip nesąžininga šalis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2003-06-05 sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 0/06/05 pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 p. nustatė nuomos terminą nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2008-06-01, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ar nuomininko statuso pasikeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota nuomos sutartimi. Apeliantas laiko, kad pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojantis negyvenamosiomis patalpomis ieškovei neprieštaraujant, sutartis tapo neterminuota. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Terminą nustatančios nuomos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika.

Iš 2003-06-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 0/06/05 turinio matyti, kad ji buvo sudaryta remiantis viešo konkurso, įvykusio 2003-05-26, komisijos sprendimu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-76. Ieškovas išnuomotas patalpas valdo panaudos pagrindu. Sutarties sudarymo metu vadovavosi įstatų 55 punktu, kuris įtvirtina, kad ilgalaikio materialiaus turto nuoma galima tik esant raštiškam steigėjo leidimui. Ieškovas gavo leidimą išnuomoti negyvenamąsias patalpas penkeriems metams. Sutartyje nebuvo nuostatų dėl sutarties transformavimo į neterminuotą, todėl darytina išvada, kad nuomininkas jau sutarties sudarymo metu neturėjo turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių dėl neterminuotos nuomos sutarties. Šios sutarties 27 punkto nuostatos leido šalims spręsti tik dėl galimybės pasibaigus nuomos sutarties terminui ją atnaujinti Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Valstybei ir savivaldybėms priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos kilusiems teisiniams santykiams taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Tačiau Valstybės ir savivaldybių turto nuomos tvarką reglamentuojantys teisės aktai taikytini pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kodekso ir kitų įstatymų konkurencijos taisykles. Todėl apeliantas, spręsdamas dėl nuomos sutarties termino pratęsimo turėjo įvertinti, kad nuo 2006-08-08 pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2006-07-18 įstatymo Nr. X-771 red) 13 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Atsakovė 2008-04-15 kreipėsi į ieškovę ir steigėją dėl nuomos sutarties termino pratęsimo penkeriems metams (I t., b.l. 17). Ieškovė 2008-04-28 raštu (I t., b.l. 18) informavo atsakovę apie nebuvimą tokios galimybės, nes pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 d. ginčo patalpas galėtų išnuomoti viešo konkurso būdu Kauno miesto savivaldybė, jeigu jos taptų nereikalingos ieškovei ir perduotos savivaldybei. Ieškovė 2008-05-15 raštu Nr. 9-11-535 informavo steigėją, kad jos yra reikalingos poliklinikos veiklai vystyti. Apelianto nuostata neatsižvelgti į sutarties esmę ir pirmiau nurodytą savivaldybėms priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimą yra nepagrįsta (CK 6.193 str. 2 d.).

Kolegija pasisako ir dėl apelianto argumentų, susijusių su CK 481 str., reglamentuojančio naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui, nors iš esmės jie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl šios nuomos sutarties pabaigos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad ieškovė ne tik, kad neturėjo įstatyminio pagrindo toliau nuomoti ginčo patalpas, bet ir savo veiksmai neišreiškė sutikimo, siųsdama atsakovei raginimus, kurie buvo įteikti, išsikelti iš negyvenamųjų patalpų ir jas grąžinti sutartyje nustatyta tvarka (25 p.). Tai, kad atsakovė patalpų negrąžino ir jomis naudojasi iki šiol, mokėdama sutartyje nustatytus mokesčius, sutartis netapo neterminuota. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Apotheca vaistinė“ valstybei 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.