Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai E. V. ir I. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad: (i) nekilnojamasis daiktas – kiti inžineriniai statiniai-automobilių stovėjimo aikštelė, žymėjimas plane b (sudedamosios dalys b1 ir b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pastato-daugiabučio gyvenamojo namo 2A4b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektas, yra pastato-daugiabučio gyvenamojo namo 2A4b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė; (ii) panaikinti atsakovės 2016 m. sausio 28 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 01, kuria paskelbiama apie kitų inžinerinių statinių-automobilių stovėjimo aikštelės, žymėjimas plane b (sudedamosios dalys b1 ir b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), užbaigimą statyti; (iii) panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovės nuosavybės teisių į kitus inžinerinius statinius-automobilių stovėjimo aikštelę, žymėjimas plane b (sudedamosios dalys b1 ir b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), registraciją, (iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu I. V. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įsigytas iš statytojos – atsakovės pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 12104. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė iš atsakovės įsigijo pagal 2008 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 12908. Ieškovai pažymėjo, jog jiems, kaip pastate (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl jiems kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso cokoliniame aukšte esanti automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią nuosavybės teises 2016 m. įsiregistravo atsakovė, ir ieškovai turi teisę šia automobilių stovėjimo aikštele naudotis.

1.2. Akcentavo, kad statytoja – atsakovė pastatą statė pagal A. V. architektų dirbtuvių 2006 m. parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (7.3) (duomenys neskelbtini)“ techninį projektą Nr. 27/04-TP-A ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2006 m. rugpjūčio 25 d. statybos leidimą Nr. GN/1032/06-1074. Remdamiesi nurodyto projekto aiškinamuoju raštu ieškovai teigia, kad pastato cokoliniame aukšte esanti atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė buvo skirta laikinam automobilių sustojimui, o namo butų savininkų ir / ar gyventojų automobilių parkavimui buvo skirta cokoliniame aukšte esanti uždaro tipo 2 aukštų tūrio automobilių saugykla. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė, praėjus 8 metams nuo pastato užbaigimo, be pastato bendrasavininkų sutikimo, negalėjo pastato dalies, esančios bendrojo naudojimo objektu – automobilių stovėjimo aikštelės – suformuoti savarankišku nekilnojamuoju daiktu ir į jį įregistruoti savo nuosavybės teisių. Nurodytą poziciją grindžia tuo, kad pastatas buvo pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. balandžio 17 d. aktu Nr. (101)11.4-943 pripažintas tinkamu naudoti. Kadastrinių matavimų, atliktų 2008 m. vasario 2 d., duomenimis į pastato užstatytą plotą buvo įtraukta ir cokoliniame aukšte esanti atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė, o tai, ieškovų teigimu, reiškia, kad atvira automobilių stovėjimo aikštelė yra sudėtinė pastato dalis. Ši pastato cokolio dalis yra atvira (neturi dviejų išorinių atitvarų), todėl ji kaip pastato patalpa negalėjo būti formuojama. Ieškovai akcentavo, kad iš atsakovės įsigydami butus po to, kai pastatas buvo užbaigtas, pripažintas tinkamu naudoti, nesant jokių duomenų dėl kitų objektų, kurie galėtų priklausyti kitiems asmenims (tame tarpe ir atsakovei), įvertinę faktinę pastato padėtį natūroje, sandorio sudarymo metu suvokė, kad įsigydami butus jie kartu įgyja ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastato bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir pastato cokoliniame aukšte esančią atvirą automobilių stovėjimo aikštelę. Atkreipė dėmesį, kad, atsakovei pardavus pastate suformuotus butus, buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre 2008 m. rugpjūčio 25 d. įregistruota Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kuri 2013 m. gegužės 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-166, sudaryto su Nacionaline žemės tarnyba, pagrindu tapo viso žemės sklypo nuomininke, o atsakovė žemės sklypo nuomos teisių neteko.

1.3. Paaiškino, kad atsakovė užbaigusi statybas, pastate, kuris buvo pripažintas tinkamu naudotis, suformavo atskirus nekilnojamuosius daiktus – butus ir juos pardavė, o sau pasiliko du butus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovų manymu, atsakovė šiuos butus nuomoja. Ilgainiui tarp atskirų butų savininkų, butų nuomininkų ėmus kilti ginčams dėl naudojimosi atviro tipo automobilių stovėjimo aikštele, paaiškėjo, kad yra vykdoma atviros automobilių aikštelės vietų nuoma tretiesiems asmenims (nuomininkas) ir dėl šios priežasties atviroje aikštelėje nuomininkai stato automobilius, užstato privažiavimus prie namo, plotą iki gatvės akligatvio, teigdami, kad tai jų nuosavybė. Konfliktams aštrėjant, ieškovai 2022 metų pradžioje ėmė aiškintis to priežastis.

1.4. Esant konfliktinei situacijai, trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija 2022 m. gruodžio 5 d. iš registro duomenų sužinojo, kad atsakovės užsakymu 2015 m. lapkričio 24 d. pastato dalis – cokoliniame aukšte esanti atvira automobilių stovėjimo aikštelė yra suformuota savarankišku nekilnojamuoju daiktu – kiti inžineriniai statiniai-automobilių stovėjimo aikštelė, žymėjimas plane b (sudedamosios dalys b1 ir b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo ir tai, kad atsakovė 2016 m. sausio 28 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 01, nurodė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus ji 2013 m. užbaigė automobilių stovėjimo aikštelės „b“ statybą. Šios deklaracijos pagrindu ir buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į aikštelę. Nurodytus atsakovės veiksmus ieškovai laiko nesąžiningais, pažeidžiančiais pastato bendrasavininkių interesus ir teises, nes atsakovė nuosavybės teisę įregistravo be žemės sklypo nuomininko ir pastato bendrasavininkų sutikimų. Akcentavo ir tai, kad atsakovės nuosavybės teise įregistruotos aikštelės užbaigimo darbai 2013 m. vykti negalėjo, nes ji buvo užbaigta 2008 m., aikštelė kaip savarankiškas daiktas nebuvo suprojektuota, nes yra pastato cokolio dalimi. Atkreipė dėmesį į šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių 2.4 punktų nuostatas, kur susitarta, jog pirkėjas iš pardavėjo įgydamas turtą, be jokio papildomo mokesčio kartu su kitais pastate esančių patalpų savininkais įgis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastato bendrojo naudojimo objektus – bendro naudojimo patalpas, bendrąsias pastato konstrukcijas ir bendrąją pastato inžinerinę įrangą, kaip jie apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose. Taip pat į pirkimo-pardavimo sutarčių 6.3 punktą, kuriame numatyta, kad pirkėjas atsisako bet kokių pretenzijų į žemės sklypo dalių, pirmo aukšto plane pažymėtų K1 - 54 m2 , K2 - 177 m2, K3 - 46 m2, K4 - 44 m2, o taip pat dangų plane su automobilių stovėjimo vietomis pažymėtų A1 - 13,52 m2, A-2 – 13 m2, A3 – 13 m2, A4 – 13 m2, A5 – 13 m2 nuomos teises ir / ar nuosavybę ar bet kokią kitą formą, kuri suteiktų jam teisę naudotis tomis žemės sklypo dalimis.