Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-998/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2-998/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Vytas Milius
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-998/2008 (N)Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas sumažinti arba atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-1495-431/2008.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo. Atsakovas R. B. už paduodamą apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo ir vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies, nustatė atsakovui R. B. 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 2 000 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus (mokėjimo pavedimo originalą) apie sumokėtą žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą atsakovą atleido.

2008 m. spalio 2 d. teisme buvo gautas atsakovo R. B. pakartotinis prašymas dėl atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas prašyme nurodė, kad apeliantas yra fizinis asmuo, negauna jokių su darbo santykiais ar individualia veikla susijusių pajamų, neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra antros grupės invalidas, netekęs 60 procentų darbingumo, todėl jo nuomone yra pagrindas apeliantą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba šio mokesčio mokėjimą atidėti ar išdėstyti dalimis iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, jog atsakovas R. B., teikdamas teismui apeliacinį skundą dėl 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė nutartį, kuria prašymą patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą sumokėti 2 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies apeliantą atleido. Šia nutartimi teismas įvertino atsakovo finansinę padėtį pagal pateiktus dokumentus ir išsprendė klausimą iš esmės, t.y. įpareigojo sumokėti 2 000 Lt dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleido. Teismas konstatavo, jog pakartotinis atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą pateikimas nebesudaro teismui pareigos iš naujo šį prašymą svarstyti, kadangi teismas šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir priėmęs atitinkamą sprendimą, išdėstytą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai atleisti R. B. nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar išdėstyti dalimis iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Apeliantas nurodo, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įvertinti ar į teismą besikreipiantis asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas, atsisakydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, neatsižvelgė į tai, kad jis yra antros grupės invalidas, negauna jokių su darbo santykiais ar individualia veikla susijusių pajamų, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl negali už apeliacinį skundą sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą, neįvertino naujai pateikto įrodymo, o būtent, pažymos, kad jis yra antros grupės invalidas, turintis tik 40 procentų darbingumą.

Atskirasis skundas atmetamas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Atitinkamai, pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atleido apeliantą nuo pusės už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (b. l. 126-127). Šios teismo nutarties atsakovas neskundė, t.y. sutiko su teismo išvadomis. 2008 m. spalio 2 d. jis pateikė pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą arba dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Prie pakartotinio prašymo atsakovas papildomai pateikė 2008 m. rugpjūčio 18 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 130-131, 132, 133), tačiau nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad jo turtinė padėtis po Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. priimtos nutarties priėmimo pasikeitė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pakartotiniame prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog atsakovas pareiškė tapatų prašymą, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir kurios jis neskundė. Be to, atsakovo papildomai pateikta pažyma apie jo darbingumo lygį buvo išduota 2008 m. rugpjūčio 18 d., taigi prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba jo mokėjimo atidėjimo pateikimo metu atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog naujai pateiktas įrodymas pavirtina jo finansinės padėties pablogėjimą nuo pirminio prašymo padavimo dienos iki pakartotinio prašymo padavimo momento.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pakartotinį atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba šio mokesčio sumažinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusDonatas Šernas