Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nukentėjusiajam M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2010-07-12 apie 19.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), spirdamas ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam M. B. į dešinę ranką padarė jam ketvirto ir penkto delnikaulio lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą.

G. U. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir žmonos kilus konfliktui įsikišo žmonos sūnus M. B., kuriam jis spyrė į užpakalį, tačiau pataikė į ranką. Jis spyrė vieną kartą, pripažįsta, kad dėl spyrio galėjo sulaužyti rankos kaulus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes J. K. nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Tirdamas byloje surinktus dokumentus teismas nustatė žemiau pateikiamus duomenis.

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-07-12 kai jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), bandė ginti savo mamą D. U., kurį tuo metu konfliktavo su savo vyru, jo patėviu G. U., jis spirdamas iš kojos jam sužalojo ranką. Jis taikėsi į jį, t. y. norėjo įspirti bet kur, tačiau tuo metu bandydamas gintis nuo jo smūgio atkišo ranką. Jam atkišus ranką G. U. jau buvo užsimojęs iš kojos ir pataikė į ranką. Po to smūgio į ranką jie kambaryje dar kiek apsistumdė ir tada jis išbėgo į lauką ir iškvietė pareigūnus. Atvykus policijai jis pasakė, kad patėvis muša jį ir mamą. Jis policiją kvietė ne tiek dėl savęs, kiek norėdamas kad patėvis daugiau nebemuštu mamos. Ankščiau patėvis jo nėra mušęs ir dabar jis mušė ne jį o mamą ir jam kliuvo, nes jis pradėjo ją ginti. Kai jis po spyrio išbėgo į lauką, tai jau pajuto, kad jam pradėjo skaudėti dešinė ranką, t. y. ta ranka į kurią G. U. įspyrė. Prie policijos jis pasakė, kad jam skauda ranką ir jie paklausė gal iškviesti greitąją, bet jis su mama atsakė, kad patys nuvažiuos. Kai policija išsivežė G. U., jis su mama nuvyko į priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros jam buvo nustatyta, kad yra lūžę 2 dešinės rankos pirštai (b. l 25-26, 28-31).

Liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-07-12 visą dieną jos vyras G. U., būdamas namuose, bandė su ja konfliktuoti. Maždaug apie 19.30 val. G. U. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ir puolė mušti. Jų konfliktą išgirdo jos sūnus M. B., kuris tuo metu buvo kieme ir pradėjo ginti mamą, norėdamas jį patraukti. Tuo metu G. U. atsisuko į M. B. ir iš kojos spyrė jam, pataikė į ranką. Jos manymu G. U. ir toliau būtų mušęs M. B., tačiau tas išbėgo į lauką, o po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai išsivežė G. U.. Po to sūnus M. B. jai pasakė, kad jam skauda ranką ir jie kartu nuvyko pas medikus. Ligoninėje po medikų apžiūros M. B. buvo nustatytas dviejų rankos pirštų lūžis (b. l 32-34).

Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuri atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus (b.l. 5-9).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog M. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t,y, ketvirto ir penkto delnikaulio lūžis dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 14).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. U. tyčia smūgiuodamas M. B. taip pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir yra kaltas dėl to. Visuma teismo posėdyje ištirtų įrodymų, t.y. jo nuoširdus kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo M. B. ir liudytojos D. U. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir medicinos specialisto išvada patvirtina, kad G. U. sudavė ne mažiau vieno smūgio koja nukentėjusiajam į ranką ir padarė jam specialistų nustatytus sužalojimus taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi kaltinamojo veiksmai buvo vienintelė ir būtina padarinių atsiradimo sąlyga. Kaltinamasis veikė tyčia, nes spirdamas nukentėjusiajam į ranką savo elgesiu įrodė, kad suvokė keliamą pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo.

Įvertinus G. U. kaltės formą ir kilusius padarinius jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nesunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis (b.l. 65, 66, 67, 68, 71) G. U. praeityje buvo diagnozuoti psichiniai pakitimai, tačiau jis yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus kaip subjektas pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek kaltinamojo pripažinimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę G. U. teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. G. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą padarė būdamas neteistu, tačiau kartą neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo metu jis teistas teismo baudžiamuoju įsakymu, oficialiai nedirba, apylinkės inspektoriaus nėra charakterizuojamas neigiamai (b.l. 74), yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus visą tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 ir 61 straipsnio nuostatas teismas siekdamas bausmės tikslų įgyvendinimo G. U. skiria sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį laisvės apribojimą, žemiau šios bausmės vidurkio. Paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 226,98 Lt žalos atlyginimo už gydymo išlaidas (b.1. 17-18). Šį civilinį ieškinį G. U. pripažino ir sutiko jį atlyginti. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta pagrįstomis pretenzijas dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui, todėl visiškai tenkina pareikštą civilinį ieškinį priteisdamas visą prašomą sumą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. U. per keturis mėnesius nuo bausmės pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 9 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę G. U. skirti 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. U. per keturis mėnesius nuo bausmės pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamąjį įsakymą, t.y. sumokėtą 4 MGL (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.

G. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš G. U. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 226,98 Lt (du šimtus dvidešimt šešis litus ir devyniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.