Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Č. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² str. 1 d. dėl to, kad jis 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksli pažeidimo data ir laikas nenustatyta, Gariūnų turguje, Vilniaus m., neteisėtai įsigijo iš nepažįstamo asmens 1 pakelį cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su nelietuviško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra lyginamoji vertė 2,99 eurai, pagal nustatytą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, „Dėl sulaikytų ne bendrijos prekių (cigarečių) įvertinimo“ Nr. (16.2/6)3B-3595, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (pakeitimo 2015 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XII-l 738) 14 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla gražintina iš naujo tirti.

ATPK 260 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 284 str. 2 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau minėta teisės norma nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolus.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163² str. 1 d. ATPK 163² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už akcizų apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė neviršija dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL). Č. K. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojama tik viena alternatyvi veika – įgijimas. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad Č. K. ne tik įgijo, tačiau ir laikė cigaretes. Nors pagal ATPK 163² str. 1 d. numatytos veikos yra alternatyvios ir kvalifikavimui užtenka vienos veikos, tačiau nagrinėjamu atveju Č. K. inkriminuotų veikų pobūdis turi esminės įtakos administracinės atsakomybės taikymui. Tai lemia administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimą. Įgijimas nėra trunkamasis pažeidimas, dėl to nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo įgijimo momento (ATPK 35 str. 1 d.), tuo tarpu laikymas yra trunkamasis pažeidimas, todėl terminas skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuobaudos skyrimo terminas nėra pratęstas, o įgijimo laikas nurodomas 2015 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, gali būti daroma išvada, kad būtent įgijimo veikos atžvilgiu yra suėjęs 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, kuris nėra pratęstas. Tuo tarpu, kaip jau minėta, iš faktinių aplinkybių matyti, kad Č. K. veiksmuose galima matyti ir kitų alternatyvių veikų, numatytų ATPK 163² str. 1 d., kurios pakeistų administracinės nuobaudos skyrimo terminių skaičiavimo pradžios momentą. ATPK 284 str. 2 d. nesuteikia teisės teismui pakeisti iš esmės faktinių aplinkybių ir pasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Inkriminavus papildomai kitas veikas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis pasunkės, be to, veika yra vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinųjų elementų, o faktinės aplinkybės apibūdinančios sudėtį turi esminės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva negali papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomų faktinių aplinkybių naujomis.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole dviprasmiškai nurodomas pažeidimo padarymo laikas. Grafoje „pažeidimo padarymo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma „2015 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksli pažeidimo padarymo data ir laikas nenustatyta“, tuo tarpu grafoje „pažeidimo data, laikas ir vieta“ nurodoma „2015 m. rugpjūčio 1 d., 00.00 val.“ Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pažeidimo padarymo data taip pat turi įtakos administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžios momentui, todėl minėtas prieštaravimas turi būti pašalintinas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad dėl veikos, dėl kurios Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įgijimas - yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų, kad buvo padaryta ir kita alternatyvi ATPK 163² str. 1 d. numatyta veika – akcizais apmokestinamų prekių laikymas. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Administracinio teisės pažeidimo protokole neatskleista administracinio teisės pažeidimo esmė, yra prieštaravimų, teismas pats negali ištaisyti šių pažeidimų, todėl, vadovaujantis ATPK 280 str. 1 d. 2 p., byla grąžinama Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatui, iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 1 d. 2 p., 287 str.,-

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d. grąžinti Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatui, iš naujo tirti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.