Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Byla Nr. Iv-2184-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
Iv-2184-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01514-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
J. K., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2184-422/13
Teismo proceso Nr. 3-62-3-01514-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insurance SE atstovei Ilonai Skaisgirienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 720,13 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2011m. kovo 26 d. Kauno m. įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. vairuojamas

automobilis VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, neaptvertą,

nepažymėtą kelio ženklais duobę (duomenys neskelbtini) . Dėl eismo įvykio automobilis VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti

Kauno m. policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą. Kauno

apskr. VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės

pastebėti negalėjo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos

teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kadangi automobilis VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ADB "ERGO Lietuva" Transporto priemonių savanorišku draudimu, transporto priemonės draudėja teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Administruojant draudžiamąjį įvykį buvo atlikti transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmai ir nustatyta, kad transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio apgadinto automobilio VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai sudarė 1.166,13 Lt., todėl ADB "ERGO Lietuva", vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 1.166,13 Lt. dydžio draudimo išmoką ir LR CK 6.1015 str., 6.263 str, 6.266 str., 6.271 str. pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

2011 m. balandžio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ragindamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas, pripažindamas savo prievolę atlyginti padarytą žalą, 2011 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo dalį žalos atlyginimo, į pareiškėjo sąskaitą pervesdamas 446,00 Lt, likusią žalos atlyginimo dalį atsakovas atsisakė atlyginti, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog LR CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1dalies, LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimo Nr. 155 nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo nustatytus reikalavimus, tačiau tinkamai nevykdė šių pareigų, todėl atsakovas yra atsakingas už 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio metu transporto priemonės VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) patirtą žalą dėl netinkamos kelio priežiūros.

Pareiškėjo atstovė pažymėjo, jog 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 27 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje" (261 psl.) pasisakyta, jog transporto priemonės sugadinimo dydis nustatomas sudarant sugadintų detalių, mazgų ar agregatų sąrašą, įvertinant sugadinimo pobūdį ir mąstą. Jei skirtinguose dokumentuose užfiksuoti nevienodi sugadinimai, reikėtų atsižvelgti į dokumentų surašymo sąlygas, galimybę jų surašymo metu apžiūrėti automobilių detales, mazgus ir agregatus, dokumentą surašiusiojo asmens kvalifikaciją ir kitas turinčias įtakos aplinkybes, taip pat svarbu atsižvelgti, ar apgadinimų lokalizacija sutampa. Šiuo atveju atsakovas atlygino tik dalį eismo įvykio metu patirtos žalos (446,00 Lt), tačiau neatlygino 720,13 Lt nuostolių dėl vidinių automobilio sugadinimų, kuriuos patvirtina Transporto priemonės apžiūros defektų aktas Nr. TPA -286426, PVM sąskaita faktūra AJT Nr. 32067329, specialisto paaiškinimai. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsakovas, sumokėdamas tik dalį žalos atlyginimo sumos, nepateikė jokių argumentų, pagrįstų specialiomis techninėmis žiniomis, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjas mano, kad teismui pateiktas prašymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Nėra duomenų, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio sugadinimus. Nurodė, jog policijos nutarime iš karto po autoįvykio buvo nurodoma, kad apgadintas tik priekinis dešinės pusės ratas, pareiškėjui pateikus įrodymus savivaldybei dėl minėto apgadinimo, žala buvo atlyginta, tačiau pareiškėjas nepagrįstai prašo nuostolių dėl sugadinimų, kurie nebuvo užfiksuoti iš karto po įvykio. Praėjus 10 dienų po eismo įvykio UAB „Autojuta“ PVM sąskaitoje –faktūroje buvo nurodyta, jog remontuojamos tokios dalys, kaip kairės pusės priekinio rato guolis ir jo keitimas, tuo tarpu buvo sugadintas dešinės pusės ratas, todėl nesant priežastinio ryšio su įvykiu, pareiškėjo prašymas turi būti atmestas. Pastebėjo, jog nustatant žalos dydį, nebuvo išskaičiuotas detalių nusidėvėjimas pagal UAB „Autojuta“ PVM sąskaitą –faktūrą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydžio apskaičiavimas remiasi išskirtinai Transporto priemonės apžiūros - defektų aktu Nr. TPA 286426, jis privalo atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kuri patvirtinta 2000 m. balandžio 17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau - Tvarka), tiksliau 2 jos punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Iš viešai skelbiamos informacijos Turto vertinimo priežiūros tarnybos portale (www.atvi.lt) matyti, kad pareiškėjas ERGO Insurance SE nėra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašą, o specialistas D. K., pasirašęs Transporto priemonės apžiūros - defektų aktą Nr. TPA286426, kuriuo pareiškėjas išimtinai remiasi, įrodinėdamas patirtą žalą, nėra atestuotas pagal teisės aktų reikalavimus atlikti turto vertinimą. Atsakovo nuomone, žalos atsiradimą sąlygojo vairuotojos veiksmai. Transporto priemonės vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 54-57).

Tretysis suinteresuotas asmuo J. K. savo pozicijos dėl skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. 2011m. kovo 26 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį ”VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl to automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonių draudimo liudijimas 851-0327482 patvirtina, jog minėtas automobilis buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ (pavadinimas pakeistas dėl bendrovių susijungimo į „ERGO Insurance SE“, b.l. 9-18), įvykio dieną draudimo sutartis galiojo. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis - 2011-03-28 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje duobė, už jos pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno A. V. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovas pagal pareiškėjo pretenziją yra dalį žalos (446Lt) dėl dešinio priekinio rato sugadinimo yra atlyginęs (b.l 24), tuo iš esmės pripažindamas aplinkybę dėl automobilio sugadinimo įvykio metu, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio, kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo, byloje paneigti.

Ginčas byloje keliamas dėl 720,13 Lt nuostolių atlyginimo, kurie grindžiami UAB „Autojuta“ 2011-04-05 išrašyta PVM sąskaita faktūra AJT Nr. 32067329 (b.l. 36).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau- ir Taisyklių), patvirtintų UADB „Ergo Lietuva“ 2010-01-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 8 (2010-03-01 redakcija, galiojusi įvykio metu) 14 skirsnio, reglamentuojančio draudimo išmokų apskaičiavimą, 14.1.1 punktas nustato, jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudimo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Konkrečiu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta draudimo apsaugos variantu „rinkos verte“ (b.l. 19). Iš 2011-03-28 Transporto priemonės apžiūros - defekto akto Nr. TPA-286426 (b.l. 33) matyti, jog automobilį apžiūrėjus po įvykio (praėjus dviem dienom po įvykio), draudėjo darbuotojų buvo nustatyta, jog reikalinga keisti dešinės pusės padangą ir priekinį dešinės pusės rato guolį, remontuoti priekinį dešinės pusės ratlankį ir atlikti priekinės važiuoklės patikrą. Automobilis buvo suremontuotas. 2011-04-05 UAB „Autojuta“ išrašyta PVM sąskaita faktūra AJT Nr. 32067329 patvirtina, jog draudėja dėl automobilio remonto turėjo 720,13 Lt išlaidų (b.l. 36). Ir nors PVM sąskaitoje nurodyta, jog buvo atlikti važiavimo patikros, kairės pusės priekinio rato guolio keitimo darbai, tačiau 2013-11-89 UAB „Autojuta“ rašte Nr. 2013/514 „Dėl automobilio VW Jetta remonto“ (b.l. 62) nurodė, jog išrašant sąskaitą - faktūrą AJT Nr. 32067329 klaidingai buvo nurodyta priekinio rato guolio keitimo pusė – buvo pakeistas ne kairės pusės, o dešinės pusės guolis (b.l. 62). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog remonto darbai, jų lokalizacija atitiko 2011-03-28 Transporto priemonės apžiūros - defekto akte Nr. TPA-286426 nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo su minėtais nuostoliais yra paneigti.

Ta aplinkybė, jog kelių policijos nutarime buvo fiksuotas tik dešinio priekinio rato apgadinimas negali suponuoti išvados, jog tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigūnai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiūrėję automobilį tik vizualiai. Apžiūrėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiūrint išoriškai. Šie sugadinimai užfiksuoti 2011-03-28 Transporto priemonės apžiūros - defekto akte Nr. TPA-286426. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas Kauno regiono grupės žalų reguliavimo ir jų administravimo vadovas S. A., dalyvavęs atliekant automobilio techninę apžiūrą. Pagal Taisyklių 14.1.8 punktą automobilių iki 3 metų senumo remontui detalių nusidėvėjimas netaikomas. Pagal automobilio VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo duomenis, minėtas automobilis yra registruotas 2008-04-04 (b.l. 75), todėl žalos nustatymo metu (2011-03-28) pagrįstai nebuvo taikomas pakeistam guoliui nusidėvėjimas. Taigi atsakovo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė 2000 m. balandžio 22 d. įsigaliojusios Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, nuostatų. Teigė, kad minėtos Tvarkos 3 punktas nurodo, jog vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, registruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Atsakant į šį atsakovo argumentą pažymėtina, jog apžiūrint transporto priemonę ir nustatant sugadinimus dalyvavo Kauno regiono grupės žalų reguliavimo ir jų administravimo vadovas S. A., kuris pasirašė 2011-03-28 Transporto priemonės apžiūros - defekto akte Nr. TPA-286426. Teismui pateiktas S. A. vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000598 (b.l. 63) patvirtina, jog jam suteikta teisė vertinti kilnojamąjį turtą, todėl nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos. Be to, pareiškėjui (draudikui) atlikti draudžiamo turto vertinimą suteikta teisė ir Draudimo įstatymo pagrindu (3 str. 2d., 90 str.) Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr. A146-1265/2013).

2011-03-28 policijos nutarime nurodyta, jog vairuotojos J. K. veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta, kadangi vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti dėl intensyvaus eismo, duobė buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais. Šias aplinkybes patvirtina 2011-03-28 vairuotojos paaiškinimas, pareigūno A. V. 2011-03-26 tarnybinis pranešimas, jo parodymai teismo posėdžio metu. Iš eismo įvykio medžiagos matyti, jog duobė užėmė didelį važiuojamosios dalies plotą (daugiau kaip 1 metrą), jos kraštai aštrūs, nutrupėjusio asfalto, todėl visuma įrodymų paneigia vairuotojos kaltę dėl autoįvykio. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotoja pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Tunelio gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Pareiškėjas pagrįstai išmokėjo 720,13 Lt draudimo išmoką, patvirtinančią automobilio remonto turėtas dėl autoįvykio išlaidas (b.l. 34, 35). Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl 720,13 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo reikalavimą, kylantį iš draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).

Pareiškėjas prašo priteisti 60,79 Lt turėtas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (išlaidų kurui).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo ERGO Insurance SE naudai, todėl jis turi teisę reikalauti iš kitos šalies - atsakovo Kauno miesto savivaldybės atlyginti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 60,79 Lt kelionės išlaidos į teismą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ERGO Insurance SE įgaliota atstovė Teisės ir regreso skyriaus teisininkė Ilona Skaisgirienė dalyvavo 2013 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje (b.l. 77-80), todėl pareiškėjas turi teisę į transporto išlaidų, atstovei vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 4 d.).

Pareiškėjas savo atstovės atvykimą į 2013 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį grindžia VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu (b.l. 65), kuris patvirtina, jog pareiškėjo atstovė į teismo posėdį vyko automobiliu Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) ir pažyma „Dėl kuro normų“ (b.l. 66), kurioje nurodyta, jog Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos yra 6,5 l/100 km. Kadangi 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Statoil“ 95 markės benzino kaina 4,63 Lt, todėl pareiškėjas turi teisę į 60,79 Lt patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, 44 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 720,13 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų 13 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,79 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė