Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kretingos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. U. dėl nuostolių ir teismo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys byloje V. P., D. J., D. R., T. C., O. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiųjų asmenų pozicijos atsiliepimuose ir teismo posėdžių metu

13. Tretysis asmuo O. U. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

14. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos.

15. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

16. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 8 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką.

17. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl sodininkų bendrijos nariai renka tikslinę rinkliavą į bendrijos kasą (komisiniai ir kt. įnašai), ir tai yra bendrijos narių suneštos lėšos. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti dėl esamo bendro turto ir lėšų tvarkymo, naudojimo. Todėl įstatymo leidėjas siekdamas apginti nuosavybės teisę, dėl asmeniškai surinktų lėšų panaudojimo tikslingumo ir įpareigoja pasisakyti pačius bendrijos narius. Tokie sprendimai kaip disponavimas bendrijos lėšomis priimami visuotiname bendrijos narių susirinkime – nagrinėtinu atveju tai numato ne tik SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas, bet ir SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 47.8p.).

18. Tai, kas paminėta sprendimo 17 punkte, realizuojama jau per bendrijos valdymo organus – nagrinėjamu atveju valdybą, kuri pagal bendrijos įstatų 68.4p. ne tik įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bet ir atsiskaito su bendrijos nariais sudarydama metinę finansinę ataskaitą.

19. Byloje keliamas sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės J. U. civilinės atsakomybės klausimas, t. y. ar atsakovė, būdamas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke bei nare, neatliko (netinkamai atliko) savo pareigų, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.

20. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pripažįstama, kad ieškinį dėl juridinio asmens valdymo organo nario (narių) žalos atlyginimo juridiniam asmeniui šiuo atveju turi teisę pareikšti ir juridinio asmens dalyvis, jeigu jis turi balsavimo ar sprendimų priėmimo teisę, bei padaryta žala daro įtaką jo teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, sodininkų bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Pagal Kretingos rajono SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 15. 2. punktą bendrija gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus.

21. 2018-12-06 SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 2, punktu Nr. 3, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš buvusios bendrijos pirmininkės J. U.. Todėl pripažintina, kad ieškovė nagrinėtinu atveju turi teisę reikalauti, o kartu ir reikšti ieškinį teisme, kad bendrijos buvusi pirmininkė ir valdybos narė atlygintų savo neteisėtais veiksmais bendrijai padarytą žalą.

22. Nagrinėtinoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2016-01-31 iki 2018-08-26, SB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kolegialų valdymo organą – bendrijos valdybą, kurią sudarė valdybos pirmininkė J. U. (atsakovė) ir valdybos nariai - V. P., D. R., D. J. ir T. C.. Ginčo dėl to nėra.

23. Šalys patvirtino, kad nebuvo išskirta, kas iš valdybos narių būtų atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, nutraukimą ar kitokių pareigų pasidalijimą.

24. Pripažinus, kad nagrinėjamos bylos atveju sodininkų bendrijos buvusiai valdybos narei ir pirmininkei gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal sodininkų bendrijos nario ieškinį, konstatuotina ir tai, kad valdymo organo narių civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

25. Byloje nustatyta, kad nuo 2016-08-01 iki 2018-03-16 ir nuo 2018-04-13 iki 2018-08-26 tretysis asmuo O. U. buvo įdarbintas SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos, valdybos pirmininkės konsultantu. Pagrindai - SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2016-04-04 susirinkimo protokolas Nr.6-6, klausimas Nr. 4, bei 2018-04-09 valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8-8, klausimas 1.

26. Kaip ir buvo minėta, pagal SBĮ 14 str. bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas bei bendrijos valdyba. SBĮ 15 str. nurodoma, kokias išimtines teises turi bendrijos narių susirinkimas. Viena jų, kuri įvardinta 15 str. 1d. 3 punkte yra, tokia, kad turi teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką.

27. Kretingos rajono SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 47.3 punktą įvardinta, kad bendrijos narių susirinkimo viena iš išimtinių teisių yra nustatyti samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką. (duomenys iš prie bylos prijungtos medžiagos Nr. M-1-01-0131872-18).

28. Sutiktina su atsakove, kad bendrijos valdymo organas (valdyba) organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis ( SBĮ 18 str. 1d., SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 68.2 punktas), tačiau, pažymėtina, kad pati bendrija savo įgytas civilines teises, prisiimtas civilines pareigas įgyvendina per savo valdymo organus (nagrinėjamu atveju per valdybą). Tai reiškia kad bendrija suteikia valdybai tam tikrus įgaliojimus. Kaip pažymėta sprendimo 14-18 punktuose, vienas iš bendrijos narių suteikiamų įgaliojimų būtų priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, jei bendrijos visuotiniame narių susirinkime būtų buvę nuspręsta dėl samdomų darbuotojų poreikio, skaičiaus ir jų darbo apmokėjimo tvarkos (SBĮ 15 str. 3p., SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 47.3 punktas). Šalys patvirtino, kad O. U. priėmimo SB valdybos konsultantu klausimas visuotiniame susirinkime svarstytas nebuvo.

29. Vertinant, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2016-04-04 susirinkimo protokolas Nr.6-6 bei 2018-04-09 valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8-8, kuriuo buvo nuspręsta sudaryti darbo sutartį su O. U., priimant jį valdybos konsultanto pareigoms, buvo priimtas nesant visuotinio bendrijos narių susirinkimo pritarimui, kaip tą numato SBĮ 18 str. 1d., SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 68.2 punktas, laikytina, kad valdyba viršijo savo įgaliojimus, todėl tokiu sprendimu bendrijai buvo padaryta žala. Šiuo atveju kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

30. Konstatuojant, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos priimtais savarankiškais sprendimais priimti į darbą samdomą asmenį (O. U.) buvo padaryta bendrijai žala, nustatytina jos suma. Paskaičiuota 14 266,34 Eur žala susideda iš : 7586,62 Eur išmokėto atlyginimo O. U., 4009,88 Eur VSDFV sumokėtų socialinio draudimo įmokų, 497,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio įmokų. Šios sumos pagrįstos byloje esančiais buhalteriniais dokumentas, Socialinio fondo valdybos ir VMĮ duomenimis esančiais byloje.

31. Konstatuojant, kad ginčo, kylančio iš valdybos sprendimų atsiradusių darbo sutarčių, kurios buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir procedūrą, teismas dėl konsultanto darbo indėlio ir panašių aplinkybių nebepasisako ir jų neanalizuoja, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės.

32. Vertinant ieškovų poziciją dėl pasirinkimo atsakovu patraukti tik atsakove J. U., kaip buvusią valdybos pirmininkę, teismas atkreipia dėmesį, kad O. U. priėmimo SB valdybos konsultantu klausimas buvo spręstas valdybos susirinkimo posėdyje. SBĮ 18 str. 5 d. įtvirtinta, kad bendrijos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus. Nagrinėjamu atveju sprendimus sudaryti darbo sutartis su O. U. nusprendė ne vienasmeniškai atsakovė, o jo svarstyme dalyvavo ir kiti valdybos nariai.

33. Teismas posėdžio metu siūlė ieškovei apsispręsti dėl atsakovės ir buvusių valdybos narių, kurie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, procesinio statuso pakeitimų. Ieškovė tai padaryti atsisakė, motyvuodama, kad buvę valdybos nariai, kurie dalyvavo priimant sprendimus dėl ginčo žalos atsiradimo, yra byloje trečiaisiais asmenimis, o teismui nustačius žalos faktą, atsakovė įgyja regreso teisę į trečiuosius asmenis. Atkreipė dėmesį, kad jų vertinimu būtent atsakovė inicijavo savo sūnaus įdarbinimą, perimdavo jam skirtą atlyginimą įformintu tarpusavyje įgaliojimu, todėl turėtų būti atsakinga už bendrijai padarytą žalą.

34. Teismo vertinimu nagrinėtinoje byloje, šiame aspekte ir valdybos nariai turėtų būti atsakingi už žalos padarymą priimdami neteisėtus sprendimus susijusius su samdomu asmeniu, tačiau teismui su tokia ieškovės pozicija dėl pasirinktų šalių procesinių teisių ir pareigų paskirstymu tenka sutikti ir nors įstatyme numatyta valdybos narių solidari atsakomybė, tačiau teismui konstatuojant žalos faktą, atsakovė įgyja regreso teisę į trečiuosius asmenis.

35. Byloje pateiktas advokatės A. S. kontoros Pinigų priėmimo kvitas, kad ieškovė 2017-05-20 advokatei A. S. sumokėjo 200 Eur. Mokėjimo tikslingumas įvardintas už „patarimą, kitas teisines paslaugas“. SB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių Nr. 15. šią sumą 2019-08-11 sugrąžino J. U..

36. 2018-05-23 advokatei K. P. SB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 500 Eur, pagal teisinių paslaugų sutartį už Darbo ginčų komisijoje nagrinėto SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės B. J. prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atstovavimą. Teisinių paslaugų sutartį atsakovė pasirašė SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės statusu.

37. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 9-9, vykusio 2016-05-17, buvo nutarta valdybos pirmininkei J. U. apmokėti jos turėtas išlaidas dėl asmeninio telefono, transporto naudojimo bei turėtos kitos būtinos išlaidos. J. U. pagal byloje esančius pateiktus kasos išlaidų orderius buvo išmokėti 472 Eur 28 ct.

38. Ieškovė, dėl sprendimo 35-37 punktuose nurodytų išmokų ir mokėjimų, atsakovę įvardija pažeidusią SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes vertina, kad ir šiais atvejais tik sodų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenis.

39. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Pagal SBĮ nėra konkretaus draudimo bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų priešingai negu nustatyta bendrijos įstatuose. Nagrinėtinu atveju matyti, kad atsakovė veikė išimtinai bendrijos interesais. Laikytina, kad buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kuriais atsakovė suteikė teisės (ir jų ribos), kurios buvo apibrėžtos minėtose paslaugų sutartyse (CK 6.756 straipsnio 2 dalis), o ne buvo perduotos darbinės funkcijos, priklausančios bendrijos pirmininkei. Vienu iš pavedimu, advokatei K. P. pavesta surašyti atsiliepimą ir atstovauti bendrijos interesus.

40. Net vertinant ar teisinių paslaugų klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę galėtų turėtų bendrijos narių susirinkimas kuris spręstų dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, pažymėtina, kad šiuo atveju teisinių paslaugų išlaidos nebuvo planuotos. Jų pateisinimas ir panaudojimo tikslingumas galimas tik metinių finansinių ataskaitų forma.

41. Taip pat pažymėtina, kad kuro ir kitos administravimo išlaidos yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ išlaidų rūšis. Už bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įgyvendinimą atsakinga bendrijos valdyba, kuiį turėtų J. U. išlaidų kompensavimo klausimą buvo išsprendusi 2016-05-17 Valdybos susirinkimo posėdyje, protokolas Nr. 9-9 ir tai laikytina, kad šių klausimų apimtis patenka į valdybos kompetencijos apimtį ir nagrinėtinu atveju nėra ginčijamas valdybos sprendimas dėl tikslinių kompensacijų.

42. Todėl įvertinus aukščiau paminėtą, teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl tikslinių kompensacijų jai išmokėjimo iš SB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei SB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 321 Eur žyminio mokesčio, 1400 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ruošiant ieškinį, 200 Eur advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš viso 1921 Eur.

44. Atsakovė pateikė duomenis dėl turėtų 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Vertintina, kad šalių pateiktos išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, advokato darbo ataskaitomis, pinigų priėmimo kvitais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija).

46. Išnagrinėjus bylą, teismas tenkina ieškovės reikalavimus 12093,50 Eur sumoje, kas sudaro 85 proc. tenkinamų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 85 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1632,85 Eur.

47. Atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteistina 180 Eur, t.y.15 proc., netenkinto ieškinio.

48. Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina (1632,85 Eur - 180 Eur = 1452.85 Eur) ir iš atsakovės ieškovei priteistina 1452,85Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. U., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovės Kretingos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm.kodas (duomenys neskelbtini), naudai 12093,50 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt tris eurus penkiasdešimt ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės J. U., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės Kretingos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm.kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1452,85 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.