Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 10 d. apie 18 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) A. B., būdamas neblaivus (nustatytas 2,62 promilių neblaivumas), nevykdė tarnybines pareigas atliekančių bei vilkinčių tarnybines uniformas policijos pareigūnų M. Š. ir A. M. teisėtų reikalavimų bei aktyviais veiksmais vengė būti sulaikytas, standino raumenis, bandė šalintis, bėgo bei nepakluso reikalavimui sustoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai – pasirašytinai (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 2). A. B. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenos dalyviams (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. B. pareiškė, jog sutinka su padarytu nusižengimu ir labai gailisi (b. l. 1 – 2).

Tai, jog A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir toliau aptariami rašytiniai bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1 – 2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 10 d. jis dirbo policijos ekipaže 1703 kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. 18 val. 25 min. jie gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos sūnus yra agresyvus ir bute daužo daiktus. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja L. B., kuri nurodė, kad jos sūnus A. B. jau yra išėjęs iš namų. Pranešėja paaiškino, kad jos sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus, jis pradėjo konfliktuoti, savo rankomis trankė sienas bei daiktus. Be to, A. B. sugadino elektros jungiklį, sudaužė sekcijos stiklą bei susipjaustė ranką, todėl jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir su ja išvyko į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės, A. B. ir toliau elgėsi agresyviai, keikė ją necenzūriniais žodžiais, kėlė konfliktus, grasino sulaužyti stuburą, papjauti. Būdamas neblaivus, A. B. būna neprognozuojamas, todėl ji ir iškvietė policiją. L. B. negalėjo nurodyti tikslios žalos, šio įvykio metu fizinio smurto ji nepatyrė. L. B. buvo apklausta, iš jos priimtas pareiškimas dėl sūnaus grasinimų. Priėmus pareiškimą iš L. B., kartu su ja jis grįžo į minėtą butą, kurio durys buvo užrakintos, tačiau jas atidarė A. B., kuris buvo be viršutinių drabužių. Tuomet jis (policijos pareigūnas) paprašė A. B. apsirengti, nes šiam reikės eiti į tarnybinį automobilį, kur bus nustatyta daugiau šio įvykio aplinkybių. Tuomet jis (policijos pareigūnas) kitame kambaryje toliau bendravo su L. B., tačiau staiga išgirdo lango uždarymo garsą. Įėjęs į tą kambarį, kuriame buvo A. B., pamatė, kad šis iššoko pro kambario langą, taip vengdamas sulaikymo dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Tuomet jis (policijos pareigūnas) taip pat iššoko pro tą langą ir sušuko „stok, policija!“, tačiau A. B. į tai nereagavo ir toliau bėgo. Jis (policijos pareigūnas) radijo ryšiu pranešė savo kolegai A. B. judėjimo kryptį. Bebėgant, jis (policijos pareigūnas) aiškiai ir garsiai pakartojo reikalavimą „stok, policija!“, tačiau A. B. toliau nereagavo ir bėgo tolyn. Jam pasivijus A. B., šis sustojo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tuomet jis (policijos pareigūnas) išreiškė aiškų bei garsų reikalavimą „gultis ant žemės!“ ir, pribėgęs prie pat A. B., suėmė jam už rankos ir griovė jį ant žemės, tačiau A. B. savo veiksmais nesileido nugriaunamas, tai yra jis sukosi, stangrino raumenis, bandė išlaisvinti savo ranką, už kurios jis buvo laikomas. Jis (policijos pareigūnas) dar kelis kartus išsakė aiškų bei garsų reikalavimą „gultis ant žemės!“, tačiau A. B. negulė ant žemės. Nugriovus A. B. ant žemės, šis nugriuvo ant nugaros, tačiau jam nurodė gultis ant pilvo. A. B. atsigulus ant pilvo, jam buvo uždėta specialioji priemonė – antrankiai. Surakinus A. B. rankas, tarnybiniu automobiliu privažiavo jo (policijos pareigūno) kolega ir, atlikus A. B. turimų daiktų apžiūrą, šis buvo įsodintas į tarnybinį policijos automobilį. Pristačius A. B. į policijos komisariatą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0065, jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (b. l. 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias savo tarnybiniame pranešime nurodė vyriausiasis patrulis M. Š. (b. l. 4).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio sulaikymo protokolo matyti, jog 2019 m. gruodžio 10 d. 19 val. 31 min. (duomenys neskelbtini) tinkamam administracinio nusižengimo įforminimui bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui buvo sulaikytas A. B. (b. l. 5).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog A. B. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo jis padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

A. B. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas; b. l. 1 – 2). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas; b. l. 1 – 2, 3, 4). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. B. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 6 – 9, 10 – 17). A. B. praeityje buvo teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau jo teistumas jau yra išnykęs (b. l. 20 – 23; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos medžiagoje yra duomenų ir apie A. B. teisės pažeidimus, padarytus užsienio valstybėje (b. l. 20 – 23). Byloje daugiau nėra kitų A. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus A. B. baudą, neviršijančią straipsnio sankcijoje numatytų jos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.