Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Midos“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-253-660/2012 pagal ieškovo UAB „Sarevos servisas“ ieškinį atsakovui UAB „Midos“, trečiasis asmuo UAB „Šalvis“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalys nesutaria dėl transporto priemonių remonto darbų pagrįstai sprendė, kad šalių ginčas kildinamas iš rangos teisinių santykių. Šiems santykiams reguliuoti taikomos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio teisės normos ir aktualios yra CPK XIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Atsakovas apeliaciniame skunde nepripažįsta, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl transporto priemonės „Fiat Ducato“ valstyb. Nr. CEO 946 remonto bei, kad ieškovas atliko šios transporto priemonės remonto darbus, taip pat teigia, jog nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apmokėjo UAB „Šalvis“ už automobilio „Renault Laguna“ turbinos remonto darbus, darytina išvada, kad turbinos remonto ieškovas neatliko.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl ieškovui tenka įrodyti, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl automobilio „Fiat Ducato“ valstyb. Nr. CEO 946 remonto bei, kad automobilio „Renault Laguna“ turbina buvo suremontuota tinkamai, atsakovo pareiga pateikti įrodymus, kad darbai buvo atlikti su trūkumais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Byloje nekyla ginčas, jog šalys buvo sudarę žodinę rangos sutartį dėl transporto priemonės „Renault Laguna“ turbinos remonto, tačiau atsakovas teigia, kad ieškovas darbus atliko netinkamai t.y. iš vis turbinos neremontavo.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalys rašytinės rangos sutarties dėl šio automobilio turbinos remonto nebuvo sudariusios, tačiau atsakovas (užsakovas) neginčija, jog ieškovui (rangovui) perdavė dėl turbinos remonto automobilį „Renault Laguna“. Pagal CK 6.655 straipsnio 2 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

Šalių paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turbinos remonto darbai buvo atlikti ir užsakovo priimti 2008 m. rugpjūčio 19 d., rangovui išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir prašant apmokėti 1420 Lt, kurią atsakovas priėmė (b.l. 4). Atsiimant automobilį, ieškovas pretenzijų nepareiškė, darbų trūkumų nenurodė, todėl laikytina, kad atsakovo atliktą darbą priėmė. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Nors kaip teigė atsakovas, turbinos remonto darbų trūkumai išaiškėjo iš kart po automobilio perdavimo t.y. po 6 dienų, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog užsakovas rangovui būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas per protingą terminą t.y. iš kart po jų paaiškėjimo ar per remonto darbų garantinį terminą (CK 6.664 straipsnis). Pateikti duomenys, patvirtinantys, jog turbinos remonto darbus atliko ir UAB „Šalvis“ 2009-06-19 (b.l. 15), įvertinus laiko tarpą nuo ieškovo atlikto darbo iki pakartotinio turbinos remonto, tuo labiau pretenzijos pareiškimo momentą (b.l.24), negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, jog darbų perdavimo metu egzistavo darbo kokybės trūkumai ar darbų defektai atsirado per garantinį terminą.

CPK 98 straipsnyje reglamentuojamas šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas. Dėl šių išlaidų priteisimo ieškovas 2012 m. kovo 19 d. teismui raštu pateikė prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (b.l. 49-55), t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir ieškinį tenkinus, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui yra nepagrįstas.

Vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su teismo išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio „Fiat Ducato“ valstyb. Nr. CEO 946 remonto susiklostė ir juos sieja dvipusiai prievoliniai santykiai, kurie pagal bendruosius įstatymų pradmenis sukuria šalims sutartines civilines teises ir pareigas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsti.

Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog šalys darbų perdavimo ir priėmimo neįformino aktu. Darbų rezultatas buvo perduodamas rangovui išrašant PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodomi atlikti darbai, jų kaina, darbams suteikiamas garantijos terminas ir prašymas šią sąskaitą apmokėti. Išvardytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad abiejų rangos sutarties šalių nesurašymas dokumento, kuris būtų įvardintas kaip atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovas remontuodavo atsakovo naudojamus ar jam priklausančius automobilius pagal žodinius atsakovo užsakymus. Spręstina, jog šalių veiksmai atitinka klasikinę sutarčių sudarymo tvarką – vienos šalies pasiūlymas kitai (oferta), ir šio pasiūlymo priėmimas (akceptas). Byloje atsakovas nurodė, kad automobilį „Fiat Ducato“ valstyb. Nr. CEO 946, kurį remontavo ieškovas, naudojo atsakovas, byloje apklaustas liudytojas patvirtino, kad po remonto automobilis buvo perduotas atsakovo atstovui bei kartu su juo atvykusiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, jog po darbų perdavimo atsakovas dalinai apmokėjo už ieškovo atliktus darbus (b.l. 47-48), konkrečiai įvardindamas mokėjimo paskirtį. Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovas atliko atsakovo naudojamo automobilio Fiat Ducato“ valstyb. Nr. CEO 946 remonto darbus 1789 Lt sumai.

CK 176 straipsnis numato, jog prievolės turi būti įvykdytos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jeigu nurodymų nėra – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus, ir konstatuoja, jog atsakovas turi vykdyti prievolę sumokėti ieškovui už jo atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Midos“ ieškovui UAB „Sarevos servisas“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.