Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-17945-781/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
2-17945-781/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
A. P. S., A. T. V., A. K. S.
Atsakovas
AB-firmos „VITI“
Advokatai
Tomas Bakucionis
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17945-781/2011(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14572-2011-9)Procesinio sprendimo kategorijos 44.1; 44.2; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovui A. P. S., A. T. V.,ieškovų atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,atsakovo AB-firmos „VITI“ atstovui Pauliui Banevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. K. S., A. P. S., A. T. V. ieškinį atsakovams AB-firmai „VITI“, UAB „VITI turto fondui dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų ieškovui A. K. S. 10 825, 60 Lt, A. P. S. 12 758, 85 Lt, A. T. V. 2 396, 07 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2011 m. sausio 28 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010, kuriuo A. K. S., A. P. S., A. T. V. ir A. G. ieškinys atsakovams AB-firmai „VITI“, UAB „VITI“ turto fondui buvo patenkintas ir nuspręsta įpareigoti atsakovus supirkti iš ieškovų AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 proc. kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už vieną akciją, kaip buvo supirktos įregistruotu Vertybinių popierių komisijos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 381-AB-1225; Atsakovai prievolės neįvykdė iki šiol. Ieškovai nurodė, kad pardavę AB-firmai „VITI“ akcijas, A. K. S. būtų gavęs 31 287, 85 Lt, A. P. S. – 36 875, 30 Lt, A. T. V. – 6 925, 05 Lt. Nuo 2005 m. iki 2011 m. gegužės mėn. lito perkamoji galia sumažėjo 35,1 procentų. Dėl atsakovų kaltės 2005 m. gegužės mėn. ieškovai negavo minėtų piniginių sumų, todėl patyrė turtinę žalą: A. K. S. – 10 825, 60 Lt, A. P. S. – 12 758, 85 Lt, A. T. V. – 2 396, 07 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai atsikirsdami į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą grindžia tik tuo argumentu, jog Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia, jog nuo 2005 m. iki 2011 m. gegužės mėn. vartotojų kainų indeksas pakilo nuo 100 iki 135,0902, t. y. tokiu pačiu dydžiu (35,1%) sumažėjo lito perkamoji galia. Atsakovai, kuriems yra kilusi pareiga supirkti AB „Spauda“ akcijas supirks jas po 0,55 Lt, t. y. kaip ir nurodyta teismo. Vienos privilegijuotosios vardinės akcijos vertė nuo 2005 metų nei sumažėjo, nei padidėjo, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrįsta skaičiuoti nuostolius (tiesioginius ar netiesioginius) nuo piniginės išraiškos, kuri būtų gauta supirkus akcijas. Atsakovų teigimu, ieškovai iki šiol savo nuosavybėje turi AB „Spauda“ akcijas, kurios suteikia teisę ieškovams dalyvauti AB „Spauda“ valdyme. Ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurios patvirtintų aplinkybes, jog atsakovai būtų trukdę, neleidę, prieštaravę ar kitais veiksmais kliudę parduoti minėtąsias AB „Spauda“ akcijas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Ieškovai nenurodė, jog būtų bandę parduoti turimas akcijas nelaukdami visus šiuos metus. Atsakovai mano, kad ieškovų reikalavimas terminą, per kurį atsirado žala, skaičiuoti nuo 2005 m. gegužės mėn. yra nepagrįstas, nes teisminis procesas su ieškovais dėl AB „Spauda“ akcijų kainos baigėsi tik 2011 m. sausio 28 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, antstolis Darius Bliznikas informavo atsakovus, jog vykdomoji byla dėl akcijų supirkimo iš ieškovų yra atnaujinama ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įpareigojimų nevykdymo. Atsakovai savo ruožtu pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė sprendimo nevykdymo priežastis, t. y. atsakovai tokio dydžio apyvartinių lėšų tuo metu neturėjo; bankas atitinkamo dydžio kredito suteikti nesutiko; buvo kreiptasi į UAB „FINASTA Corporate Finance“ dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro paruošimo, gautas sutarties projektas, tačiau jis nepasirašytas, kadangi nebuvo įmanoma pateikti dokumento, kuris patvirtintų galimybę atsiskaityti už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatė, jog atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti, buvo geranoriški, todėl nusprendė skirti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo priimtam sprendimui įvykdyti. AB-firma „VITI“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su atskiruoju skundu, kuriame prašė atsižvelgti į ankstesniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes bei į aplinkybę, jog oficialaus siūlymo cirkuliaro pateikimo ir įgyvendinimo procedūra gali trukti iki 3 mėnesių, ir skirti 6 mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš išdėstyto atsakovai daro išvadą, kad jie turėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2011 m. spalio 13 d.

Teismo posėdyje ieškovai A. P. S., A. T. V. ir jų atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovams prievolė supirkti akcijas kilo iš įstatymo, todėl negautos pajamos turi būti skaičiuojamos nuo prievolės atsiradimo momento. Ieškovų atstovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusi nutartis yra kitų santykių byla, todėl į ją neturėtų būti atsižvelgiama.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo AB-firmos „VITI“ atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nuostoliai turėtų būti skaičiuojami nuo 2011 m. spalio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu įpareigojo atsakovus supirkti iš ieškovų A. K. S., A. P. S., A. T. V. ir A. G. AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už vieną akciją, kaip buvo supirktos įregistruotu Vertybinių popierių komisijos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 381-AB-1225 (b. l. 8–11). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2011 m. sausio 28 d. (b. l. 12–26), tačiau iki šios dienos nėra įvykdytas, šios aplinkybės atsakovas neginčija.

Civilinėje byloje Nr. 2-82-656/2006, kurioje pagal ieškovų R. J. ir T. R. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi buvo patenkintas ieškinys nustatyta, kad VĮ Valstybė turto fondas 2005 m. kovo 31 d. pardavė AB firmai „VITI“ 19 296 582 AB „Spauda“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudarė 68,69 procento AB „Spauda“ įstatinio kapitalo ir 73,48 procento balsų skaičiaus. AB-firma „VITI“ perleido UAB „VITI“ turto fondui 9 648 291 AB „Spauda“ paprastąją vardinę akciją, suteikiančią 36,74 procento balsų. UAB „VITI“ turto fondas yra AB firmos „VITI“ kontroliuojama bendrovė, todėl abi šios bendrovės laikomos kartu veikiančiais asmenimis ir jų turimi balsai pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį skaičiuojami kartu. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Vertybinių popierių rinkos įstatymu 2005 m. gegužės 5 d. Vertybinių popierių komisijoje buvo įregistruotas AB-firmos „VITI“ bei UAB „VITI“ turto fondo privalomas oficialus siūlymas supirkti likusias AB „Spauda“ paprastąsias vardines akcijas, bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančias balsavimo teisę, mokant po 0,55 Lt už vieną akciją.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė kad, jei asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų emitento akcininkų susirinkime, jis turi dvi alternatyvas: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų siūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Akcijų supirkimo atveju, supirktos turėjo būti ne tik paprastos vardinės akcijos, bet ir kitų klasių akcijos, jeigu jos suteikia balsavimo teisę bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-360/2007 konstatavo, jog Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi šioje teisės normoje nustatytą alternatyvią pareigą dėl balsavimo teisę suteikiančių privilegijuotųjų vardinių akcijų perleidimo nuo to momento, kai šios akcijos įgyja balsavimo teisę. Dėl to 2005 m. gegužės 1 d. AB „Spauda“ privilegijuotosioms vardinėms akcijoms įgijus balsavimo teisę, atsakovams atsirado Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta alternatyvi pareiga perleisti nustatytą balsų ribą viršijančius vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti šiuos balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. 2005 m. gegužės 1 d. AB „Spauda“ privilegijuotosios vardinės akcijos įgijo balsavimo teisę, tačiau atsakovai tuo metu galiojusios Vertybinių popierių įstatymo redakcijos 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų neįvykdė, t. y. nepasinaudojo nė viena iš įstatymo numatytų alternatyvų – perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. Kadangi atsakovai nepateisinamai ilgai užvilkino nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, ieškovai ketinimą parduoti turimas privilegijuotąsias vardines akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės įgyvendino pareiškę reikalavimą įpareigoti atsakovus supirkti ieškovų turimas aptariamas akcijas už konkrečią kainą (CK 1.5 straipsnis), tačiau ir šis ieškovų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu patenkintas reikalavimas nebuvo įvykdytas. Kadangi minėta alternatyvi pareiga perleisti akcijas arba pateikti oficialų pasiūlymą dėl jų supirkimo kilo iš įstatymo, ieškovų atstovo argumentas žalos skaičiavimo momentą nustatyti nuo 2005 m., t. y. nuo tada, kai atsirado atsakovo pareiga, laikytinas pagrįstu. Pažymėtina taip pat tai, kad įstatyminė pareiga pateikti oficialų pasiūlymą dėl akcijų supirkimo kilo būtent atsakovams, todėl jų argumentas, kad ieškovai turėjo galimybes parduoti privilegijuotąsias vardines akcijas kitiems asmenims atmestinas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Kaip jau minėta, pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotųjų vardinių akcijų supirkimo kilo iš įstatymo ir yra nevykdoma nuo 2005 m. gegužės mėn. Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl lėšų neturėjimo, kredito jiems nesuteikimo nėra tos aplinkybės, kurios pateisintų prievolės nevykdymą ir pašalintų jų atsakomybę. Ieškovai prašo priteisti nuostolius, kuriuos jie patyrė nuvertėjus litui dėl infliacijos. Atsakovams taip ilgai delsiant įvykdyti prievolę, ieškovų teisėti lūkesčiai parduoti atsakovams akcijas bei gauti atitinkamo dydžio pajamas buvo pažeisti. Nuo 2005 m. lito perkamoji galia tapo ženkliai mažesnė, todėl akcijų vertė išreikšta konkrečia pinigine suma taip pat atitinkamai sumažėjo, dėl ko ieškovai patyrė turtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta ieškovų reikalavimus pagrįstais, todėl ieškinį tenkina. Remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, žala iš atsakovų priteistina solidariai, kadangi buvo padaryta jų abiejų veiksmais.

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos: 805, 68 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4–6) ir 1 000, 00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 74).

Patenkinus ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 11, 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų AB-firmos „VITI“, į. k. 221504240, ir UAB „VITI“ turto fondo, į. k. 124391829, solidariai ieškovams A. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 825, 60 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt penkis Lt 60 ct), A. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 758, 85 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 85 ct), A. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 396, 07 Lt (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis Lt 07 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų AB-firmos „VITI“, į. k. 221504240, ir UAB „VITI“ turto fondo, į. k. 124391829, lygiomis dalimis ieškovui A. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 338, 46 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis Lt 46 ct), t. y. iš kiekvieno po 669, 23 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt devynis Lt 23 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų AB-firmos „VITI“, į. k. 221504240, ir UAB „VITI“ turto fondo, į. k. 124391829, lygiomis dalimis ieškovui A. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 388, 30 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 30 ct), t. y. iš kiekvieno po 194, 15 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Lt 15 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų AB-firmos „VITI“, į. k. 221504240, ir UAB „VITI“ turto fondo, į. k. 124391829, lygiomis dalimis ieškovui A. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 78, 92 Lt (septyniasdešimt aštuonis Lt 92 ct), t. y. iš kiekvieno po 39, 46 Lt (trisdešimt devynis Lt 46 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų AB-firmos „VITI“, į. k. 221504240, ir UAB „VITI“ turto fondo, į. k. 124391829, lygiomis dalimis 11, 58 Lt (vienuolika Lt 58 ct), t. y. iš kiekvieno po 5, 79 Lt (penkis Lt 79 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė