Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 14 kartų, paskutinius kartus:

1) 2024 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į A. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas atliktas laisvės atėmimo laikas vykdant bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. parodė, kad buvo atidarytas keleivinis autobusas, jo viduje nieko nebuvo, įlipo ir paėmė telefoną. Žinojo, kad vairuotojai išlipa atiduoti keleiviams daiktus. Tuo metu autobuso viduje žmonių taip pat nebuvo. Vėliau telefoną pardavė už 20 Eur, kurių jam reikėjo tam, kad įsigytų narkotikų, nes tuo metu dar nedalyvavo Metadono programoje ir vartojo narkotikus. Narkotikus vartoja nuo 13 metų, neturi vaikų, neturi šeimos, nepavyksta integruotis į visuomenę. Serga ŽIV, turi atvirų opų. Būstą nuomojosi, kai dirbo legaliai ir nelegaliai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, paaiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamojo gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje yra aiškios ir nekelia abejonių. Prokurorė posėdžio metu, nurodė neprieštaraujanti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, įrodymus byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka pagal BPK 273 straipsnį.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. apklaustas įtariamuoju A. G. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio 5 d. apie 18.15 val., jis buvo Vilniaus miesto autobusų stotyje, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, eidamas pro autobusą „Ecolines“, jis pamatė, kad autobuso įėjimo durys atidarytos ir vairuotojo nėra. Jis įlipo į autobusą „Ecolines“, vairuotojo vietoje, pamatė telefoną, kuris buvo padėtas lentynoje, prie autobuso valdymo skydelio. Jis telefoną iš karto paėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Jis nematė, koks tiksliai tai telefonas buvo, jo modelio neįsidėmėjo. Jis išlipo iš autobuso ir nepamena, kur tiksliai nuėjo. Jis iš karto ėjusiam žmogui pardavė telefoną, už 20 Eur. Vogė su tikslu parduoti telefoną. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, anksčiau yra teistas taip pat dėl vagysčių. Šiuo metu jis niekur nedirba, gyvena reabilitacijos centre, adresu Upelio g. 10A, Juodšilių k., Vilniaus r. sav. (b. l. 72–75).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 9 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta. Šiuo metu jis atlieka bausmę Alytaus kalėjime, tačiau šiuo metu laikinai perkeltas į Vilniaus kalėjimą. Jis prisilieka prie savo ankstesnių parodymų (b. l. 83).

7. 2025 m. sausio 7 d. UAB „T“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d., prieš atvažiuojant į Vilniaus autobusų stotį, moteris keleivė atėjo į vairuotojo kabiną ir paprašė servetėlės. Vairuotojas servetėlę davė, keleivė išsipūtė nosį ir išėjo iš kabinos. Tuomet atvykus į autobusų stotį vairuotojas atidarė vidurines autobuso duris, pats išlipo iš vairuotojo kabinos per priekines duris, uždarė duris ir nuėjo atidaryti bagažo skyriaus ir atiduoti bagažo keleiviams. Telefonas buvo padėtas lentynoje prie autobuso valdymo skydelio. Atidavęs keleiviams bagažą grįžo į kabiną ir pastebėjo, jog mobiliojo telefono nebėra. Telefonas „SAMSUNG Galaxy A15 5G“ tamsiai mėlynas, su dėkliuku. Jame buvo dvi SIM kortelės. Viso vertė apie 250 Eur. IMEI 1: 354411847469039 IMEI 2: 355771967469039 (b. l. 4–6).

8. 2025 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo atlikta UAB ,,TOKS“ pateikto vaizdo įrašo apžiūra, vaizdo įraše buvo matomas ir minimas vyras Nr. 2, kuris 2024 m. gruodžio 5 d., apie 18:10 val. du kartus, tai yra nuo vaizdo įrašo laiko 20 min. 49 s. iki 21 min. 20 s. (užtruko apie 30 sekundžių) buvo įlipęs į Autobusų stoties atvykimo peroną atvykusį tarptautinių reisų geltonos spalvos autobusą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, vaizdo įrašo laike nuo 21 min. 51 s. iki 22 min. 22 s. (užtruko apie 31 sekundę) vyras Nr. 2 buvo įlipęs į minėtą autobusą, o būdamas įlipęs į jį, apie 22 min. 07 s. vaizdo įrašo laiko jis buvo matomas einantis prie vairuotojo darbo vietos, prie jos pasilenkė. Dėl neapšviestos vairuotojo darbo vietos, vaizdo įraše nėra matoma ką jis paima. Vaizdo įrašo apžiūros metu daugiau nebuvo matoma, kad kas judintų autobuse esančią užuolaidą ar kaip kitaip būtų atėjęs į vairuotojo darbo vietą. Pastebėtina, kad šiuo autobusu vyras Nr. 2 nevažiavo, o tik pamatęs, kad jis atvyko ir du kartus į jį įlipo. Išlipęs iš autobuso jis pasišalino nežinoma kryptimi. Vaizdo įraše minimas vyras Nr. 2 yra labai panašus į įvairius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas vykdantį A. G., kuris vykdo vagystes iš be priežiūros paliktų transporto priemonių (dažniausiai jo vagiamas objektas – mobiliojo ryšio telefonas). (b. l. 59).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 7 d. liudytoju apklaustas Ž. D. parodė, kad nuo 2024 m. liepos 31 d. jis dirba „Ecolines“ vairuotoju, po maždaug savaitės laiko, kaip pradėjo vairuoti, jis gavo darbinį telefoną ,,Samsung Galaxy A15 5G“, kuris dingo 2024 m. gruodžio 5 d., apie 18 val. Vilniaus autobusų stotyje. Po keleivių bagažų iškrovimo, kadangi visi bagažai sudėti autobuso gale, reikėjo nueiti ir atidaryti galines autobuso duris. Savo darbinį telefoną matė paskutinį kartą atvykęs į Vilniaus autobusų stotį, sustojęs sustojime, kur išleidžia žmones, telefonas buvo padėtas priekyje, ant autobuso panelės, kur jį visada ir laiko. Telefoną paliko be priežiūros, kai išlipo paduoti žmonėms bagažų iš galinės autobuso dalies, tačiau išlipęs savo autobuso duris paliko uždarytas. Autobuse valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos tuo metu neveikė, nes vyksta per pasienio ruožą į Baltarusiją, kur filmuoti negalima, kadangi autobuse yra kamerų išjungimo/įjungimo mygtukas, jis tikrai atsimena, kad jis buvo išjungtas, kadangi jis pats išjungė, nenorėdamas pasienio ruože sulaukti nemalonumų iš pasieniečių (b. l. 48–49).

10. 2024 m. gruodžio 16 d. Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas MP4 formato vaizdo įrašas pavadinimu „video – Sodo siuntu skyrius 9 05.12.24 17.49.49-18.30.41“; Sodo siuntu skyrius 10 05.12.24 17.50.00-18.30.49“, įrašų metu matoma kaip vaikšto žmonės, važinėja autobusai, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (b. l. 32–34).

11. 2025 m. sausio 7 d. Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas, pavadinimu ,,NVR_ch14_main_20241205174946_20241205183043“, yra įjungiamas naudojantis ,,VLC“ vaizdo įrašų leistuve. Įjungus vaizdo įrašą yra matoma, kad jis yra 40 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, įrašytas su garsu. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera, užfiksavusi šį vaizdo įrašą yra adresu Sodų g. 22, Vilniuje, Vilniaus autobusų stoties atvykimo perone, yra nukreipta ir filmuoja būtent autobusų atvykimo perono vaizdą, tolumoje yra matomas įvažiavimas į autobusų stoties peronų teritoriją. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame krašte yra matomas užrašas ,,Atvykimo švieslentė, o jo viršutiniame dešiniajame krašte yra matomas užrašas, kuris vaizdo įrašo pradžioje yra ,,12-05-2024 17:49:48“. Vaizdo įrašo pradžioje yra matomas stovintis baltos spalvos autobusas, už jo, ant šaligatvio, stovintys keli žmonės. 18 min. 24 s. vaizdo įrašo laiko, kai yra matomas ,,18:08:12“ val. laikas, vaizdo įrašo dešiniajame apatiniame krašte yra matomi stovintys du vyrai. Vyras Nr. 1 yra apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striukę, jos gaubtuvą užsidėjęs ant galvos. Matoma, kad pakaušio srityje, ant gaubtuvo yra matoma juodos spalvos stačiakampio formos juosta. Su juo kartu yra ir vyras Nr. 2, kuris yra apsirengęs juodos spalvos striukę su gaubtuvu, kurį yra užsidėjęs ant galvos. Vyras Nr. 2 yra apsirengęs juodos spalvos sportines kelnes, avintis mėlynos spalvos avalynę su baltos spalvos prekybini ženklu, panašiu į ,,Nike“. Abu vyrai stovi nugaras atsukę į vaizdo stebėjimo kamerą, veidais atsisukę į vaizdo stebėjimo kameros filmuojamoje teritorijoje, vaizdo įrašo dešinėje stovintį baltos spalvos autobusą. 18 min. 54 s. vaizdo įrašo laiko, kai yra matomas ,,18:08:42“ val. laikas, yra matoma, kad į autobusų atvykimo peroną atvyksta geltonos spalvos autobusas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant autobuso dešiniojo šono yra matomas užrašas ,,ECOLINES“. Tuo metu yra matoma, kad vyras Nr. 1 iš vidinės striukės kišenės išsitraukia permatomo stiklo, panašu, degtinės butelį ir jį paduoda vyrui Nr. 2, kuris jį laiko rankose. Tuo metu abu vyrai stovi veidu atsisukę į atvykusį autobusą. Kol jie abu žiūri į minėtą transporto priemonę, yra matoma, kad ties kairiąją vyro Nr. 2 krūtinės dalimi, ant jo dėvimos juodos spalvos striukės, yra prekybinis ženklas, panašus į ,,Adidas“. Autobusui sustojus yra matoma, kad yra įjungiama šviesa vairuotojo kabinoje ir yra atidaromos autobuso durys (abi dešiniojo autobuso šono). Įjungus šviesai yra matoma, kad vairuotojo kabina nuo likusios autobuso dalies, kurioje yra keleiviai, yra atskirta pilkos spalvos užuolaida. Atsidarius autobuso durims, yra matoma, kad pro galines jo duris iš autobuso pradeda lipti žmonės. Tuo metu vairuotojo kabinoje švietusi šviesa yra išjungiama ir pro priekines duris išlipa šio autobuso vairuotojas. Vairuotojui išlipant yra matoma, kad jis išlipa pro tarpą, esantį tarp autobuso priekinio stiklo ir minėtos pilkos užuolaidos, skiriančios vairuotojo kabiną nuo likusios autobuso dalies. Išlipęs vairuotojas uždaro priekines autobuso duris ir nueina prie autobuso bagažo skyriaus, kur jau yra susirinkę keleiviai. Kai yra matomas 19 min. 22 s. vaizdo įrašo laikas, vyras Nr. 2 laikytą butelį prideda prie savo lūpų ir iš jo atsigeria. Tuo metu autobuso vairuotojas yra matomas stovintis prie autobuso bagažo skyriaus, padedantis keleiviams pasiimti savo bagažą. Tuo metu iš autobuso lipa žmonės. Vyras Nr. 2 atsigėręs iš minėto butelio, jį paduoda vyrui Nr. 1 ir nueina prie atidarytų minėto autobuso durų (iš pradžių jis nueina prie bagažo skyriaus, pastovi, pažiūri į dirbantį vairuotoją, iškraunantį lagaminus), pro kurias iš autobuso lipa žmonės. 20 min. 49 s. vaizdo įrašo laiko, kai yra matomas ,,18:10:37“ val. laikas, vyras Nr. 2 įlipa į autobusą pro vis dar atidarytas, autobuso viduryje esančias, duris. 21 min. vaizdo įrašo laiko yra matoma, kad minėta užuolaida yra atitraukiama kažkieno ranka. Kai yra matomas 21 min. 20 s. vaizdo įrašo laikas yra matoma, kad vyras Nr. 2 išlipa pro tas pačias autobuso duris, pro kurias ir įlipo į jį. Iš autobuso jis išlipa veidu atsisukęs į vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau iš karo pasuka į savo dešinę, įsilieja ten stovinčioje žmonių minioje. Po to, kai yra matomas 21 min. 51 s. vyras Nr. 2 vėl prieina prie įlipimo į autobusą durų ir į jį vėl įlipa. Kai yra matomas 22 min. 07 s. yra matoma, kad vyras Nr. 2 išlenda iš už autobuse esančios pilkos užuolaidos ir nueina link vairuotojo darbo vietos, pasilenkia link vairuotojo darbo vietos ir po akimirkos išsitiesia, nueina iš kur atėjęs. 22 min. 22 s. vaizdo įrašo laiko yra matoma, kad vyras Nr. 2 išlipa iš autobuso. Jis matomas be gaubtuvo. Išlipęs jis nueina į vaizdo įrašo kairįjį kraštą ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. Po to matoma, kad daugiau niekas minėtų užuolaidų, kurios yra tarp vairuotojo kabinos ir keleiviams sėdėti skirtos zonos, nejudino, nebuvo matoma, kad kas nors ten stovėtų, sėdėtų ar kažko ieškotų. 24 min. 10 s. vaizdo įrašo laiko minėtas autobusas, kuriame buvo du kartus įlipęs vyras Nr. 2, išvyksta (b. l. 35–40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog BK XXVIII skyriuje nedidelės vertės turtas yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. G. padarė jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. dėl telefono vagystės prisipažino, paaiškino, kad eidamas pro autobusą „Ecolines“, jis pamatė, kad autobuso įėjimo durys atidarytos ir vairuotojo nėra, įlipo į autobusą „Ecolines“, vairuotojo vietoje, pamatė telefoną, kuris buvo padėtas lentynoje, prie autobuso valdymo skydelio, telefoną iš karto paėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamatęs atidarytą keleivinį autobusą ir kad, jo viduje nieko nebuvo, įlipo ir paėmė telefoną. Žinojo, kad vairuotojai išlipa atiduoti keleiviams daiktus. Tuo metu autobuso viduje žmonių taip pat nebuvo. Vėliau telefoną pardavė už 20 Eur, kurių jam reikėjo tam, kad įsigytų narkotikų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl 2024 m. gruodžio 5 d. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys. 2025 m. sausio 7 d. UAB „T“ pareiškimu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 5 d. autobuso vairuotojas pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, kurį buvo palikęs lentynoje prie autobuso valdymo skydelio autobuse, nurodyta telefono rūšis bei vertė. Liudytojas Ž. D. apklaustas patvirtino aplinkybes dėl telefono dingimo. 2025 m. sausio 7 d. Objektų apžiūros protokolu bei 2025 m. sausio 7 d. tarnybiniu pranešimu apžiūrėjus UAB ,,TOKS“ pateiktą vaizdą įrašą nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku prie pareiškime nurodyto autobuso vaikšto vyras, kuri įlipa ir išlipa iš autobuso, atpažintas asmuo A. G.. Pagrobto turto vertė nustatyta remiantis UAB „T“ pateiktais telefono įsigijimo dokumentais. Byloje įrodyta, kad A. G. 2024 m. gruodžio 5 d., apie 18.15 val., iš neužrakinto, autobuso, pagrobė UAB „T“ priklausantį, mobiliojo ryšio telefoną su dėklu. Bendra pagrobto turto vertė nustatyta 155,80 Eur. Pagrobto mobiliojo telefono vertė viršija 3 MGL (150 Eur) ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog A. G. pagrobė nedidelės vertės turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo A. G. teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

15. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės rūšis. Parinkdamas bausmės rūšį A. G. teismas vertina, kad tiesiogine tyčia padarytas baigtas baudžiamasis nusižengimas. A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė tik ką paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tad gailėjimasis teismo vertinamas kaip formalus. Teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytas A. G. prisipažinimas kaltu, kaip būtinas sutrumpinto įrodymų tyrimo procesui, tačiau nepakankamas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra susiję su siekiu gauti lėšų narkotinėms medžiagoms, vagystė įvykdyta, kaip sistemingas būdas neteisėtai gauti pinigų.

16. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, pažymi, kad 2025 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžius A. G. pripažintas recidyvistu, todėl teismas vertina, kad yra pagrindas pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, veiką padarė recidyvistas. Teismas vertina, kad atskirai šiuo nuosprendžiu A. G. pripažinti recidyvistu nėra pagrindo.

17. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo A. G. asmenybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis nuolatos teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes ir plėšimus) (b. l. 156–164). Administracine tvarka 2024 m, baustas kelis kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto; narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; smulkias vagystes (paskirtos baudos nesumokėtos) (b. l. 165–172), visa tai rodo, jog jo nusikalstamus veiksmus lemia priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų. A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė besigydantis Metadono programoje. Teigiamai A. G. apibūdina tai, kad SODROS išrašo duomenimis A. G. iki 2025 m. gegužės 7 d. dirbo žemės ūkio bendrovėje „Nematekas“, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir būdamas įkalinimo įstaigoje dirba.

18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant A. G. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą, griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Viešųjų darbų bausmės atlikimui reikalingo sutikimo nėra, baudos bausmės skyrimas yra netikslingas, nes asmuo, nors teigia, kad dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, be to, nurodė, kad turi skolų anstoliams, vagystę vykdė, nes siekė tokiu būdu gauti pinigų narkotinėms medžiagoms. Laisvės apribojimo bausmė teismo vertinimu taip pat netikslinga, nes būtų per švelni bausmė, įvertinus kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas vertina tai, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama neigiamai, nuoširdus gailėjimasis reiškiamas formaliai, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas sprendžia nustatyti maksimalų šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, dydį – 45 parų arešto bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad A. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir skiria 30 parų arešto bausmę

19. Teismas pažymi, kad A. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuris buvo subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu. Taip pat jis nuteistas 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris šiuo metu jau yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nebendrino A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs.

20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka 2025 m. gegužės 27 d. nuteistojo A. G. apeliaciniu skundu, byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, taigi šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo bendrinti juo paskirtos bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. kovo 7 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jis nebuvo subendrintas 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendyje, jis turėtų būti bendrinamas su šiuo nuosprendžiu. Nagrinėjamos bylos nusikalstama veika padaryta 2024 m. gruodžio 5 d., tai reiškia, kad iki pirmo nuosprendžio, kuriuo laikomas 2025 m. kovo 7 d. nuosprendis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtas bausmes teismas sprendžia subendrinti visiško sudėjimo būdu prie paskirtos griežtesnės bausmės (6 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti paskirtą 30 parų arešto bausmę. Visiško bausmių sudėjimo būdą teismas taiko įvertinęs kaltininko asmenybės pavojingumą ir analogiško pobūdžio veikų kartoninį darymą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą (jeigu yra pradėjęs atlikti) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

21. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

22. Civilinis ieškovas UAB „T“ pareiškė civilinį ieškinį, 155,80 Eur sumai, dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung GalaxyA15 5G“, kurio vertė 145,37 Eur ir 10,43 Eur telefono dėklo. 2025 m. kovo 6 d. priimtas nutarimas UAB „T“ pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 22–23).

23. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje civilio ieškinio dydis, nurodytas civilinio ieškovo, yra siejamas netekto turto, t. y. pagrobto telefono ir jo dėklo įsigijimo verte ir grindžiamas civilinio ieškovo pateiktais dokumentais. Pridėta sąskaita faktūra, patvirtina, kad 2024 m. birželio 28 d. buvo įsigyti „Samsung Galaxy A155G“ 5 telefonai už 726,69 Eur, taigi vieno telefono kaina yra 145,37 Eur (b. l. 13; 17), taip pat pridėtas telefono dėklo įsigijimą ir vertę patvirtinantis dokumentas PVM sąskaita-faktūra PSA05185 (b.l. 16), šiuo dokumentus nustatyta, kad telefono dėklo kaina yra 10,43 Eur. Duomenų, kad turtas būtų grąžintas, ar kitaip atlyginta žala byloje nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įrodžius, kad civilinis ieškovas neteko turto, kurį A. G. pagrobė, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri prilygsta netekto turto vertei ir atitinka civilinio ieškinio sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. birželio 4 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 168,75 Eur priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. dėl būtino gynėjo advokatės A. S. dalyvavimo pagal sprendimus (Nr. KPR-2025-03501).

25. BPK 106 straipsnyje įtvirtinta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažino būtinojo gynėjo dalyvavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, taigi neturi pakankamai pajamų ar kito turto. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamojo turtinė padėtį, gynėjo paskyrimo pagrindą teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. netenkinamas.

27. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. kardomųjų priemonių nebuvo skirta, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

28. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į A. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktą laisvės atėmimo bausmę vykdant (jeigu yra pradėjęs atlikti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį.

A. G. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „T“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. priteisti 155,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.