Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „H“ direktoriaus J. B. (toliau tekste – ir įmonės atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas įmonės atstovo skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. ANNJ0452, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „H“ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. ANNJ0452 nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta 2700 Eur, t. y. įmonė nubausta už tai, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur UAB „H“ pagal Statybos rangos sutartį vykdė mūro darbus, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d., leido dirbti darbuotojams – mūrininkams Baltarusijos Respublikos piliečiams: P. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo pradžią vieną dieną prieš darbą bei neturint privalomo Lietuvos darbo biržos leidimo dirbti, tuo pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką.

Šį nutarimą įmonės atstovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2017 m. kovo 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nepagrįstai nurodoma, kad atlikus patikrinimą buvo rasti UAB „H“ darbuotojais prisistatę Baltarusijos Respublikos piliečiai P. H., A. S. ir A. L.. Patikrinimas buvo fiksuojamas vaizdo įrašu, iš kurio matyti, jog UAB „H“ darbuotojais prisistatė S. Š., S. L., kurie ir yra UAB „H“ darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog negali būti vertinamas Baltarusijos Respublikos piliečių 2017 m. sausio 4 d. surašytas paaiškinimas, kadangi jis yra rašytas ne valstybine lietuvių kalba, jo vertimo byloje nėra. Tai reiškia, kad nėra leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog Baltarusijos Respublikos piliečiai P. H., A. S. ir A. L. nurodė, esantys UAB „H“ darbuotojais. Priešingai, minėti asmenys pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tikrąsias faktines aplinkybes ir juos patvirtino savo parašais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėti rašytiniai paaiškinimai yra surašyti lietuvių kalba, kurios Baltarusijos Respublikos piliečiai nesupranta, todėl jais remtis teismas taip pat negali. Rašytiniuose paaiškinimuose Baltarusijos Respublikos piliečiai patvirtino, kad jiems paaiškinimų turinys yra suprantamas, nėra jokių įrodymų, kad minėti asmenys nesuprato rašytinių paaiškinimų turinio. Be to, teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Statybos rangos sutartį Nr. H2016/12/13A šalys neįgavo viena kitos atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kadangi nebuvo pasirašytos specialiosios sutarties sąlygos. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad rangos sutartims yra privaloma rašytinė sandorio forma. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog UAB „D“ pateikė UAB „H“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija DEN Nr. 027 apmokėjimui, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas „už statybos darbus“, t. y. tokiais savo veiksmais išreiškė valią, kad susitarimas dėl darbų vykdymo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būtų vykdomas ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Tarp UAB „H“ ir Baltarusijos Respublikos piliečių P. H., A. S. ir A. L. jokie darbo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kadangi minėti asmenys objekte dirbo pagal statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „H“ ir UAB „D“.

Motyvuojamoji dalis

UAB „H“ direktoriaus J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, skiriama nuo 868 iki 2896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad 1 dalyje nurodytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, atitinkančias Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, ir pagrįstai nustatė, kad UAB „H“ padarė šį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl tų pačių aplinkybių pakartotinai nepasisako.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, papildomai akcentuotina, kad iš nelegalaus darbo tyrimo metu daryto vaizdo įrašo (b. l. 136) galima daryti pagrįstą išvadą, kad visi patikrinimo metu objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvę asmenys – tiek S. Š. bei S. L., tiek ir Baltarusijos Respublikos piliečiai P. H., A. S. bei A. L. – nurodė dirbantys UAB „H“. Baltarusijos Respublikos piliečiai taip pat nurodė, kad jų leidimai dirbti Lietuvoje yra pas viršininką Jevgenijų, kuris su jais ir atsiskaito (yra davęs avansą, apie 50 Eur) bei duoda nurodymus, taip pat yra pažadėjęs mokėti darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinio nusižengimo byloje esančiu Baltarusijos Respublikos piliečių P. H., A. S. bei A. L. pasirašytu 2017 m. sausio 4 d. paaiškinimu (b. l. 75), kadangi jis yra surašytas ne lietuvių kalba. Nors atsiliepime suinteresuotos institucijos atstovė nurodo, kad šis paaiškinimas yra išverstas, tačiau jo vertimo į lietuvių kalbą byloje nėra. Iš Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. vasario 21 d. patikrinimo akto Nr. SD-01-2308 matyti, kad P. H., A. S. bei A. L. patikrinimą atlikusiems inspektoriams nurodė, kad dirba UAB „H“ nuo 2016 m. gruodžio 15 d., atlieka mūrijimo darbus, dėl kurių tarėsi su UAB „H“ vadovu J., pastarasis nurodė ir objektą, už darbą žadėjo 3 000 Eur atlygį. Šie asmenys nurodė ir J. telefono numerį (b. l. 66). Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. sausio 23 d. V. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kontroliuoja J. B., paklausus šios asmens, ar viskas gerai su objekte dirbančiųjų dokumentais, pastarasis patikino, kad viskas gerai (b. l. 107). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vaizdo medžiaga ir patikrinimo akto duomenys sutampa, t. y. Baltarusijos Respublikos piliečiai nurodė esantys UAB „H“ darbuotojais, konkretizavo, kas yra jų vadovas, nurodė jo kontaktinius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo P. H., A. S. bei A. L. pasirašytais 2017 m. sausio 17 d. pranešimais (b. l. 23, 25, 27), kuriuos Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė UAB „H“ direktorius J. B. su savo 2017 m. kovo 14 d. paaiškinimu (b. l. 38-39). Šiuose pranešimuose nurodomos kitos faktinės aplinkybės, t. y. kad asmenys dirba UAB „D“. Pranešimai surašyti lietuvių kalba, nors yra nurodoma, kad pranešimų tekstas yra išverstas į P. H., A. S. bei A. L. suprantamą kalbą, tačiau tai patvirtinančio vertėjo parašo nėra. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra tik šių dokumentų kopijos, patvirtintos UAB „H“ direktoriaus J. B.. Tokie duomenys kelia abejonių jų patikimumu, be to, prieštarauja kitiems pažeidimo tyrimo metu surinktiems duomenims, todėl jie pagrįstai įvertinti kritiškai.

Analizuojant 2016 m. gruodžio 13 d. Statybos rangos sutarties Nr. H2016/12/13A (b. l. 40-48) turinį matyti, kad ši sutartis buvo pasirašyta tarp užsakovo UAB „H“ ir rangovo UAB „D“. Sutarties 2.2 punktas numato, kad ši sutartis nustato bendrąsias šalių bendradarbiavimo nuostatas, o dėl konkrečių objektų ir su jais susijusių darbų, terminų, kainos ir kitų specialiųjų sąlygų susitariama pasirašant priedą „Specialiosios sąlygos“ prie šios sutarties pagal Priede Nr. 1 pridedamą formą. Prie aptariamos sutarties yra pridėtas priedas „Specialiosios sąlygos“, tačiau jis šalių nepasirašytas, be to, nurodoma, kad jis yra prie 2016 m. lapkričio 13 d. Statybos rangos sutarties Nr. H2016/12/13A (b. l. 48). Priede nurodoma, kad jis įsigalioja jo pasirašymo dieną. Tai reiškia, kad UAB „H“ ir UAB „D“ nebuvo susitarę dėl konkretaus statybos objekto, jame atliktinų darbų, terminų, kainų ir kitų sąlygų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbę Baltarusijos piliečiai yra UAB „D“ darbuotojai, atlikę darbus pagal minėtą Statybos rangos sutartį. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.684 ir 6.685 straipsnių turinio akivaizdu, kad statybos rangos sutartis turi būti rašytinės formos.

2016 m. gruodžio 23 d. UAB „D“ išrašyta PVM sąskaitą – faktūra (b. l. 18) nepatvirtina UAB „D“ prisiimtų įsipareigojimų pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Statybos rangos sutartį Nr. H2016/12/13A dėl statybos darbų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 10 d. paaiškinime UAB „D“ direktorius D. K. nurodė, kad P. H., A. S. bei A. L. 2016 m. gruodžio mėn. kreipėsi į jį dėl legalaus įdarbinimo Lietuvoje, jie buvo radę J. iš UAB „H“, su kuriuo D. K. bendravo. UAB „D“ vadovas taip pat nurodė, kad PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma yra avansinis apmokėjimas už būsimus darbus, kurio D. K. iš UAB „H“ norėjo tam, kad nebūtų apgautas. Tik po šio apmokėjimo jis būtų pasirašęs 2016 m. gruodžio 13 d. Statybos rangos sutarties Nr. H2016/12/13A priedą su specialiosiomis sąlygomis, būtų aptarti visi darbai, darbinami Baltarusijos Respublikos piliečiai, jis jų į jokį statybos objektą nesiuntė ir apie jų darbą nieko nežino (b. l. 102).

Iš 2016 m. lapkričio 29 d. Rangos sutarties Nr. 16-11-25 Specialiosios dalies (b. l. 110) ir 2016 m. gruodžio 7 d. Darbų fronto priėmimo – perdavimo akto Nr. 16/12/05-001 (b. l. 111) matyti, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mūro remonto darbus atlieka rangovas UAB „V“, atstovaujama J. B.. J. B. pateikė 2016 m. rugpjūčio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. V2016/08/24A, pasirašytą tarp UAB „V“ ir UAB „H“ (b. l. 124-126), nurodydamas, kad šios sutarties pagrindu statybos darbus minėtame objekte atliko UAB „H“. Nors 2016 m. rugpjūčio 24 d. Statybos rangos sutartis Nr. V2016/08/24A sudaryta iki 2016 m. lapkričio 29 d. Rangos sutarties Nr. 16-11-25 sudarymo, o jos priedas su specialiosiomis sąlygomis taip pat nepasirašytas, J. B. patvirtino, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliko jo vadovaujama UAB „H“.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikoma įrodytu, kad Baltarusijos Respublikos piliečių P. H., A. S. bei A. L. darbdavys buvo UAB „H“, kuris laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. leido jiems nelegaliai dirbti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o UAB „H“ direktoriaus J. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB „H“ direktoriaus J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.