- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- II-69-420/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00010-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas (pirm.)
- Institucija
- Panevėįžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-69-420/2023
2022 m. rugpjūčio 9 d.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Institucija) 2023 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-686-2023, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-686-2023. Nurodė, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Nuo pat „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios 2020-06-01 buhalterinę apskaitą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Prieš maždaug metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ženkliai pradėjo kristi pardavimai, nuo 2022 m. vasaros pabaigos – rudens pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti atsiskaityti su tiekėjais. Dėl šios priežasties nebuvo spėta laiku atsiskaityti ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sustabdė buhalterinių paslaugų teikimą iki kol bus sumokėta 527,56 Eur skola pagal 2023-01-01 sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų, kad galėtų atsiskaityti. Skolą pavyko apmokėti tik 2023-02-27 ir nuo tada buvo atnaujintas buhalterinių paslaugų teikimas. Pareiškėja žinojo, kad vėluojama pateikti deklaracijas už 2023 m. sausio mėnesį, su pareiškėja kelis kartus buvo susisiekusi VMI specialistė ir ragino pateikti deklaracijas. Kadangi atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo, pareiškėja negalėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už deklaracijų nepateikimą pareiškėjai buvo paskirta bauda. Šios baudos nespėjo apskųsti dėl sudėtingų asmeninių aplinkybių ir blogos savijautos. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nori nutraukti sutartį dėl neproporcingų buhalterinių paslaugų teikimo įkainių. Susitarė nutraukti sutartį 2023-02-28. Tuomet su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekė ilgas ir intensyvus bendravimas elektroniniais laiškais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tvarkymo, 2022 metų uždarymo, ruošimosi perduoti likučius, kad viską pareiškėja galėtų perduoti kitai buhalterinei įmonei. 2023-04-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta PVM sąskaita faktūra 363 Eur sumai, pareiškėja manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi užtruko su dokumentų sutvarkymu ir perdavimu, ir toliau tvarko buhalteriją ir už kovą, nes sąskaita visuomet būdavo išrašoma mėnesio 1 dieną ir tą mėnesį tvarkoma praeito mėnesio buhalterija ir pateikia būtinas deklaracijas. Be to, nei iš VMI, nei iš kitų institucijų negavo jokios informacijos (nei telefonu, nei elektroniniu paštu), kad vėluojama pateikti deklaracijas. Taigi pareiškėjai tai sudarė pagrindą manyti, kad ji nepažeidžia jokių teisės aktų. 2023-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023-05-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė dokumentus ir likučius, kuriuos savo ruožtu pareiškėja perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė buhalterijos tvarkymą. Tik tuomet jiems paprašius pateikti kovo mėnesio dokumentus pareiškėja suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kovo mėnesio netvarkė. Tai patvirtino ir gautas antras nutarimas skirti baudą. Pareiškėja verslą vykdo sąžiningai, moka visus mokesčius ir jokiu būdu neturi piktybiškumo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovė. Žala dėl pareiškėjos veiksmų valstybei nepadaryta.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu sutinka iš dalies. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: pareiškėja būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos deklaracijos ir PVM sąskaitų faktūrų duomenys, tačiau nesutinka su paskirta sankcija. Mano, kad Inspekcija pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, todėl nutarimo panaikinti nėra pagrindo. Taip pat Inspekcija pripažįsta, kad priimant skundžiamą nutarimą, jai nebuvo žinomos aplinkybės (pareiškėjos liga, kitos aplinkybės), kurios galėtų įtakoti skiriamos baudos dydį. Institucija prašė R. M. skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023-03-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23200215681 nepakeistą; pripažinus R. M. skunde nurodytas aplinkybes svarbiomis, paskirtąją 300 Eur baudą mažinti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pareiškėja administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad paskirta nuobauda yra per griežta, nusižengimas nebuvo padarytas tyčia, kadangi deklaracijos laiku nebuvo pateiktos dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sveikata bei bendrovės teikiančios buhalterines paslaugas pareiškėjos įmonei pakeitimu.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui Administracinė nuobauda yra proporcinga tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už jį nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, privalo patikrinti ir paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio pagrįstumą. Skiriantis nuobaudą subjektas privalo atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes – nusižengimo pobūdį, asmens kaltės formą, jo asmenybę. Vertinant R. M. padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgtina į nustatytų aplinkybių visumą: į tai, kad administracinį nusižengimą ji padarė, kaip nurodo, manydama, kad reikiamas deklaracijas pateikė buhalterines paslaugas pareiškėjos įmonei teikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tik naujai buhalterines paslaugas pradėjusi pareiškėjos įmonei teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai nurodė, kad deklaracijos laiku nebuvo pateiktos. Pareiškėja nei iš VMI, nei iš kitų institucijų negavo jokios informacijos (nei telefonu, nei elektroniniu paštu), kad vėluojama pateikti deklaracijas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėja dėl deklaracijų teikimo, galėjo sąžiningai suklysti.
Be to, pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 30 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija paskyrė R. M. 350 Eur baudą už analogišką vėliau padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau 2023 m. birželio 22 d. nutarimu sutiko su R. M.skundo reikalavimais ir paskyrė naują nuobaudą – įspėjimą. Nutarime nurodyta, kad R. M. susidūrė su sunkumais keičiant apskaitą tvarkančią įmonę, turėjo sveikatos problemų, taip pat (duomenys neskelbtini) gimė kūdikis, dėl kurio priežiūros negalėjo skirti pakankamai dėmesio vadovaujamai bendrovei. Nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia – R. M. apie nepateiktas deklaracijas žinojo, dėjo pastangas situacijai ištaisyti.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirta lygi vidurkiui bauda, numatyta ANK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. 300 Eur, tačiau atsižvelgiant į R. M.padaryto nusižengimo aukščiau nurodytas padarymo aplinkybes, ji laikytina neproporcinga ir per griežta nuobauda.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti pareiškėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgtina į visumą aukščiau nurodytų administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, į tai, kad pareiškėja neturi galiojančių nuobaudų, jos atžvilgiu yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas vienų metų terminas, taip pat į tai, kad pareiškėja turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai 2023 m. kovo mėnesį buvo skirtas medikamentinis gydymas.
Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, pateiktus duomenis apie R. M. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant R. M. švelnesnę administracinę nuobaudą negu ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR _N-686-2023 dalis, kuria R. M.už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 300 Eur bauda, keistina, R. M.už minėto administracinio nusižengimo, padarymą paskiriant įspėjimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. M. skundą tenkinti.
Pakeisti Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR _N-686-2023, dalį, kuria R. M.už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 300 Eur bauda, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. M. už minėto administracinio nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.