- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1433-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03447-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti atsakovės surašytus dokumentus – 2023 m. birželio 12 d. savavališkos statybos aktą (toliau – ir aktas) ir 2023 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir nurodymas).
Atsiliepimas
2. Pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei surašius aktą ir nurodymą buvo apgintos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai dėl ieškovės atliktos namo savavališkos statybos, nes buvo konstatuotas ir jų teisių pažeidimas, ir priimtas įpareigojimas pašalinti šiuos padarinius, t. y. nurodymo įvykdymas nulemtų trečiųjų asmenų pažeistų teisių atkūrimą. Atsiliepimu tretieji asmenys taip pat išreiškė poziciją dėl taikos sutarties tvirtinimo. Jų teigimu, šalims sudarius taikos sutartį, kurioje būtų susitarta dėl savavališkos statybos įteisinimo ir jo laikotarpio, tretiesiems asmenims aiškiai nurodant, jog jie neketina suteikti sutikimo, toks įteisinimas tampa negalimas arba jo terminas gerokai pailgėja. Visa tai pagrindžia, jog tokia taikos sutartimi nebus išsprendžiamas kilęs ginčas, o priešingai – sudaromos prielaidos naujam ginčui, todėl tokia taikos sutartis be trečiųjų asmenų sutikimo ir pritarimo negali būti tvirtinama.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas ieškovės prašymas patvirtinti šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2023 m. gruodžio 13 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, taip pat nutarė grąžinti ieškovei 80,25 Eur žyminį mokestį, kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti.
6. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys į procesą buvo įtraukti, nes ieškinio tenkinimas galbūt turėtų įtakos tretiesiems asmenims, kurie yra kaimyninio sklypo savininkai. Pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas, neteisėtos statybos padariniai šalinami juos įteisinant. Šiuo atveju tretieji asmenys, būdami kaimyninio sklypo savininkai, yra subjektai, su kuriais yra derinami projektiniai sprendiniai. Šiuo metu tokie sprendiniai nėra parengti, todėl konstatuoti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo tvirtinant taikos sutartį nėra jokio pagrindo.
7. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, taikos sutarties sąlygas, trečiųjų asmenų argumentus, nurodė, kad taikos sutarties tvirtinimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Trečiųjų asmenų galbūt numanomi interesai ar interesai, kurių gali atsirasti ateityje, bet nebūtinai atsiras, negali būti kliūtimi patvirtinti taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Tretieji asmenys atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą dėl byloje pateiktos taikos sutarties patvirtinimo ir trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovei ir atsakovei sudarant taikos sutartį, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo būdo ir terminų, kiek tai susiję su savavališkos statybos darbais, atliktais arčiau kaip trijų metrų nuo žemės sklypo ribos atstumu, šios taikos sutarties šalimi turėjo būti ir tretieji asmenys.
8.2. Pažymima, kad, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, susidarė tokia situacija, jog savavališkos statybos padariniai dar išliks ilgai ir nebus šalinami 18 mėnesių, o tai netenkina trečiųjų asmenų ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Be to, šalims sudarius taikos sutartį, kurioje susitarta dėl savavališkos statybos įteisinimo ir jo laikotarpio, tretiesiems asmenims aiškiai nurodant, jog jie nesutinka su tokia taikos sutartimi ir neketina suteikti sutikimo, toks įteisinimas tampa negalimas ir tokia taikos sutartimi iš esmės nėra išsprendžiamas kilęs teisminis ginčas.
8.3. Apeliantai akcentuoja, kad teismas, nutartimi nenurodydamas jokių motyvų, tik nurodė, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Taigi nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims nepriteisimo laikoma be motyvų, o tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą.
8.4. Atskirajame skunde pažymima, kad tretieji asmenys yra atsakovės pusėje, o taikos sutartimi šalys susitarė dėl tokių sąlygų, kuriomis netenkinami ieškinio reikalavimai. Taigi tretiesiems asmenims jų patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti trečiųjų asmenų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Nurodo, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nepasisako dėl trečiųjų asmenų atskirojo skundo motyvų dėl patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymo, kadangi jų neprašoma priteisti iš atsakovės, o reikalaujama, kad jas atlygintų ieškovė.
9.2. Pažymi, kad byloje tretieji asmenys nėra suformulavę ir pareiškę savo, kaip trečiojo asmens, savarankiško reikalavimo, todėl manytina, kad taikos sutartis galėjo būti sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės. Be to, sudaryta taikos sutartimi nėra nustatyti įpareigojimai ar reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat niekaip nėra apribojamos jų teisės ir teisėti interesai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo derinti taikos sutarties sąlygas su trečiaisiais asmenimis.
9.3. Akcentuoja, kad patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių, neturi įtakos jų turiniui, o tai, kad toks pažeidimas galbūt atsiras tik vėliau projektinių sprendinių derinimo stadijoje, neturi įtakos taikos sutarties tvirtinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
12. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiųjų asmenų atskirąjį skundą, 2024 m. kovo 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiųjų asmenų sutikimo buvimo (nebuvimo) faktas, įvertinant bylos nagrinėjimo dalyką, nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems nepriteisimo, atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustatė tretiesiems asmenims pareigos teikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir dalyvauti bylos nagrinėjime, šias savo teises jie įgyvendino savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas patvirtina, kad trečiųjų asmenų reikalavimas atmesti ieškovės ieškinį ir netvirtinti taikos sutarties buvo netenkintas. Akivaizdu, kad esant tokiam teismo priimtam galutiniam procesiniam sprendimui tretieji asmenys negali turėti lūkesčių, jog jų bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kasaciniu skundu tretieji asmenys prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui; arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo ir priteisti iš ieškovės tretiesiems asmenims lygiomis dalimis 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties dalis dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį Šiaulių apygardos teismui spręsti iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
17. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria, patvirtinus ieškovės R. N. ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 13 d. sudarytą taikos sutartį šalių sutartomis sąlygomis, tretiesiems asmenims nebuvo priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
18. Trečiųjų asmenų atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Nurodoma, kad tretieji asmenys yra atsakovės pusėje, o taikos sutartimi šalims susitarus dėl tokių sąlygų, kuriomis netenkinami ieškinio reikalavimai, trečiųjų asmenų vertinimu, jų patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad A. K. ir D. K. 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ginčo šalims (ieškovei ir atsakovei) sudarius taikos sutartį.
20. CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
21. CPK 94 straipsnis yra specialioji norma, skirta aptarti bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įskaitant bylos užbaigimą taikos sutartimi. Būtent CPK 94 straipsnio 2 dalis skirta bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kai byla užbaigiama taikos sutartimi, aptarti. Ši norma suponuoja, kad ginčo šalys yra laisvos susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau jei jos to nepadaro, yra laikoma, kad šias išlaidas jos prisiėmė sau, ir minėtos išlaidos joms nėra atlyginamos. Pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kuri nėra taikoma tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Tokią išvadą patvirtina tiek gramatinė normos išraiška, kuri nurodo į šalių sudarytą taikos sutartį ir į šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tiek ir pirmiau aptarti taikos sutarties sudarymo ypatumai. Taigi CPK 94 straipsnis nedetalizuoja, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Vis dėlto tai, kad nėra nustatyta specialios taisyklės, nereiškia, kad asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokios teisės neturi ir kad nėra teismui pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
22. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims.
23. Kasacinis teismas bylose, kurios baigiasi teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės, yra pripažinęs trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686-2015; 2016 m. birželio 29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016 60 punktą; 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023 43 punktą). Šiose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodė kasacinis teismas, nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai.
24. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens ar teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad teisinis reglamentavimas nenustato tretiesiems asmenims pareigos teikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir dalyvauti bylos nagrinėjime, šias savo teises jie įgyvendino savo nuožiūra, todėl egzistuoja pagrindas tretiesiems asmenims priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Pažymėtina, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi. CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi priklausyti nuo ginčo šalių valios ar noro spręsti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, taikos sutarties šalys yra ginčo šalys, o šiuo atveju ginčo šalys nepasiūlė tretiesiems asmenims įsitraukti į taikos sutartį. Todėl tretieji asmenys neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimo spręsti kartu su ginčo šalimis ir išreikšti dėl jų savo valios. Ginčo šalys taikos sutartyje neaptarė, kuriai iš jų teks pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims.
26. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį, kartu atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus.
27. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja įstatymo galią ir gali būti priverstinai vykdoma pagal joje nustatytas sąlygas, kurios nurodomos ir teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Tai reiškia, kad teismas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi išspręsti nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal CPK taisykles taip, kaip šis klausimas būtų sprendžiamas teismui priėmus sprendimą, atitinkantį taikos sutarties sąlygas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas patvirtina, kad trečiųjų asmenų reikalavimas atmesti ieškovės ieškinį ir netvirtinti taikos sutarties buvo netenkintas, tačiau, šiuo atveju sprendžiant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti vertinama materialiuoju aspektu, atsižvelgiant į patenkintus materialiuosius reikalavimus, o ne procesiniu aspektu, vertinant proceso dalyvių poziciją dėl bylos procesinės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties turinys, o ne trečiųjų asmenų pozicija dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo lemia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimą.
29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino trečiųjų asmenų prašymo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, matyti, kad jose šalys iš esmės susitarė dėl ieškovės padaryto pažeidimo konstatavimo ir tokių padarinių pašalinimo per 18 mėnesių terminą. Taigi, tretieji asmenys, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, į bylą įstojo būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – ieškovės savavališkos statybos. Konkrečiu atveju būtina akcentuoti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi būtent kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šios civilinės bylos atsiradimą iš esmės nulėmė ieškovės atlikti neteisėti veiksmai – savavališkos statybos, kurių faktą ieškovė pati pripažino sudarytoje taikos sutartyje, kurioje buvo susitarta dėl vėlesnio neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo laiko, daroma išvada, jog laikantis nurodyto teisinio reglamentavimo, teismui patvirtinus šalių patvirtintą taikos sutartį, kurioje nebuvo susitarta dėl trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas šias išlaidas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, turėjo priteisti iš ieškovės.
30. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirtį bruto darbo užmokestis – 2 000,10 Eur. Už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškinį, nagrinėjamu atveju sudaro 5 000,25 Eur (2,5 × 2000,1 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už surašytą atsiliepimą į ieškinį dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio.
31. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, patvirtinančių trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, 2023 m. gruodžio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023-0046 išrašyta A. K., jis tos pačios dienos mokėjimo pavedimu advokatui pervedė 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės R. N. trečiajam asmeniui A. K. priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant trečiųjų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis pakeistina, t. y. nutarties dalis, kuria atsisakyta priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikintina ir klausimas dėl šios dalies išspręstinas iš esmės – trečiųjų asmenų patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės, kitos nutarties dalys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme tiesiogiai patyrė trečiasis asmuo A. K., jam iš ieškovės R. N. priteistinas patirtų išlaidų atlyginimas.
Dėl apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Šalys nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
35. Kasaciniam teismui 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi nusprendus, kad bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, liko neišspręstas bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
36. Tretieji asmenys nepateikė duomenų apie jų patirtas išlaidas kasacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas. Trečiųjų asmenų kasacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovė, proporcingai teismo atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai, įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
37. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.14 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Taigi ieškovei, proporcingai teismo atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai (50 proc.), iš trečiųjų asmenų lygiomis dalimis priteistina 125 Eur, t. y. iš kiekvieno trečiojo asmens po 62,50 Eur, bylinėjimosi išlaidoms kasacinės instancijos teisme atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą dėl šios dalies išspręsti iš esmės – iš ieškovės R. N. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui A. K.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. N. iš trečiųjų asmenų A. K. ir D. K. po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.