Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. e2S-120-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
e2S-120-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38873-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
S. M. S.
Atsakovas
L. S.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-120-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38873-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.2.13.; 2.3.4.4.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, papildomai nustatant, kad atsakovė L. S. neturi teisės be rašytinio S. M. S. sutikimo išsivežti vaikų/-us J. S. ir/ar G. S. nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje: 1) uždrausti L. S. išvežti vaiką/-us J. S. ir/ar G. S. be rašytinio S. M. S. sutikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie šį draudimą informuoti JAV ambasadą; 2) įpareigoti L. S. perduoti saugoti vaikų J. S. ir G. S. pasus (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir JAV piliečio pasą) neutraliam trečiajam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui; 3) uždrausti L. S. išimti naujus vaiko/-ų J. S. ir/ar G. S. Lietuvos Respublikos piliečių pasus ir apie šias taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą.

Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. išveš vaikus nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, būtina užtikrinti vaikų interesus bei ieškovo teisę bendrauti su vaikais, todėl būtina imtis prevencinių priemonių ir byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius ieškovo prašomų prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei būtų sudarytos palankios sąlygos savavališkai, be tėvo sutikimo bet kuriuo metu išsivežti vaikus į JAV ar kitą užsienio valstybę nuolatos gyventi. Tik fizinis vaikų pasų paėmimas iš atsakovės ir perdavimas saugoti neutraliam trečiajam asmeniui – VTAS, būtų tinkama ir proporcinga prevencinė priemonė, užtikrinanti realų draudimo atsakovei neteisėtai išvežti vaikus į užsienį vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino ieškovo S. M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies. Uždraudė atsakovei L. S. išvežti nepilnamečius vaikus: J. S. ir/ar G. S. iš Lietuvos Respublikos be rašytinio ieškovo S. M. S. sutikimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Likusioje dalyje ieškovo prašymų netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovė be ieškovo sutikimo gali išvežti į užsienio valstybę vaikus, tuo pažeisdama ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra tikslinga tenkinti ieškovo prašymą ir uždrausti atsakovei išvežti vaiką/-us iš Lietuvos Respublikos be rašytinio ieškovo sutikimo, apie šį draudimą informuojant JAV ambasadą Lietuvos Respublikoje bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę perduoti saugoti nepilnamečių vaikų J. S. ir G. S. pasus (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir JAV piliečio pasą) neutraliam trečiajam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei uždrausti atsakovei kreiptis į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą su prašymu išduoti naujus Lietuvos Respublikos piliečių pasus vaikams, teismas laikė pertekliniais. Nurodė, kad draudimas atsakovei išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be rašytinio ieškovo sutikimo, yra pakankama laikinoji apsaugos priemonė, siekiant apsaugoti ieškovo ir nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad asmens dokumentų saugojimas neįeina į Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetenciją. Atsižvelgdamas į tai, atmetė ieškovo prašymą šioje dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. M. S. panaikinti 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo S. M. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti L. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti vaikų J. S. ir G. S. pasus (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir JAV piliečio pasą) neutraliam trečiajam asmeniui; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti L. S. išimti naujus vaikų Lietuvos Respublikos piliečių pasus ir apie šias taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui net ir uždraudus atsakovei išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos ir apie tai informavus JAV ambasadą ir VSAT, tai be papildomų priemonių neužkerta kelio atsakovei realiai išvežti vaikus. Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali išvežti vaikus į užsienio valstybę. Tai patvirtina ieškovo pateikti susirašinėjimai su atsakove. Pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi tiek Lietuvos, tiek JAV piliečio pasus. Net nutartimi egzistuojant draudimui išvežti vaikus iš Lietuvos, atsakovė turi visas galimybes kirsti sieną ir be ieškovo leidimo išvežti vaikus į kitą Šengeno erdvei priklausančią šalį, o iš ten išvykti į JAV. Todėl nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepakankamos. Apelianto nuomone, tik vaikų pasų perdavimas saugoti neutraliam trečiajam asmeniui ir uždraudimas atsakovei išimti naujus vaikų pasus užtikrins, jog vaikai nebus išvežti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad VTAS funkcijų sąrašas nėra baigtinis, todėl galimas ir kitų pavestų funkcijų atlikimas. Net ir tuo atveju, jeigu VTAS negali įgyvendinti įpareigojimo saugoti vaikų pasus, teismas privalėdamas aktyviai veikti šeimos bylose turi visas galimybes pavesti juos saugoti kitai institucijai arba įpareigoti atsakovę šiuos pasus perduoti saugoti pačiam teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. S. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė geranoriškai kreipėsi ieškovą prašydama sutikimo jai su vaikais išvykti gyventi į JAV. Ieškovui nesutikus, atsakovė laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos ėmėsi rengti procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Ieškovas tik gavęs ieškovės prašymą dėl sutikimo davimo, kreipėsi į teismą dėl vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos pakeitimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra netgi griežtesnės nei jo suformuluotas ieškinio reikalavimas. Atsakovė savo planų neketina įgyvendinti pažeisdama tarptautines nuostatas dėl vaikų grobimo, taip pat neketina pažeisti skyrium gyvenanačio vaikų tėvo teisių bendraujant su sūnumis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti L. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti vaikų J. S. ir G. S. pasus neutraliam trečiajam asmeniui - VTAS; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti L. S. išimti naujus vaikų Lietuvos Respublikos piliečių pasus ir apie šias taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. CPK 145 str. 1 d. numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, taikytinų civilinėse bylose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas papildomai gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju be draudimo atsakovei be ieškovo leidimo išvykti su vaikais iš Lietuvos Respublikos ieškovas papildomai prašė įpareigoti atsakovė perduoti saugoti vaikų J. S. ir G. S. pasus neutraliam trečiajam asmeniui – VTAS bei uždrausti atsakovei išimti naujus vaikų pasus ir apie šias taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių įstatymas nenumato.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad vien pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas draudimas atsakovei išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos be rašytinio ieškovo sutikimo, neužtikrina nutarties vykdymo ir nesiėmus papildomų priemonių šiam draudimui užtikrinti atsakovė be ieškovo sutikimo vaikus išsiveš į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad nors išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tačiau tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę.

Įvertinus ginčo teisinę situaciją, šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog yra susiklosčiusi tokia išimtinė situacija, kuri sudarytų pagrindą imtis papildomų, įstatyme nenumatytų, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi prašydamas pakeisti 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-12102-862/2014 numatytą S. M. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką papildomai nustatant, jog atsakovė neturi teisės be rašytinio ieškovo sutikimo išsivežti vaikų nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovės planus su vaikais išvykti gyventi į JAV, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei be ieškovo sutikimo su vaikais išvykti į užsienį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šioje proceso stadijoje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl vaikų bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, t.y. siekia tarp šalių kilusį ginčą išspręsti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė piktybiškai, nepaisydama teismo nutartimi pritaikyto draudimo, pažeisdama Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo nuostatas, be ieškovo sutikimo išsiveš šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei faktines bylos aplinkybes pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę perduoti saugoti vaikų pasus neutraliam trečiajam asmeniui – VTAS ir uždrausti atsakovei išimti naujus vaikų pasus ir apie šias taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą, atmetė pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė