Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimas

2021-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-528-405/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
A17.-528-405/2021
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00077-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A17.-528-405/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00077-2021-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.3.3; 21.9.10
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 24 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. (A. P.),

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 493 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 493 str. 2 d. už tai, kad 2021 m. vasario 28 d. apie 0.20 val. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytos 1,38 promilės), žinodamas, kad pagalba nereikalinga, žinomai melagingai iškvietė policiją pranešdamas, kad trys pažįstami vyrai įsibrovė į namus ir sumušė sugyventinę, tačiau atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad niekas nebandė įsilaužti į namą ir niekas Z. K. nemušė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. kaltės nepripažino, paaiškino, kad policiją kvietė dėl to, kad manė, kad jo draugei Z. K. kilo pavojus. Tos dienos vakare jis svečiavosi pas Z. K., namo durys buvo užrakintos, jie buvo kambaryje. Kažkas beldė į kambario langą, bet jie nebendravo. Po kurio laiko į virtuvę atėjo trys vyriškiai, kai kurie jam buvo žinomi. Jie buvo neblaivūs. Vyriškiams durų niekas neatidarė, jie į namus įsibrovė. Dviese jį išvedė į virtuvę, o vienas užsidarė su Z. K. kambaryje. Jis girdėjo iš kambario sklindančius riksmus. Jį du vyriškiai apkumščiavo ir išvarė iš namų. Jis ėjo pagalbos pas Z. K. brolį, gyvenantį Pabradės m., ir eidamas paskambino Z. K. dukrai. Dukra pasakė, kad jau vėlus metas ir jos dėdė jau miega, pasiūlė kviesti policiją. Tuomet jis ir paskambino skubiosios pagalbos tarnybų telefonų numeriu dėl policijos pagalbos. Buvo susinervinęs, todėl gali būti, kad pasakė, kad muša Z. K., nors to nematė. Tuo metu manė, kad vyriškiai į namą pateko išlaužę duris, tik vėliau paaiškėjo, kad jie į namą pateko išėmę verandos lango stiklą. Dėl šios priežasties policijos pareigūnai nerado įsilaužimo žymių.

LR ANK 493 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už, be kita ko, policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. LR ANK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu gautus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė byloje grindžiama policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklėje esančiais duomenimis, Z. K. paaiškinimu.

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK pareigūno V. S. (V. S.) tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodoma, kad 2021 m. vasario 28 d. tarnybos metu, kartu su

V. L. apie 0.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad prieš 40 min. trys pažįstami vyrai įsibrovė į pranešėjo namus ir sumušė jo sugyventinę, pranešėjas laukia lauke. Susisiekę su pranešėju telefonu išsiaiškino, kad jis laukia prie visą parą dirbančios parduotuvės. Nuvykę išsiaiškino, kad pranešėjas – A. P., jo iškvėptame ore alkotesteriu nustatytos 1,38 promilės alkoholio. Pranešėjas paaiškino, kad trys pažįstami asmenys išlaužė duris ir įsibrovė į namus, sumušė jo sugyventinę Z. K.. Atvykus į pranešėjo nurodytus namus pamatė, kad įsilaužimo žymių nėra, Z. K. paaiškino, kad į namus niekas nebuvo įsibrovęs ir jos nesumušė. Paklausus pranešėjo, kurios durys išlaužtos, pranešėjas keitė savo paaiškinimus nurodydamas, kad chuliganai į namus įsilaužė per langą, tačiau namo langai nebuvo sudaužyti. Tuomet pranešėjas pasakė, kad įsibrovę asmenys tikriausiai išėmė stiklą ir taip pateko į vidų. Nustatę, kad pranešėjas meluojam, jam surašė administracinių nusižengimų protokolą pagal ANK 493 str. 2 d.

Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas policijos pareigūnas V. S. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime.

Liudytojas V. L. nurodė, kad tarnybos metu iš budinčio gavo pranešimą apie tai, kad, įsibrovus į namą, galimai sumušta moteris. Pranešėjas namo adreso nežinojo, todėl jo ir kolegos V. S. laukė prie visą parą dirbančios parduotuvės ir kartu nuvyko į pranešėjo nurodytą namą. Pranešėjas pats atrakino namų duris, moteris gulėjo lovoje. Ji pasakė, kad niekas nebuvo įsibrovęs ir jos nemušė. Pasakė, kad tą vakarą pranešėjo pas ją nebuvo. Nusprendus, kad pranešėjas skambino dėl policijos iškvietimo tik tam, kad jis būtų nuvežtas, pagalba nebuvo reikalinga, pranešėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už melagingą policijos iškvietimą.

Byloje esančiame paaiškinime (b. l. 6) Z. K. nurodė, kad į jai priklausantį namą pašaliniai asmenys nebuvo patekę, jos niekas nemušė.

Kaltinimas turi būti pagrįstas tik objektyviais įrodymais, jis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik gavus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, kad asmuo nusižengimą galbūt galėjo padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą. Tuo tarpu byloje negauta objektyvių faktinių duomenų apie tai, kad A. P. policijos pagalbą kvietė žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Z. K. paaiškino, kad ji, mirus vyrui, su vyro broliu sprendžia klausimus dėl palikimo. Tą vakarą ji kartu su A. P. sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Abu pamatė, kaip į virtuvę iš verandos atėjo vyro brolis ir dar du jai tik iš matymo pažįstami vyriškiai. Jie į namus pateko išėmę verandos lango stiklą. Pirmą kartą vyro brolis taip padarė. Jis norėjo pasikalbėti su ja apie palikimą, todėl jie nuėjo į kambarį, o A. P. liko su kitais dviem vyriškiais virtuvėje. Atėjusieji vyriškiai uždarė duris iš virtuvės į kambarį ir jas palaikė, tuo metu sudavė A. P. ir liepė išeiti. A. P. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Tą patį vakarą iš dukros sužinojo, kad A. P. iš pradžių paskambino jai, o ji pasakė, kad kviestų policiją. Tuomet paskambino jai ir pasakė, kad A. P. iškvietė policiją. Ji apie tai pasakė vyro broliui ir jie visi trys išėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad vyko šeimyninis konfliktas, išsiaiškins patys. Dėl to, kad vyriškiai įlindo per langą, išėmę lango stiklą, ji jiems pretenzijų nereiškia.

Liudytojos Z. K. paaiškinimais nepatvirtinama, kad A. P. tyčia siekė iškviesti policiją žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Priešingai, kaip nustatyta iš A. P. ir liudytojos paaiškinimų, A. P. svečiavosi pas draugę Z. K., jis pas ją negyveno, į namą įsibrovusių asmenų gerai nepažinojo, jam buvo netikėta, kad, nors durys užrakintos, iš verandos į virtuvę atėjo trys vyriškiai, be to, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jį apkumščiavo ir liepė išeiti, tuo metu durys iš virtuvės į kambarį buvo užrakintos, iš kambario girdėjosi triukšmas, todėl A. P. sąžiningai galėjo manyti, kad Z. K. gresia pavojus, kviesdamas policiją jis nežinojo, kad Z. K. su mirusio vyro broliu aiškinasi dėl palikimo, kad jų santykiai draugiški ir kad ji nei vyro broliui, nei kitiems asmenims pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaip minėta, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ANK nuostatas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Nutarimas turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pagal teismų praktikoje taikomą nuostatą, visos kylančios abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT nutartys bylose Nr. N-575-2791/2009, Nr. N-444-216/2011, Nr. N-444-619/2011). Nagrinėjant bylą teisme nėra objektyvios galimybės pašalinti kilusias abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, todėl, byloje negavus objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kuriais būtų pagrįsta A. P. kaltė, vertinama, kad byloje neįrodyta nusižengimo subjektyvioji pusė – tyčia, t. y. kad A. P., kviesdamas policiją, suvokė, kad policijos pagalba nereikalinga ir sąmoningai iškvietė policiją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 493 str. 2 d., 635 str. 1 d. 2 p., 636 str., teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. P. (A. P.) atžvilgiu pagal LR ANK 493 str. 2 d.

Nutarimas per 20 d. nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė