Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja Snieguolė Bielskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.4., 42.11.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

2011 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vikolda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui UAB „Vikolda“ dėl avanso grąžinimo bei atsakovo UAB „Vikolda“ priešieškinį dėl skolos už atliktus darbus pagal projektavimo darbų sutartį priteisimo. Tretysis asmuo M. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo 2009-12-14 teismo posėdyje parodė, jog UAB „Vikolda“ niekada nedirbo, su ieškovu susipažino per savo draugą, kuris paprašė padėti ieškovui padaryti žemės sklypo detalųjį planą, tuo tikslu ieškovas jam parašė įgaliojimą veikti jo vardu, padėti tvarkyti dokumentus dėl žemės paskirties statuso pakeitimo. Ieškovas trečiajam asmeniui už paslaugas nemokėjo, iš UAB „Vikolda“ vadovo gavo 10 000 Lt, trečiojo asmens manymu, jam „Vikolda“ šiuos pinigus sumokėjo iš ieškovo sumokėto avanso atsakovui. Tretysis asmuo su „Vikoldos“ darbuotoja O. T. padavė paraišką Vilniaus rajono savivaldybei dėl ieškovo žemės sklypo detalaus plano, gavo neigiamą atsakymą. Po 8 mėnesių paskambino ieškovas ir pranešė M. Z., kad atsakovas neatlieka jokių darbų pagal sutartį, trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovas nedarė jokių projektavimo darbų pagal ieškovo užsakymą. M. Z. pasiūlė UAB „Vikolda“ direktoriui, kad pastarasis grąžintų ieškovui avansą, pastarasis atsakė, jog jokių pinigų iš ieškovo negavo. Patvirtino, kad ieškovo žemės sklypo geodezinę topografiją atliko „Geoxis“ M. Z. užsakymu, su šia firma atsiskaitė M. Z.. Kai sužinojo, kad Vilniaus rajono savivaldybė netvirtina detaliojo plano, gražino ieškovui 10 000 Lt (b.l. 262-266).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovas M. B. ir atsakovas UAB „Vikolda“ 2005-11-21 sudarė darbų projektavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, suformuojant sklypus mažaaukštei statybai bei pakeičiant žemės pobūdžio paskirties sklypą į gyvenamosios paskirties, organizuoti sudaryto detalaus plano derinimą ir tvirtinimą, o ieškovas – sumokėti už įvykdytus darbus.

Atsakovas UAB „Vikolda“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog projektavimo darbų sutartį pažeidė būtent atsakovas ir todėl ieškovo naudai iš atsakovo nepagrįstai buvo priteista 50 000 Lt sumokėto avanso, 18 300 Lt delspinigių, procesinės palūkanos ir 7 049 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas grindžia iš esmės tuo, jog sudarytoje šalių sutartyje konkrečiai nėra nurodyta, kas turėjo pateikti projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal CK 6.202 str. projektavimo sąlygų sąvadą turėjo gauti ir atsakovui perduoti ieškovas, o kadangi atsakovas neįsipareigojo gauti projektavimo sąlygų sąvado, numatytas 6 mėn. terminas sutarties įvykdymo terminas buvo siejamas su ieškovo veiksmais. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl tarp šios šalių sudarytos projektavimo sutarties sąlygų, susijusių su šalių įsipareigojimais pagal sutartį, dėl šalių įsipareigojimų apimties.

Teisės normos nurodo, jog detalusis teritorijų planavimas negali vykti ir detalieji planai negali būti ruošiami be projektavimo sąlygų sąvado (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6d., Aplinkos ministro 2004-05-31 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 p., Aplinkos ministro 2004- m. gegužės 07d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintos teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės). Kai planavimą organizuoja privataus žemės sklypo valdytojas ar naudotojas, jis turi sudaryti su savivaldybe sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtintos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nuostatai).

Šalių 2005-11-21 sudarytos darbų projektavimo sutarties dalykas- teritorijos detalaus plano atlikimas, suformuojant sklypus mažaaukštei statybai, pakeičiant žemės pobūdžio paskirties sklypą į gyvenamosios paskirties, detalaus plano derinimo ir tvirtinimo organizavimas. Šalys 2005-11-21 projektavimo darbų sutartyje aptarė, kokie dokumentai reikalingi sutarčiai įvykdyti (2 punktas). Sutartis sudaryta, atsižvelgiant į tai, kad projektuotojas yra tokių darbų srities specialistas ir turi patirtį, reikalingą šiai sutarčiai įvykdyti, bei žinių, kurias pagal įstatymą privalo turėti projektuotojas (2.3 papunktis). Taip pat šalys susitarė, jog nuo sutarties darbų vykdymo pradžios 2005-11-21 darbai turi būti užbaigti per 6 mėnesius po projektavimo techninių sąlygų sąvado gavimo dienos (5 punktas). Ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui dokumentus - projektavimo užduotį, galiojantį sklypo topografinį planą, sklypo kadastrinių matavimų bylą, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, projektuojamo sklypo planą M 1:10000 (6.1 punktas). Iš O. T., kuri yra atsakovo darbuotoja, rašto matyti, jog ieškovas įvykdė sutarties įsipareigojimus, t.y. perdavė atsakovui dokumentus, reikalingus vykdyti projektavimo darbus. Tik 2006-09-15 ir 2006-10-10 raštais atsakovas informavo ieškovą, jog detalųjį teritorijos planavimą pagal pasirašytą tarp šalių sutartį jis negali pradėti, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracija sustabdė detaliųjų teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkams sutarčių sudarymą, jie bus pradėti tik patvirtinus Vilniaus rajono bendrąjį planą bei gavus teritorijos detalaus planavimo sąlygas. Atsakovas nurodė ieškovui, kad kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo gali jis pats (b. l. 23-24). Tad atsakovas nuo 2006-09-15 pradėjo reikalauti iš ieškovo pateikti dokumentą sutarties įvykdymui, kurio sutartimi ieškovas nebuvo įsipareigojęs pateikti ir informavo ieškovą, kad atlieka tik preliminarius projektavimo darbus ir susijusias su jais konsultacijas, o projektavimo darbų negali atlikti dėl to, kad nėra Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo bei ieškovas nepateikė detalaus projektavimo sąlygų (b. l. 24). Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas, reikalaudamas pateikti detalaus projektavimo sąlygas, reikalavo iš ieškovo dokumento, kurio pastarasis nebuvo įsipareigojęs pateikti pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas.

Rašytiniai įrodymai -Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-03-16 raštas M. Z. dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo ( b.l. 66), taip pat ir ieškovo raštelis M. Z., kuriame nurodyta, jog ieškovas gavo iš M. Z. 10000 Lt, padengiant dalį jo sumokėtų pinigų UAB „Vikolda“ detaliajam planui parengti, patvirtina ieškovo argumentus, jog M. Z. yra UAB „Vikolda“ darbuotojas ir veikė ieškovo vardu, vykdant projektavimo darbų sutartį. Pradėdant vykdyti sudarytą sutartį iš ieškovo pagrįstai nebuvo reikalaujama pateikti atsakovui projektuojamo sklypo techninių sąlygų sąvado, nes sutarties 6.1.1. punkte, numatančiame ieškovo įsipareigojimus, šis dokumentas nenurodytas. Tokiu būdu atsakovas savo jėgomis turėjo gauti projektuojamo sklypo techninių sąlygų sąvadą. Atsakovo argumentai, jog pagal teisės aktus projektuojamo sklypo techninių sąlygų sąvadą galėjo gauti tik ieškovas, kaip planavimo organizatorius, neatitinka tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų bei vėliau susiklosčiusių faktinių aplinkybių ją vykdant.

Išanalizavus šalių sudarytos sutarties sąlygas, apibendrinus faktines bylos aplinkybes matyti, jog ieškovas laiku sumokėjo avansą, pateikė atsakovui sutartyje aptartus dokumentus, įgaliojo M. Z. veikti ieškovo vardu valstybinėse institucijose žemės sklypo projektavimo klausimais, ką įrodo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-03-16 raštas M. Z. dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Šios aplinkybės buvo žinomos ir atsakovui, kurio darbuotojai kartu su M. Z. vykdė detaliojo plano rengimo darbus. Atsakovas kaip savo srities profesionalas privalėjo žinoti, jog remiantis Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų “Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 36 punktu detaliojo planavimo procesas yra laikomas pradėtu tik išdavus planavimo sąlygas. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, atlikęs projektavimo veiksmus nesant planavimo sąlygų, veikė savo rizika, todėl šiuo atveju atsakovas netenka teisės reikalauti iš ieškovo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Apeliacinio skundo motyvai, jog sutarties sąlygas pažeidė ieškovas atmestini.

Pagal šalių 2005-11-21 sudarytos darbų projektavimo sutarties sąlygas (sutarties 5 punktas), buvo nustatyta sutarties darbų pradžia 2005-11-21, darbų pabaiga - 6 mėnesiai po projektavimo techninių sąlygų sąvado gavimo dienos. Darbų pabaiga negalėjo būti tiksliai numatyta dėl neapibrėžto Vilniaus rajono bendrojo plano tvirtinimo terminų. Tačiau atsakovas, veikdamas kaip detalaus plano rengimo ir tvirtinimo specialistas, įsipareigojo atlikti ieškovo žemės sklypo detalųjį planą ir žinodamas, jog nėra patvirtinto Vilniaus rajono bendrojo plano negalėjo nesuprasti, jog negalės greitai įvykdyti sutarties, arba iš viso negalės įvykdyti, jeigu nebus patvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas, todėl sutarties 5 p. numatyti terminai, yra sąlyginiai, nepriklausantis nuo sutarties šalies valios (6.30str., 1.66 str.), ir nelaikomi sutarties darbų įvykdymo terminais. Ieškovas, sužinojęs iš atsakovo, kad nesant patvirtintam Vilniaus rajono bendrajam planui, negalimas sutarties įvykdymas, turėjo teisę reikalauti nutraukti sudarytą sutartį su atsakovu (sutarties 9.3.3 punktas) ir tą jis padarė 2008-01-22 raštu (b. l. 13).

Teismo ekspertizės akte konstatuota, jog detaliojo plano dalių rengimas neturint planavimo sąlygų sąvado yra galimas, tačiau nesant planavimo sąlygų, negalima atlikti būtinų detalių planų rengimo taisyklėse numatytų veiksmų ir užbaigti teritorijų planavimo proceso, t.y. viešai paskelbti apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo svarstymo tvarką, vietą, laiką paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklapyje ir t.t., teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija yra viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas, teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija yra tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje pagal jai priskirtą kompetenciją, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Jei planavimo sąlygų sąvadas nebus išduotas, planavimo metu atliktas darbas yra bevertis, o jeigu planavimo sąlygų sąvadas bus išduotas po ilgo laikotarpio, bus nenaudingai „įšaldytos“ lėšos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas atlikęs tam tikrus darbus pagal pasirašytą sutartį, nesant Vilniaus rajono bendrajam planui bei ieškovo sklypo projektavimo sąlygų sąvado, šiuos darbus atliko savo rizika, pagrįstai priteisė iš atsakovo 50000 Lt sumokėto avanso (CK 1.5 str., 6.62 str., 6.20 str., 6.203 str. 6.237 str.) bei netaikė sutarties 4.4 punkto nuostatų ir netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovo skolą už atliktus projektavimo darbus.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo įvertinti faktą, kad ieškovas yra UAB „Savo statyba“, užsiimančios detaliųjų planų ruošimu, savininkas, bei tai, kad ieškovas du kartus per savo įmonę UAB „Savo statyba“ kreipėsi į savivaldybę dėl žemės sklypo detalaus plano, keičiant žemės paskirtį ne į gyvenamųjų namų, o į pramonės ir sandėliavimo objektų statybos, birių statybinių medžiagų fasavimo bei sandėliavimo bei medinių rąstinių namų surinkimo statyti, nepagrindžia fakto, kad ieškovas ketino nutraukti su atsakovu sudarytą projektavimo sutartį, nes pasikeitė ieškovo planai. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Konkrečių įrodymų, galinčių pagrįsti minėtų aplinkybių įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės taip pat neįrodo ieškovo veiksmų nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo savo teise.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas nenurodė nei datos, kada ieškovas sužinojo apie tai, kad bendras planas nėra patvirtintas, nei sutarties nutraukimo datos, nors ieškovo teisę nutraukti sutartį teismas siejo su sužinojimu apie bendrojo plano nepatvirtinimą. 2008-01-22 ieškovo prašyme nutraukti sutartį yra nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas – Projektavimo sutarties 9.3.3. p., todėl teismas taikydamas visiškai kitą, nei ieškovo nurodytą sutarties nutraukimo pagrindą, išėjo už ieškinio ribų. Su šiais apeliacininio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka, kadangi pats ieškovas aiškiai išreiškė ieškinyje, jog projektavimo sutartį laiko nutrauka nuo 2008-01-22, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko dar 2006 m. rugsėjo mėn.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad Vilniaus rajono bendras planas jau yra patvirtintas, todėl tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateiktų įrodymus, kad detalaus plano sprendiniai visiškai neatitinka bendrojo plano koncepcijos, būtų pagrindas abejoti dėl galimybės suderinti paruoštą detalųjį planą atmestinas, nes šalių sutartiniai santykiai nutruko ieškovo 2008-01-22 rašto pagrindu (b. l. 13).

Priteisdamas delspinigius teismas nenurodė, kada atsakovui atsirado prievolė grąžinti avansą, kad būtų pagrįstas delspinigių skaičiavimas. Ieškovas 2008-01-22 pranešime apie projektavimo sutarties nutraukimą nurodė, jog sutartis laikoma nutraukta praėjus dešimčiai dienų nuo pranešimo atsakovui įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog į teismą ieškovas kreipėsi 2008-02-08 ir nesant konkrečių duomenų apie tai, kada minėtas pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo įteiktas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomus delspinigius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju netesybos turėjo būti pradėtos skaičiuoti nuo ieškovo 2008-01-22 pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo atsakovui dienos. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo prašomų delspinigių priteisimas yra nepagrįstas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo UAB „Vikolda“ apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą pakeisti iš dalies, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimas keistinas dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), iš šalių priteistinas žyminis mokestis valstybei, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo dalį kuria iš atsakovo UAB „Vikolda“ priteista ieškovo M. B. naudai 18 300 Lt delspinigių panaikinti ir šį reikalavimą atmesti, priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 1500 Lt, kitas dalis palikti nepakeistas.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo UAB „Vikolda“, įmonės kodas 300094643, ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 50000 Lt sumokėto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 50 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1500 Lt žyminio mokesčio ir 5000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 549 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo UAB „Vikolda“, įmonės kodas 300094643, 1500 Lt žyminio mokesčio valstybei.