- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2-332-906/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., E. S., A. R.
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: E. S. ir A. R.
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti ir pratęsti LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą senelio P. L. palikimo priėmimui. Nurodo, kad 2011-11-24 mirė jos mama K. S., ne už ilgo po motinos mirties, 2012-03-21, mirė jos tėvas, pareiškėjos senelis P. L., gim. (duomenys neskelbtini) . Nei mama, nei senelis nebuvo sudarę testamento. Tuo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Jos palikimo reikalus tvarkė tėvas P. S., jis kreipėsi į teismą dėl motinos palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, tačiau, kodėl nesutvarkė senelio turto paveldėjimo nežino. Pati nesidomėjo palikimo klausimais, nes buvo nepilnametė ir labai išgyveno dėl mamos bei senelio mirties. Todėl prašo šia priežastis pripažinti svarbiomis bei pratęsti terminą senelio palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškimu. Pripažįsta, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė ir neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir savarankiškai negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tačiau pažymi, kad buvo jos tėvas, įstatyminis atstovas, kuriam nebuvo jokių kliūčių apginti nepilnamečio vaiko interesus. Pareiškėja tapo pilnamete 2013-05-17, tačiau įgijusi visišką civilinį veiksnumą taip pat nerealizavo savo teisės į senelio palikimą. Prašymas yra pareikštas praėjus daugiau kaip 2,5 m. po palikimo atsiradimo. Nurodo, kad pareiškėja nedalyvavo senelio laidotuvėse, buvo tik šermenyse, pareiškėja nepalaikė artimų santykių su seneliu, retai lankė jį, nelanko jo kapavietės. (b.l. 124-126)
Suinteresuotas asmuo A. R., kuri yra pareiškėjos sesuo, atsiliepime palaikė pareiškėjos palikimą. Nurodo, kad po senelio mirties pareiškėja buvo nepilnametė, todėl negalėjo priimti palikimo. Pažymi, kad nei ji nei pareiškėja negavo jokių pranešimų iš notaro apie senelio palikimą. (b.l. 134)
Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b.l. 155)
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Nurodė, kad 2011-11-24 mirė jos motina. Netrukus mirė senelis P. L.. Tuo metu ji buvo nepilnametė. Buvo labai prislėgta motinos mirties. Ji tada negalėjo galvoti apie turtinius reikalus. Pamena, kad mamos palikimo reikalus tėvas sutvarkė paskutinėmis dienomis. Jai nebuvo žinoma, kad po mamos mirties, jos kaip įpėdinės teisės pereina vaikams, t.y. jai ir seseriai. Kodėl tėvas nesikreipė į notarą dėl senelio palikimo jai nežino, mano, kad ir jis nežinojo apie įpėdinių teisių perėjimą. Pilnametystės ji sulaukė 2013-05-17. Tačiau tuo metu vis dar mokėsi vidurinėje mokykloje 12 kl., kurią baigė tik šiemet, todėl bebuvo kada galvoti apie palikimą. Dėl senelio palikimo priėmimo ją paskatino domėtis giminės šiemet gegužės - birželio mėn.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. posėdžio metu nesutiko su pareiškimu. Teigia, kad praėjo daug laiko, nei pareiškėja nei jos tėvas nesidomėjo palikimu, senelius retai aplankydavo, nedalyvavo laidotuvėse. P. L. palikimą priėmė sutuoktinė (suinteresuoto asmens motina) pagal įstatymą, o ši visą palikimą paliko jam pagal testamentą. Jis palaidojo abu savo tėvus, mano, kad palikimas jam priklauso pagrįstai. Palikimą jis prižiūri tačiau nesinaudoja juo, ketiną parduoti visą turtą ir padalinti pinigus visiems anūkams, įskaitant pareiškėją. Teigia, jog jei palikimui atsirastu kitų įpėdinių tai apsunkintų turto realizavimą.
Liudytoja J. L., suinteresuoto asmens A. L. sutuoktinė, parodė, kad po P. L. mirties, ji su vyru ir vyro motina vyko pas notarą. Vyras atsisakė palikimo motinos naudai, kiti įpėdiniai pretenzijų į palikimą nereiškė. Ji pas notarą nedalyvavo. Nurodo, kad pareiškėja nedalyvavo P. L. laidotuvėse nebendrauja su jais. Nesikalbėjo su jais apie senelio palikimą, o iš karto kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-22 nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus - pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.
LR CK 5.57 str. 1 d. numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš pareiškėjos parodymu bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-11-24 mirė pareiškėjos motina K. S. (b.l. 6, 9). 2012-03-21 mirė pareiškėjos senelis (K. S. tėvas) P. L. (b.l. 7, 10, 11). P. L. palikimą priėmė jo sutuoktinė O. L.. Notarė nurodo, kad įpėdinė O. L. įvardijo tik du mirusiojo vaikus A. L. ir E. S.. A. L. atsisakė palikimo. Notarė nebuvo informuota, kad yra dar vienas miręs įpėdinis K. S. ir, kad ji turėjo vaikų. O. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ santuokos metu įgyto turto dalį. (b.l. 12, 13). O. L. mirė 2012-11-02 (b.l. 8). Visą jos turtą priėmė testamentinis įpėdinis, sūnus A. L., kuriam 2013-03-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 12-110).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str., plikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Šiuo atveju pareiškėja bei jos sesuo turėjo teisę paveldėti P. L. palikimą, pagal įstatymą, kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir savarankiškai negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, pati savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių į palikimą. Pareiškėjos tėvas P. S. tinkamai neatstovavo jos interesų, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl P. L. palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Taip pat nesikreipė į teismą ir dėl teisės į palikimą atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu. CK 5.50 straipsnio 3 dalies nustatyto termino, palikimui priimti, praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl pratęstinas terminas M. S., senelio P. L. palikimo priėmimui. Įpėdinio veiksmai, po pilnametystės, terminas per kurį kreipėsi pareiškėja šiuo atveju negali būti priežastis atmesti jos prašymą. Teismo vertinimu, pareiškėja vos sulaukusi pilnametystės, mokėsi vidurinėje mokykloje, vidurinės mokyklos baigimo atestatas, jo balai yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl ši priežastis taip pat svarbi sprendžiant ar pareiškėja savalaikiai kreipėsi į teismą. Be to pažymėtina, kad pareiškėja nurodė, jog apie teisę į senelio palikimą sužinojo tik 2014 gegužės birželio mėn. Todėl teismo vertinimu pareiškėja savalaikiai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą.
Vadovaujantis CPK 443 str. 6 d. „Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.“ Šiuo atveju suinteresuotas A. L. ginčijo pareiškėjos pareiškimą, todėl pareiškimą patenkinus jis privalo atlyginti valstybės išlaidas už ieškovei suteiktą, 100 apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 4.). Pareiškėjos atstovė pateikė pažymą, apie valstybės patirtas išlaidas, kurios yra 1060 Lt advokato užmokestis. Suinteresuoto asmens atstovė ginčijo priskaičiuotas išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013-07-17 nutarimą Nr. 645, kuriame nustatytas 40 litų dydžio užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pagal minėtų taisyklių 24.3.1.2. nustatytas įkainis ypatingosios teisenos bylos – 10 UBD (10 valandų). Iš pateikto advokato darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad advokatė nurodė, jog byloje faktiškai dirbo 21,50 val. Teismo vertinimu ši byla nebuvo nei didelės apimties, nei itin sudėtinga, todėl advokatė negalėjo sugaišti dvigubai daugiau laiko nei numatyta rekomendacijose. Vienintelis faktorius lėmęs kiek didesnes darbo laiko sąnaudas, tai, kad pareiškėja bei atstovė gyvena Klaipėdoje, o byla nagrinėjama Skuode. Be to pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas buvo vieną kartą atidėtas, dėl pačios pareiškėjos atstovės kaltės, nes klaidingai buvo nurodyti suinteresuoto asmens duomenys (vardas, bei netikslus adresas), dėl ko nebuvo galima įteikti dokumentų suinteresuotam asmeniui. Todėl teismas sprendžia, kad iš suinteresuoto asmens A. L. priteistina dalis, t.y. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už M. S. valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą trims mėnesiams jos senelio P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimo priėmimui.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) išlaidų už Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Nutartis per 7 dienas, nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.