Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas (skolininkas) „Arik Air Limited“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2020 m. kovo 25 d. antstolio patvarkymą ir 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/20/0132, iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti pareiškėjo 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymai, pateikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 20B 206/19.

3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio M. Petrovskio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0123/20/0132 pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) „Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH“ (toliau – ir „Lufthansa“) pateiktą vykdomąjį dokumentą – 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, išduotą Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymo ir 2019 m. spalio 24 d. dalinio vykdomojo rašto byloje Nr. 20B 206/19 pagrindu, dėl 2 292 993,32 Eur skolos, 12 proc. metinių palūkanų normos nuo 1 739 029,46 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. balandžio 30 d., ir 248,36 Eur vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, (toliau – Reglamentas 805/2004) 23 straipsnio c punkto ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies pagrindu 2020 m. kovo 17 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/20/0132. Prašymą grindė tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į kilmės valstybės (Vokietijos) teismą ir šiuo metu vyksta ginčas tarp šalių dėl Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo sprendimo, pripažinto Europos vykdomuoju raštu, ir jo pagrindu išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, vykdomo antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/0132, teisėtumo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis, nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 ir 627 straipsniais, nustatančiais privalomuosius ir alternatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisinius pagrindus, 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. prašymą stabdyti vykdomąją bylą. Reglamento 805/2004 23 straipsnyje nustatyti papildomi materialiniai vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo teisiniai pagrindai. Pagal Reglamento 805/2004 23 straipsnį, skolininkui užginčijus vykdomuoju raštu patvirtintą teismo sprendimą (šiuo atveju – Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymą) arba kreipusis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo, valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos), kurioje vykdomas teismo sprendimas, kompetentingas teismas ar kita institucija gali apriboti sprendimo vykdymą, paskelbti sprendimo vykdymą sąlyginiu arba atidėti sprendimo vykdymą.

6. Pareiškėjo teigimu, išieškotojo teisė įvykdyti sprendimą yra visiškai užtikrinta 2020 m. sausio 24 d. turto arešto aktu Nr. S-20/00132, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį civilinį orlaivį „Boeing 737-86N“, todėl teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra pritaikytos būtinos ir proporcingos priemonės. Nesustabdžius vykdomosios bylos arba neatidėjus vykdymo bei antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus ir, tikėtina, realizavus pareiškėjui priklausantį civilinį orlaivį „Boeing 737-86N“, o vėliau kilmės valstybės (Vokietijos) teismui panaikinus teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimo ir grąžinti šalis į pradinę padėtį taptų objektyviai neįmanoma. Netenkinus pareiškėjo prašymo, skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyra yra pažeidžiama, nes išieškotojas įgyja nepagrįstą pranašumą.