- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-37-185/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. E. tėvui K. E. ir jo atstovui advokatui V. P.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. E. tėvo K. E. ir jo atstovo advokato V. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. E. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir E. E. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi E. E., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., nepakaltinamumo būsenos, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.
2017-05-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis E. E. pakeistas stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2018-01-24 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma E. E. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Skundžiama 2018-01-30 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo netenkino ir E. E. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad paciento psichinė būklė nėra pasikeitusi, o stebėjimo ir gydymo stacionare laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima jo pavojingumą visuomenei laikyti sumažėjusiu. E. E. diagnozuotų somatinių susirgimų gydymas yra užtikrinamas ir jam gydantis stacionarinio stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tai nėra teisinis pagrindas tenkinti ligoninės teikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. E. tėvas K. E. ir jo atstovas advokatas V. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti. Skunde atkartoja teismo nutartyje nurodytus teikimo atmetimo motyvus, dėsto BK 98 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. nuostatas ir teigia, jog teismo nutartis yra formali, nepagrįsta, todėl naikintina.
Nurodo, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi E. E. medicininę apžiūrą, konstatavo, kad jo psichinė būklė stabili, psichinės ligos paūmėjimo nebuvo, iš psichozės pusės skundo ligonis neišsako, mąstymas nuoseklus, suicidines mintis neigia. Teismo posėdyje E. E. paaiškino, jog nusiskundimų dėl psichinės būklės neturi, supranta, kad dėl diagnozuoto susirgimo (pankretito) vartoti alkoholio negali, žino, kad turi vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus. Tai parodo, jog E. E. kritiškai sugeba įvertinti savo psichinę būseną, jo ateities planai konkretūs ir realūs – gydyti kasos pankretitą ir visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Tėvai K. E. ir V. E. padės sūnui gydytis ir kontroliuos jo veiksmus dėl alkoholio vartojimo. Mano, kad E. E. psichinė sveikatos būklė šiuo metu nekelia grėsmės, jis nėra socialiai pavojingas. Įvertinti, ar ambulatorinis gydymas bus veiksmingas ar ne, galimą tik paskyrus tokį gydymą.
Teismo posėdyje K. E. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-01-30 nutartimi pagrįstai atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. E. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir pratęstas jam stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2018-01-11 išvadoje Nr. 20 nurodoma, kad E. E. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas depresijos tipas. Per stebimą laikotarpį jo psichinė būsena buvo stabili, psichinės ligos paūmėjimo nebuvo, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių laikėsi. Namuose piktnaudžiavo alkoholiu, yra priklausomybė alkoholiui. Stacionarinio gydymo metu pablogėjo jo somatinė būsena. Komisijos metu skundžiasi pilvo skausmais, iš psichozės pusės skundų neišsako. Nuotaikos fonas pažemintas, emocijos priblėsę. Mąstymas šiuo metu nuoseklus. Aktyvios psichoprodukcijos neišsako. Suicidines mintis neigia. Nekritiškas alkoholizacijai. Komisija, įvertinusi tai, kad pablogėjo paciento somatinė būsena, kad jam reikalingas intensyvesnis gydytojo gastroenterologo stebėjimas, nuolatinis gydymas, rekomendavo E. E. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti priverstiniu gydymu ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 d.).
Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.
Iš komisijos išvados matyti, jog nežiūrint pozityvių aplinkybių, joje nėra konstatuota, kad E. E. socialinis pavojingumas būtų sumažėjęs. Priešingai, komisijos išvadoje teigiama, kad E. E. išlieka nekritiškas alkoholizacijai, o jo smurto rizikos vertinimo pagal HCR – 20 išvadoje alkoholio vartojimas nurodomas kaip vienas iš veiksnių, kuriam esant smurto rizika gali didėti. Šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad E. E. smurto rizikos faktoriaus tikimybė yra vidutinė, vertinimo metu nustatyta iš dalies savivokos stoka diagnozės ir įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu. Išvadoje prie smurto riziką didinančių veiksnių taip pat nurodomas ir paskirtų medikamentų nevartojimas. Bylos duomenys bei paties E. E. duoti paaiškinimai teisme, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, patvirtina, kad jam gyvenant kartu su tėvais, buvo toleruojamas alkoholio vartojimas, nebuvo imtasi priemonių, kad to išvengti. E. E. jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis metu nesilaikė gydymo rėžimo, pas gydytojus lankėsi nereguliariai, vaistus vartojo savo nuožiūra, epizodiškai vartojo alkoholį, kas galimai turėjo įtakos jo psichinės būklės pablogėjimui, dėl ko jis net 3 kartus gydėsi stacionare, paskutinį kartą po suicidinio bandymo, po ko 2017-05-30 nutartimi, teismui konstatavus, jog ambulatorinio stebėjimo metu nepavyko pasiekti stabilios paciento psichinės būsenos, priešingai, jo psichinė būklė tik pablogėjo, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Visos šios aplinkybės pagrindžia apylinkės teismo išvadą, jog E. E. stebėjimo ir gydymo stacionare laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima jo pavojingumą visuomenei laikyti sumažėjusiu, o jo psichinę būklę iš esmės pasikeitusia. Iš bylos duomenų matyti, kad E. E. priklausomybė nuo alkoholio tęsiasi jau daugybę metų, jis alkoholį vartoja nuo vaikystės (jam šiuo metu 37 m.), daug kartų gydytas dėl žalingo alkoholio vartojimo, todėl jo psichinės būsenos pagerėjimas šiuo metu tėra tik laikinas ir nereiškia pasveikimo bei, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, yra neabejotinai sąlygotas ir tos aplinkybės, jog jam gydantis stacionare, jis neturi galimybių vartoti alkoholį, tačiau nežiūrint to, vis tiek išlieka nekritiškas alkoholizacijai, kas atitinkamai neleidžia konstatuoti ir jo socialinio pavojingumo sumažėjimo.
Taigi įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad E. E. turi būti toliau tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. O tai, kad E. E. yra diagnozuoti somatiniai susirgimai, nėra teisinis pagrindas jam keisti šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne, kadangi jų gydymas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, gali būti užtikrinamas ir jam gydantis stacionarinio stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiama Rokiškio rūmų 2018-01-11 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. E. tėvo K. E. ir jo atstovo advokato V. P. skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. E. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir E. E. pratęstas stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, panaikinimo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.