Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Prano Kuconio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros l.e.p. generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendis ir V. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. balandžio 8 d., apie 15 val., pro atviras duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur grasino L. K.dujiniu pistoletu bei vieną kartą iššovė nukentėjusiajai į veidą, taip atėmė galimybę priešintis ir pagrobė 200 Lt jai priklausančių pinigų.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendį. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikant BPK 20 straipsnio reikalavimų, tačiau kasacinis skundas paduotas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija visiškai nepagrįstai sumenkino nukentėjusiosios L. K. parodymus. Kasatoriaus teigimu, nors ji ir buvo girta duodama parodymus, tačiau dėl esminių aplinkybių jos parodymai buvo aiškūs. Kasaciniame skunde toliau nurodoma, kad nepagrįstai dėl girtumo buvo sumenkinti ir A. K. parodymai, taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino V. G. parodymų, neatsižvelgdamas į galimą jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad negalima naujomis aplinkybėmis įrodinėti nuteistojo kaltės, nes taip esą būtų pabloginta nuteistojo padėtis.

Generalinio prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasacinis skundas paduotas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir iš esmės dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, padarytų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, tikrinant Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o 3 punkte – dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to V. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, o konkrečiai tai dėl to, kad nuosprendyje padarytas išvadas pirmosios instancijos teismas grindė abejotinais, nepatikimais įrodymais, kurių nepakanka pripažinti V. V. kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Būtent tokiu aspektu patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendis.

Dėl BPK 331 straipsnio taikymo

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Jis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriuje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų ( BPK 331 straipsnio 1 dalis). Priimdamas nuosprendį teismas privalo teisingai pritaikyti įstatymą. Teisėtas yra toks nuosprendis, kurį priimant tiksliai pritaikyti atitinkami baudžiamojo proceso, baudžiamasis ir kiti įstatymai. Apskųsto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžio teisėtumas patikrinamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vykdymo aspektu.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, tačiau teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais ( BPK 301 straipsnis). Nuosprendyje turi būti privalomai nurodoma dėl kokių priežasčių tam tikri duomenys laikomi nepatikimais, neturi įrodomosios galios. Teismo išvados apie įrodymų įvertinimą turi būti kategoriškos, neprieštaraujančios ir apibrėžtos. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžio išvados grindžiamos sąvokomis, kurių nežino baudžiamojo proceso mokslas. Tų sąvokų pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintas nepagrįstu ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas, nes V. V. kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiama vien tik subjektyvios kilmės įrodymais, o objektyvios kilmės įrodymų nesurinkta. Pažymėtina, kad įrodymų klasifikavimas į turinčius objektyvią ir subjektyvią kilmę mokslui nėra žinomas. Antra, po tokios išvados neaišku, kokiais įrodymais pagrįstas V. V. kaltumas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu nesurinkta patikimų įrodymų (objektyvios kilmės įrodymų nesurinkta, o kiti įrodymai – subjektyvios kilmės, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio).

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir patenkino prokuroro prašymą apklausti liudytoją L. K., tačiau jos parodymus atmetė dėl to, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą ir jo kaltės negalima įrodinėti naujomis kaltinančiomis aplinkybėmis, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte. Tokia išvada jokiu įstatymu nepagrįsta. Nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos, gali būti pripažintos įrodytomis arba neįrodytomis, tačiau jos egzistuoja objektyviai ir nustatinėjamos įrodymais, kurie gali būti kaltinantys ar teisinantys priklausomai nuo jų santykio su kaltinimo versija.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžio matyti, kad liudytoja L. K. davė parodymus dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas V. V., aplinkybių, ir tai nereiškia naujo kaltinimo pateikimo, todėl šios liudytojos parodymų atmetimas nepagrįstas. Priešingai, BPK 288 straipsnyje įtvirtinta prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus. Teismas prokuroro prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo apsvarsto ir arba jį patenkina, arba nepatenkina, tačiau tokie įrodymai, jeigu jie ištirti, įvertinami bendrais pagrindais ( BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendis naikintinas ( BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtina patikrinti pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą, byloje surinktus įrodymus įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl byla gražinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.