Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-02-21 · Byla Nr. TS-8-416/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
TS-8-416/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
A. K.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 21 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-76 ir susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017-02-01 gautas nuteistojo A. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-01-19 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, anksčiau jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jam skirtos nuobaudos negalioja, yra 8 kartus skatintas. Pažymi, jog Komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo padarytus nusikaltimus, nuteistojo nuomone, tai prieštarauja įstatymams. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ( b.l.1).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad A. K. teistas 2010-06-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu 9 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-03-19 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo Užskaityta 11 dienų. 2010-12-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu 9 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu 2010-06-29 ir 2010-06-21 nuosprendžius ir galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 1 mėnuo ir 14 dienų. Bausmės pradžia: 2010-03-16. Bausmės pabaiga: 2021-03-05.

2017-01-19 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-76 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 5 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 14 kartų (nuobaudos negalioja), 8 kartus skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi. Anksčiau teistas 5 kartus. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 5 kartus, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikaltimų padarymą iš kurių vienas priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo smurtinio elgesio padariniai. Nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose- 14 kartų padarė grubius pažeidimus už ką jam buvo paskirtos nuobauda, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pripažintina, kad A. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, mokėsi, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus palaiko ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė pažangą mažinant minėtą riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta nuteistajam tiek vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio tiek aukšta pakartotinio smurtinio elgesio rizika, nagrinėjamu atveju, negalima teigti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-01-19 nutarimo Nr.81/04-76 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika