Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-423-303/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.(S)

2011 m. liepos 11 d.

teismo posėdyje išnagrinėjusi AB „A.“ direktoriaus E. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011-01-21 gautas AB „A.“ direktoriaus E. S. pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti grupės iš anksto susitarusių asmenų – S. B., J. B., N. Š., P. K. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių jo atstovaujama bendrovė patyrė didelę turtinę žalą ir šių asmenų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182, 228, 229, 245 str., požymius.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė I. Galiauskaitė, išnagrinėjusi AB „A.“ direktoriaus E. S. pareiškimą, 2011-02-02 priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-074-11 dėl nusikalstamos veikos, turinčios LR BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Prokurorės I. Galiauskaitės 2011-05-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-074-11 nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta LR BK 228 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Savo sprendimą prokurorė motyvavo tuo, kad antstolė N. Š. veikė teisėtai, savo įgaliojimų ribose, pareigos vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 nutarties neturėjo, nes jai nebuvo pateiktas vykdomasis raštas.

2011-06-07 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Bernotavičius, išnagrinėjęs 2011-05-23 AB „A.“ direktoriaus E. S. skundą, prokurorės 2011-05-13 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-074-11 paliko galioti.

Pareiškėjo nuomone, antstolė N. Š., vadovaudamasi teisėtumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekdama aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus, privalėjo vykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, ir tik ją įvykdžius, t.y. išmokėjus bendrovei AB „A.“ sutartyje nurodytą sumą, spręsti klausimą dėl likusių lėšų paskirstymo kitiems išieškotojams. Be to, iš teismo nutarties matydama, kad nutarčiai įsiteisėjus išieškotoju taps bendrovė AB „A.“, privalėjo suteikti protingą terminą vykdomajam raštui pateikti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad antstolė N. Š. lėšas kitiems išieškotojams pervedė tą pačią nutarties įsiteisėjimo dieną, dėl ko bendrovė neturėjo jokios galimybės suspėti pateikti vykdomąjį raštą anksčiau, t.y. iki antstolės neteisėtų veiksmų atlikimo. Remdamasis LR CPK 646 str. 1, 2 d. nuostatomis, pareiškėjas nurodo, jog vykdomojo rašto pateikimas nutarties įsiteisėjimo dieną buvo neįmanomas, kas, pasak jo, patvirtina, kad antstolė savo neteisėtais veiksmais sąmoningai nesuteikė protingo termino vykdomajam raštui pateikti. Taip pat pažymi, jog vėliau vykdomasis raštas nebuvo pateiktas tik dėl antstolės galimai nusikalstamų veiksmų, t.y. išsiaiškinus, jog ji nebeturinti lėšų, iš kurių turėjo būti išmokėta nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta suma.

Skunde teigiama, jog antstolė N. Š., suvokdama, kad savo veiksmais pažeidžia privalomą vykdyti teismo nutartį, tuo pačiu ir antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, žemina antstolių vardą ir prestižą, viršija jai suteiktus įgaliojimus, siekdama asmeninės turtinės naudos bei numatydama, kad dėl jos veiksmų bendrovei atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėdama, galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d., o tai, jog antstolė nevykdė teismo nutartyje išdėstytų konkrečių nurodymų, suteikia pagrindo jos veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 245 str.

Atkreipdamas dėmesį į aplinkybes, kuriomis antstolė N. Š. nustatė teismo nutarties įsiteisėjimo datą, pareiškėjas mano, jog tokie veiksmai, kuomet antstolė, priimdama sprendimą dėl lėšų paskirstymo, nutarties įsiteisėjimo momentą nustato vadovaudamasi skolininkės lapeliu, po ko lėšos pervedamos skolininkės tėvui, atskleidžia išankstinio susitarimo buvimą.

Pareiškėjo nuomone, panaikinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas turėtų būti išplečiamas, kadangi ir kitos jo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta iš anksto susitarusių asmenų – S. B., J. B., antstolių N. Š. bei P. K.

Motyvuojamoji dalis

AB „A.“ direktoriaus E. S. skundas tenkintinas.

Pagal LR BPK 212 str. 1 p. įtvirtintą nuostatą ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra LR BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Sprendžiant iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-13 nutarimo rezoliucinės dalies, ikiteisminį tyrimą prokurorė nutraukė remdamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, dėl kurio baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, t. y. jeigu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-074-11 šios procesinės normos pagrindu, vertinant ją faktinės bylos medžiagos bei minėto prokurorės nutarimo argumentų aspektu, nutrauktas nepagrįstai.

Iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-074-11 medžiagos matyti, kad AB „A.“ direktorius į teisėsaugos instituciją, t.y. Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kreipėsi, prašydamas ištirti grupės asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str., antstolės N. Š. veiksmus papildomai vertindamas kaip turinčius nusikaltimų, numatytų LR BK 228, 245 str., požymių, o antstolės P. K. veiksmuose įžvelgdamas ir LR BK 228 ar 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių (1 t. b.l. 2-74). Tiek pareiškime, kurio pagrindu inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-074-11, nurodytų duomenų, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių analizė suteikia pagrindą manyti, kad žalos, kurią patyrė bendrovė, atsiradimą sąlygojo būtent grupės asmenų tarpusavyje susijusių veiksmų realizavimas. Todėl nepagrįstu laikytinas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės I. Galiauskaitės sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, jį susiaurinant tik iki antstolės N. Š. veiksmų vertinimo, remiantis LR BK 228 str. 1 d. (1 t. b.l. 1).

Kita vertus, prieš priimant byloje vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, todėl ir pagal LR BK 228 str. 1 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu galima tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis. To šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo padaryta. Iš skundo nagrinėjimo bei teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-074-11 medžiagos matyti, kad byloje nesiimta pakankamų priemonių, siekiant nustatyti galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., mechanizmą, nebuvo apklausti visi su nagrinėjamu atveju susiję asmenys – S. B., J. B., P. K., A. B., A. V. Š., nesurinkti ir neištirti visi tyrimui reikšmingi dokumentai – 2007-06-12 paskolos sutartis Nr. KR200706-01, kurios pagrindu J. B. įnešė piniginę sumą į antstolių N. Š. ir D. S. kontoros depozitinę sąskaitą, nesiaiškinta, ar antstolė P. K. turėjo teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į AB „A.“ interesams užtikrinti įneštą pinigų sumą, pažymint ir tai, kad antstolės N. Š. apklausos metu duotų bendro pobūdžio paaiškinimų taipogi nepakanka tam, kad galima būtų padaryti vienareikšmę išvadą, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti LR BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Bernotavičiaus 2011-06-07 nutarimas, kuriuo atmestas AB „A.“ direktoriaus E. S. skundas dėl skyriaus prokurorės I. Galiauskaitės 2011-05-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-074-11 panaikinimo, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-17 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Bernotavičiaus 2011-06-07 nutarimą atmesti AB „A.“ direktoriaus E. S. skundą, pareiškėjo skundą gražinti prokurorui spręsti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.