- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-37-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-08-13 iki 2013-08-14.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 13 d. apie 1.25 val. namuose, esančiuose adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariu – tėvu R. P. metu, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam R. P. į veidą, tuo sukeldamas savo tėvui R. P. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių bausmę vienu trečdaliu bei taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad BK 64¹ straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kuriai bausmei – galutinei subendrintai ar bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo buvo kaltinamas ir nuteistas – taikomas BK 64¹ straipsnio nuostatos. Kadangi pagal šį straipsnį nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, bei visos abejonės yra aiškinamos kaltininko naudai, mano, kad ne 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu, kadangi prisipažino esąs kaltas ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taip pat nurodo, kad yra jaunas, padarė išvadas, pasižada daugiau nebenusikalsti, nori dirbti, o ne būti išlaikomas valstybės, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo jam paskirtą bausmę sumažinti bei atidėti jos vykdymą. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų nuostatų nepažeidė, atsižvelgęs į visas šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskyrė A. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, kuri atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, dėl to jos mažinti nėra pagrindo. Subendrindamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes A. P. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Apeliantas teigia, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos turėjo būti taikytos ne už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtai bausmei, bet subendrintai bausmei.
Pagal BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nors minėtas straipsnis nenumato, kuri nuteistajam paskirta bausmė – už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė ar paskirta subendrinta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu gali būti sumažinta vienu trečdaliu, tačiau įvertinus tai, kad nėra visų būtinų BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – byla Nr. 1-122-989/2013 (kurioje buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendis) buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas, o esant vien tik nuteistojo prisipažinimui kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo – sumažinti A. P. Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendžiu paskirtą subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai BK 64¹ straipsnio nuostatas taikė ir sumažino apeliantui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, o ne paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Nuteistasis taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą apsprendžia padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės dydis. Nors A. P. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė bausmė nei numatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, dėl to nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi A. P. naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ir tai rodo, kad ankstesnis teistumas ir bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio.