Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas santuokos metu įgytą automobilį priteisti ieškovui, išmokant atsakovei 1000 Eur kompensaciją dalimis. Santuokos iširimo priežastimi įvardijo nuolatinį nuovargį ir tai, kad neturi galimybės pailsėti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Zita Malova palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šeimyniniai santykiai yra pasibaigę ir negali būti atstatyti.

6. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su patikslintais ieškinio reikalavimais, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visuomet gerbė ir mylėjo ieškovą, tačiau nuo 2019 m. sausio mėn. vyro nebeatpažįsta. Mano, kad santuokos iširimo priežastis yra kita moteris. Dukra parodė ieškovo nuotrauką su kita moterimi, be to, ji ir pati, būdama su pussesere koncerte, pamatė vyrą su kita moterimi, juos nufotografavo ir parėjusi namo pasiteiravo vyro, tačiau vyras iš pradžių gynėsi ir neigė buvęs koncerte su kita moterimi, tačiau pasakius, kad yra nufotografuotas, pripažino šią aplinkybę. Sutinka su turto padalijimo būdu, taip pat sutinka dėl kompensacijos mokėjimo dalimis. Prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuokos nutraukimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, viešųjų registrų duomenų, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Šalys nereiškė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo.

8. Atsakovei pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina surašydamas sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

11. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsnis).

13. Iš šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Nors ieškovas ir atsakovė iki šiol gyvena viename bute, tačiau nebegyvena santuokinio gyvenimo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys pripažįsta, jog santuoka jau faktiškai iširusi, sutuoktiniai nors ir gyvena viename bute, tačiau nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, šias aplinkybes patvirtino tiek rašytiniuose savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro išvadą, jog šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti, ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovui J. S. jo prašymu paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)”, atsakovei T. S. jos prašymu paliktina santuokos metu įgyta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini). (santuokos metu). Šalių sutarimu automobilis įvertintas 2000 Eur. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

18. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pirmiau nurodytą transporto priemonę, po santuokos nutraukimo palikti ieškovo asmenine nuosavybe, išmokant atsakovei 1000 Eur kompensaciją. Prašo kompensaciją išdėstyti dalimis. Atsakovė dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijos išmokėjimo dalimis sutinka.

19. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe, pažymėtina, ir yra siejamas atsakovo prašymas ir teismo sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

21. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinamas priteisiant šalims po 1/2 jo dalį; automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas 2000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisiamas ieškovui, iš ieškovo priteisiant atsakovei 1000 Eur kompensaciją už jam tenkantį automobilį. Kompensacijos mokėjimas išdėstomas, 10 mėnesių terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. ieškovas įsipareigoja mokėti atsakovei kas mėnesį po 100 Eur. Šis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas, įvertinus bylos faktines aplinkybes, geriausiai atitinka bei užtikrina šalių interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

23. Ieškovas neprašė iš atsakovės priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

24. Teisme patirta 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei santuokos metu įgytą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti ieškovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieno tūkstančio) Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį automobilį VW Sharan valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kompensacijos mokėjimą išdėstant 10 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leidžiant ieškovui mokėti atsakovei kas mėnesį po 100 (vieną šimtą) Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.