- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- e2-2217-466/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36987-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- L. O.
- Atsakovas
- A. B., G. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovams A. B. ir G. B. bei A. B. ir G. B. priešieškinį L. O. dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus - pašalinti atsakovų žemės sklype augančias tris obelis (per 3 metrus), aviečių ir svarainių krūmus (per 1 metrą) nuo ieškovės sklypo ribos; įpareigoti atsakovus pašalinti kompostavimo dėžę nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; įpareigoti atsakovus nugriauti statinius – ūkio pastatą malkinę ir ūkio pastatą sandėlį, pastatytus arčiau kaip 3 metrai iki ieškovės sklypo ribos. Prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė netenkinti ieškovės reikalavimų. Nurodė, jog namų valdą atsakovai įsigijo iš ieškovės sutuoktinio V. O. ir tuo metu atsakovų įsigytame žemės sklype jau augo medžiai, kuriuos ieškovė dabar reikalauja pašalinti. Ieškovė, nesilaikydama STR reikalavimų savo sklype pastatė atraminę sienelę, kuriai statyti reikėjo suderinto projekto ir atsakovų sutikimo, kurį jie buvo davę su sąlyga, kad vykdant statybos darbus nebus pažeisti įstatymai. Kadangi ieškovė nesilaikė įstatymų reikalavimų, tai atsakovų sutikimas negalioja. Pati ieškovė 2015 m. perstatė medinį ūkinio pastato priestatą, kurio viena mūrinė siena su pamatu kirto šalių sklypų ribą, o priestato stogo dalis 0,50 m yra atsakovų sklypo ribose. Be to ieškovė 1,5 m paaukštino savo sklypą, kas turi reikšmės šiam ginčui. Statant aukštesnę kaip 1 m, o šiuo atveju 1,5 m aukščio atraminę sienutę yra privalomas statinio projektas ir savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Anksčiau ieškovės ir atsakovų žemės sklypų aukščiai ties jų riba buvo 0,30 ir 0,10 m, o dabar skiriasi 1,5 m. aukščiausiame taške. Tokio aukščio atraminė sienelė, kokią pastatė ieškovė, iš pietryčių pusės meta didelį šešėlį į atsakovų sklypą, kas sudaro nepalankias sąlygas augti augalams, kuriuos atsakovai priversti toje vietoje auginti aukštesnius arba supilti žemių kalnelius, kad būtų galima sodinti žemesnius augalus. Atsakovai priversti auginti daržoves bei vaisius, nes šeimoje auga 4 besimokantys vaikai, kuriuos išmaitinti perkant maistą vien parduotuvėse yra labai sunku. Ieškovė be pagrindo žemių kalnelį, skirtą daržovėms auginti vadina komposto krūva (dėže). Kompostavimo dėžė atsakovų sklype yra priešingoje, nei ieškovės sklypas pusėje - apie 90 m atstumu nuo jo. Atsakovai nurodė, jog ieškovė be jų sutikimo, perstatydama savo ūkinio pastato priestatą jo lietaus vandens surinkimo sistemą įrengė taip, kad vanduo bėga tiesiai į atsakovų sklypą, dėl ko ypač žiemą ar pavasarį tirpstant sniegui patvinsta atsakovų ūkinis pastatas. Ieškovė be jokio pagrindo laikinai sudėtas pradžiūti malkas pavadino „rakandų sandėliuku“ ir jo griauti nėra kaip, nes tokio sandėliuko nėra. Laikinai sudėtas malkas atsakovai pašalins iki pavasario. Atsakovai nesutinka pašalinti daugiau kaip 15 metų augančias žemaūges obelis, kurias sutinka nugenėti taip, kad jos neviršytų 3 m aukščio. Atsakovai nurodė, jog teisingam ginčo išsprendimui ieškovė turi pateikti suderintą projektą bei leidimą ieškovei statyti aukštesnę kaip 1 m atraminę sienutę bei nesudėtingo statinio projektą peržengiant kaimyninio sklypo ribą, kaimynų (atsakovų) sutikimą perstatyti ieškovės ūkinės paskirties priestatą, taip pat objektyvius įrodymus, kad atsakovų kompostavimo dėžė skleidžia nemalonų kvapą, kad prie ieškovės ūkinės paskirties priestato yra įrengtas atsakovų sandėlis bei įrodymus, kad atsakovai pasodino obelis nesilaikydami teisės aktų reikalavimų po to, kai ieškovė pastatė atraminę sienutę.
Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti L. O. perstatyti atraminę sienutę nutolinant ją nuo sklypų ribos taip, kaip tai numato teisės aktai ir Statybos techninis reglamentas – kur atraminės sienutės aukštis siekia 0,75 m, patraukti 0,75 m. atstumu nuo sklypų ribos, o ten, kur aukštis siekia 1,5 m – patraukti 1,5 m atstumu nuo sklypų ribos. Taip pat prašė įpareigoti ieškovę L. O. nugriauti be ieškovų sutikimo ir neturint statybos leidimo 2015 m. pastatytą ūkinio pastato priestatą, kuris 0,5 m. atstumu įsiterpia į atsakovų sklypą.
Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad yra pasiruošę sudaryti taikos sutartį su ieškove, nepaisant to, kad pati ieškovė daro žalą atsakovų valdomam turtui ir, kad ieškovė nusprendė ginčą spręsti teisme.
Atsakovai iš ieškovės sutuoktinio V. O. 2001-06-07 įsigijo geležine tinkline tvora aptvertą namų valdą (duomenys neskelbtini), su joje esančiais ūkiniais pastatais, augančiais medžiais ir krūmais, kurios struktūra iki šios dienos yra beveik nepakitusi. Pagal atsakovus, ieškovė, 2015 m. pastatydama šalių valdas skiriančią, aukščiausiame taške siekiančią 1,5 m. aukščio ir toliausiai nuo atsakovų sklypo tik per 0,3 m. atitrauktą atraminę sienutę pažeidė STR 1.05.06:2010 „Statinio projektas“ 8 priedo nuostatas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 6 skyriaus ir Statybos įstatymo 23 str. statybą leidžiančių dokumentų privalomumą, STR 2.02.09:2005 „Viešbučiai ir dviaukščiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 p. reikalavimus. Atsakovų teigimu, statant aukštesnę kaip 1 m aukščio atraminę sienutę yra privalomas statinio projektas ir savivaldybės išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Priklausomai nuo atraminės sienutė aukščio ji turėjo būti atitraukta nuo sklypo ribos 0,75 m. žemiausiame taške ir 1,5 m. aukščiausiame taške. Pažymėjo, jog nuo 2001 m. iki 2015 m., kai ieškovė, neteisėtai pakeitusi sklypo reljefą pastatė atraminę sienutę, jokių pretenzijų dėl augančių atsakovų žemės sklype augalų ir obelų atsakovams nereiškė.
Dėl neteisėto žemės sklypo paukštinimo atraminė sienutė iš pietryčių pusės sudaro šešėlį į atsakovų žemės sklypą, kuris sudaro nepalankia sąlygas augti augalams, dėl ko atsakovai yra priversti toje vietoje auginti aukštesnius augalus arba supilti žemių kalnelius, skirtus žemaūgiams augalams augti. Augalai atsakovams yra būtini, nes atsakovai augina 4 besimokančius vaikus, o kad šeimą aprūpinti vaisiais ir daržovėmis dėl ribotų finansinių galimybių yra būtina patiems juos užsiauginti.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad perstatydama ūkinio pastato priestatą (unikalus Nr. 4192-300-7021), neturėdama atsakovų sutikimo ir statybos leidimo, nuvesdama lietaus surinkimo sistemą į atsakovų sklypą, ieškovė pažeidė STR 2.02.09:2005 8 priedo reikalavimus. Toks lietaus surinkimo sistemos įrengimas daro žalą atsakovų ūkiniam pastatui, kuris, ypač tirpstant sniegui, yra užliejamas. Ieškovės ūkinio pastato priestatas 0,5 m. įsiterpia į atsakovų žemės sklypą, nors ankstesnis medinis priestatas nesiekė šalių sklypų ribos.
Ieškovė 2016-12-19 rašytiniuose paaiškinimuose bei 2017-01-28 atsiliepime į priešieškinio reikalavimus nurodė, kad 2014-10-10 atsakovai davė ieškovei sutikimą statyti atraminę sienelę neperžengiant sklypų ribos. Ieškovės teigimu, atraminė sienutė neviršija 1 m. aukščio ir yra I grupės nesudėtingas statinys, kurią, priešingai nei nurodė atsakovai, ieškovė pastatė 2014 m. lapkričio mėn., nes tuo metu įsigijo betoną jai statyti. Kadangi ieškovė turėjo atsakovų rašytinį sutikimą statyti atraminę sienutę ir šie per vienerius metus dėl pastatyto statinio nepareiškė ieškovei pretenzijų, tai ieškovės statinys yra teisėtas ir jai neatsirado pareiga nugriauti sienutę. Atsakovų argumentas, kad jų sutikimas negalioja, turi būti laikomas nepagrįstu, nes atsakovams davus rašytinį sutikimą ieškovė įgijo statytojo teisę, kuri nėra ginčijama ir ieškovė turi nekliudomai įgyvendinti savo teisę.
Taip pat ieškovė nesutiko, kad ji turi nugriauti ar perstatyti malkinę, kurios statybą ginčija atsakovai. Ieškovė turėjo malkinę remontuoti, kadangi medinis jos karkasas supuvo dėl atsakovų atremtų į malkinės sieną daiktų, be to patys atsakovai prie ieškovės malkinės įrengė savo malkinę ir rakandų sandėliuką. 2014 m. ieškovė gavo žodinį atsakovų sutikimą remontuoti malkinę su sąlyga, kad malkinės siena, kuri atlieka ir tvoros funkciją, nebus paaukštinta daugiau, negu buvo. 2015 m. vasaros pradžioje atsakovai patraukė savo daiktus nuo malkinės sienos ir leido ieškovei pradėti malkinės remontą, kurį ieškovė baigė 2015 m. rugpjūčio mėn. Faktiškai ieškovė perstatė tik vieną malkinės sieną, tačiau 16 m² ploto statinio metmenų nekeitė, t.y. atliko statinio rekonstrukciją, dėl kurio sienos atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos nesikeitė. Ieškovė remiasi 2016-09-25 žemės sklypo planu, pagal kurį, ieškovės teigimu, malkinė, pažymėta indeksu „N“, 3 -me taške yra ant kaimyninio sklypo ribos, o 4-me taške 33 cm yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovė vadina neparemtu jokiais įrodymais atsakovų teiginį, kad ieškovė galėjo 1,5 m pakelti savo žemės sklypo aukštį, nes tam reikėtų 3 000 m³ žemės, kuriai pervežti reikėtų 1 000 sunkvežimių. Pačių atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atraminė sienelė neviršija 1 m aukščio.
Ieškovės teigimu, atsakovų supiltas „žemių kalnelis“ 27 cm įsiterpia į ieškovės žemės sklypą, o jame kompostuojamos daržo atliekos skleidžia nemalonų kvapą. Atsakovų nurodyta vandens surinkimo sistema nuo ieškovės malkinės anksčiau buvo nuvesta į ieškovės žemės sklypą, tačiau atsakovai ją patys pertvarkė ir įrengė taip, kad vanduo tekėtų į jų sklypą.
Atsakovams įsigijant žemės sklypą 2001-06-07 jame augo vyšnios, kurių seniai nebėra. Ginčo obelys buvo pasodintos visai kitoje vietoje. Jų nugenėjimas nepašalina ieškovės teisės pažeidimo, nes jos turi būti patrauktos taip, kad būtų 3 m atstumas iki ieškovės sklypo ribos, kurį numatė statybos normos RSN151-92 bei numato STR 2.02.09:2005 9 priedas. Ieškovės teigimu, atsakovai pasirinko neadekvatų savo teisių gynimo būdą.
Išvadą teikianti valstybės institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadoje nurodė, kad pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ginčo atraminė sienutė priskirtina I arba II grupės nesudėtingiems statiniams priklausomai nuo sienutės aukščio. STR 1.05.01:2017 3 priede nurodyti atvejai, kada privalomas leidimas nesudėtingo statinio statybai. Jei nesudėtingas statinys statomas ant sklypo ribos arba STR 1.01.03:2017 7-to priedo 2 p. 2 d. nurodytu atveju yra būtini besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. STR 2.02.09:2005 9-me priede yra numatyti medžių ir krūmų sodinimo iki gretimo žemės sklypo ar gatvės atstumai. Inspekcija neturi galimybės nustatyti tikslios statinių padėties žemės sklypų atžvilgiu bei atstumų iki žemės sklypo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovei L. O. priklauso 0,21 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. B. ir G. B. - 0,14 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių sklypus skiria atraminė sienelė ir tinklinė tvora.
Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti vaismedžius ir vaiskrūmius.
Ieškovė teigė, kad trys atsakovų žemės sklype augančios obelys yra pasodintos nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo, šiuo atveju ieškovės, ribos. Viena apie 5 m aukščio obelis yra 1,41 m atstumu iki ieškovės tvoros ir 1,22 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos. Kita apie 3 m aukščio obelis yra 1,39 m atstumu iki ieškovės tvoros ir 1,20 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos. Trečia apie 3,36 m aukščio obelis yra 1,34 m atstumu iki ieškovės tvoros ir 1,15 m atstumu iki ieškovės sklypo ribos. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovai arčiau kaip 1 m atstumu iki jos žemės sklypo ribos yra pasodinę avietes ir svarainių krūmus. Pati ieškovė nurodė, jog vaismedžius atsakovai pasodino maždaug prieš 12-13 m. Atsakovai teigė, jog vaismedžiai ties šalių sklypų riba jau augo jiems įsigijant namų valdą iš ieškovės sutuoktinio V. O., tačiau ieškovė teigė, jog toje vietoje, kur yra ginčo obelys, augo vyšnios, kurios yra seniai pašalintos.
Tarp šalių faktiškai nėra ginčo, kad ginčo obelys buvo pasodintos galiojant Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. 243 patvirtintoms respublikinėms statybos normoms RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (galiojo iki 2004‑03-05), kurių 2.4 p. buvo nurodyti vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonųjų linijų, kurie turėjo būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai - 3 m; vyšnios, slyvos - 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai - l metras. Vėliau tas buvo reglamentuota Aplinkos ministrui 2005-07-01 įsakymu Nr. D1‑338 patvirtinus statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkte nustatyti vaismedžių, vaiskrūmių, bei kitų medžių (5.3 p.) sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.
Iš esmės atsakovai neneigė, kad ginčo obelys, taip pat ir aviečių bei svarainių krūmai yra pasodinti nesilaikant atstumų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai sutiko pašalinti ar perkelti aviečių bei svarainių krūmus iki reikiamo atstumo. Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia apimtimi aviečių bei svarainių krūmus reikia pašalinti (perkelti) nuo ieškovės žemės sklypo ribos (kiek atsakovai jau pašalino), tai šioje dalyje ieškinys tenkintinas nustatant atsakovams įpareigojimą perkelti aviečių bei svarainių krūmus taip, kad būtų 1 m atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos.
Kaip minėta, pati ieškovė nurodė, jog trys ginčo obelys buvo pasodintos prieš maždaug prieš 12-13 m. ir tą papildomai leidžia teigti aplinkybė, jog obelų aukštis yra 3 metrai ir daugiau. Ieškovė, reikalaudama pašalinti obelis rėmėsi teisės aktu - STR 2.02.09:2005, kuris numato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus. Tačiau iš argumentų, kuo ieškovei trukdo atsakovų žemės sklype augančios ginčo obelys, ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei trukdo tai, jog atsakovų obelų šakos remiasi į ieškovės tinklinę tvorą, įrengtą ant atraminės sienutės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nuo pat ginčo obelų pasodinimo žinojo, kokiu atstumu jos pasodintos ir, kad užaugę obelų šakos gali skverbtis į ieškovės žemės sklypą. Tačiau maždaug 12-13 m ieškovė pretenzijų atsakovams dėl ginčo obelų nekėlė, kurios, labai tikėtina, atsidaro dėl pablogėjusių šalių santykių. Atsakovai nurodė, kad jų šeimoje auga 4 vaikai ir jiems dėl ribotų finansinių galimybių yra reikalinga patiems užsiauginti vaisius ir daržoves. Todėl pripažintina, kad trijų suaugusių, pilnai derančių obelų pašalinimas nepagrįstai pažeistų atsakovų interesus, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. 4 d.). Be to, ieškovei tokį ilgą laiką nereiškiant pretenzijų dėl obelų atstumo iki ieškovės žemės sklypo, pripažintina, kad faktiškai buvo jos sutikimas dėl obelų pasodinimo tose vietose, kuriose jos auga šiuo metu. Pažymėtina tai, kad šalių sklypų aukštis skiriasi ir ginčo obelys auga atsakovų žemesniame sklype, o ieškovė nenurodė rimtų argumentų, kokią reikšmingą žalą jai daro atsakovų vaismedžiai. Todėl, įvertinus dėl šio klausimo šalių interesų pusiausvyrą ieškinio reikalavimas pašalinti obelis netenkintinas. Tačiau, laikant, kad tai neišeina už reikalavimo ribų atsakovai įpareigotini genėti obelis taip, kad jų šakos neliestų atsakovės tinklinės tvoros ir atraminės sienutės, su kuo bylos nagrinėjimo metu sutiko ir patys atsakovai.
Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti kompostavimo dėžę
Ieškovė pateikė eilę fotonuotraukų (42,43,46,47 e.b.l., I tomas), kurios leidžia teigti, jog prie ieškovės pastatytos atraminės sienelės atsakovai yra įrengę kompostavimo dėžę. Nors atsakovai teigė, jog tai yra kalnelis, supiltas daržovėms auginti, iš fotonuotraukų bei pačių atsakovų paaiškinimų spręstina, jog tai yra kompostavimo vieta, į kurią atsakovai, be žemių dar meta įvairias daržo atliekas.
STR 2.02.09:2005 2 priedo redakcija, galiojusi iki 2016 07 14, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-05-21 įsakymu Nr. D1-425, reglamentuojanti mažiausius leistinus sanitarinius atstumus tarp statinių, atsižvelgiant į jų paskirtį, numatė, kad mažiausias leistinas atstumas žemės sklype įrengtos kompostavimo dėžės iki gretimame sklype esančio gyvenamojo namo turi būti 15 metrų. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3, 4 p., numatančiais ne mažiau kaip 1 m atstumą iki gretimo sklypo kitos paskirties statiniams ir atsakovams neneigiant ieškovės matavimų, jie įpareigotini pašalinti (patraukti) jų įrengtą kompostavimo dėžę taip, kad būtų ne mažesnis kaip 15 metrų atstumas iki ieškovės gyvenamojo namo. Teigtina, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie skleidžiamą blogą kvapą nuo kompostavimo dėžės, todėl jos atitraukimas nuo ieškovės gyvenamojo ypatingai nepakenktų atsakovų, kurie turi kompostavimo vietą kitoje savo sklypo pusėje, interesams bei užtikrintų ieškovės teisės apsaugą.
Dėl ieškinio reikalavimo nugriauti ūkio pastatą – malkinę ir ūkio pastatą – sandėlį
Ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas, kaip įrodymus, kad atsakovai nesilaikydami STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 p. reikalavimų ir STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 p. numatyto reikalavimo gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą norint statyti statinius arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, pastatė statinius arčiau kaip 3 m neturėdami ieškovės sutikimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai ieškovės nurodytus ūkio pastatą – malkinę ir ūkio pastatą – sandėlį nugriovė ir tam patvirtinti su antstolio A. Bublio 2017-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo statinių šiuo metu nėra. Bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę ieškovė pripažino, t.y., kad ginčo statiniai nugriauti, tačiau, ieškovės nuomone, atsakovai ateityje juos gali atstatyti. Savo reikalavimo šioje dalyje ieškovė netikslino, todėl nustatyti atsakovams įpareigojimą nugriauti statinius, kurių jau nėra, nėra pagrindo.
Dėl priešieškinio reikalavimo nugriauti atraminę sienelę.
Ieškovė 2014-09-24 raštu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo statyti atraminę sienelę tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Savo rašte ieškovė nurodė, jog yra skirtingas sklypų aukštis, todėl žemės gruntas, veikiamas lietaus ar sniego slenka į atsakovų žemės sklypą. Atsakovai 2014-10-10 rašte atsakė ieškovei, kad ji padarė klaidą 2010-2011 m., kai privežė žemių į savo sklypą prieš tai nepastačiusi atraminės sienelės, nes dėl žemės nuošliaužų buvo apgadinta atsakovų įrengta tvora. Taip pat atsakovai savo atsakyme nurodė, kad pagal jų turimą 2001 m. topografinį planą skirtumas tarp šalių sklypų aukščių padidėjo nuo 0 žemiausioje vietoje iki 120 cm, nuo 30 cm aukščiausioje vietoje. Siekdami spręsti susidariusią situaciją bei išvengti konfliktų bei pakartotinos žalos ateityje atsakovai sutiko, kad ieškovė savo žemės sklypo ribose statytų atraminę sienelę laikydamasi STR reikalavimų. Taip pat atsakovai išreiškė neprieštaravimą, kad ieškovė nuo sklypų ribos nukastų žemes suformuojant tam tikro nuožulnumo šlaitą, kurį tinkamai prižiūrint būtų galima išvengti žalos ateityje atsiradimo. Pripažintina, kad atsakovai 2014-10-10 raštu davė ieškovei sutikimą statyti ieškovės sklype atraminę sienelę ir atsakovai sutikime nenurodė, kad sienelė turi būti statoma išlaikant 3 metrų atstumą iki atsakovų sklypo ribos. Tai, kad sutikime atsakovai nurodė, kad ieškovė turi laikytis Statybos techninių reglamentų reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai prieštaravo atraminės sienelės statybai toje vietoje, kurioje ji buvo pastatyta. Teigtina, kad atsakovai dėl pablogėjusių santykių su ieškove šiuo metu pasirinko poziciją, kad jų duotas sutikimas statyti ginčo sienelę šiuo metu negalioja. Tačiau tokia aplinkybė neturi tapti pagrindu ieškovės, kaip statytojos teisės, įgyvendinimui, nes ginčo statinys jau pastatytas ir tai padaryta esant atsakovų sutikimui.
Pripažintina, kad šiame ginče yra svarbi aplinkybė dėl atraminės sienelė įrengimo laiko. Ieškovės pateikti į bylą dokumentai, patvirtinantys betono įsigijimą 2014 m. lapkričio mėn. leidžia teigti, kad atraminė sienelė buvo pastatyta 2014 m.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai atitinka statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 str. 25 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
Atsakovai apie savo sutikimo statyti atraminę sienelę negaliojimą pareiškė 2016-11-15 atsiliepime į patikslintą ieškinį, o priešieškinį pareiškė 2017-01-13. Teismui nustačius, kad atraminė sienelė buvo pastatyta 2014 m., o atsakovams dėl jos pretenzijas pareiškus tik 2016 m. lapkričio mėn. pripažintina, kad net ir nesant jų sutikimo, yra pagrindas atraminės sienutės statybą laikyti teisėta, nes atsakovai daugiau kaip 1 metus nuo statybos užbaigimo nereiškė pretenzijų. Šiuo atveju atsakovai 2014-10-10 raštu davė sutikimą ir matė (galėjo kontroliuoti) ginčo sienelės statybą. Pripažintina, kad atraminės sienelės griovimas (ir galimai statymas kitoje vietoje) prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes vykdant griovimo ir naujos statybos darbus vėl atsirastų grunto nuošliaužų į atsakovų žemės sklypą tikimybė, dėl ko atsakovai vėl teiktų argumentus dėl jiems daromos žalos. Šalys pateikė skirtingus duomenis dėl atraminės sienelės aukščio, tačiau pripažinus, kad nėra pagrindo įpareigoti ieškovę perkelti atraminę sienelę toliau nuo atsakovų žemės sklypo, argumentai dėl sienelės aukščio sprendžiant priešieškinio reikalavimą pripažintini nereikšmingais. Dėl nurodytų aplinkybių šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas.
Dėl priešieškinio reikalavimo nugriauti ūkinio pastato priestatą.
Ieškovė pateikė fotonuotraukas (101,108 e.b.l., II tomas), kokia buvo ūkinio pastato (malkinės) padėtis būklė ir iki jos rekonstrukcijos. Tai leidžia teigti, kad ir anksčiau malkinės siena, kuri buvo perstatyta, buvo ties šalių sklypų riba. Nors atsakovai teigė, jog tuo priestatu buvo įsiterpta į jų sklypo ribas, tačiau teismas turi pagrindo vadovautis ne atsakovų senesniu, o ieškovės pateiktu 2016-09-25 žemės sklypo planu, pagal kurį ginčo statinys, pažymėtas indeksu „N“, 3 - me taške yra ant kaimyninio sklypo ribos, o 4-me taške 33 cm yra įsiterpęs į ieškovės žemės sklypą. Atsakovų pateikta, vienašališkai 2017-02-03 sudaryta sklypo ribų nužymėjimo schema, teismo nuomone, ginčo statinio įsiterpimo į atsakovų žemės sklypą neįrodo. Atsakovai nurodė problemą dėl lietaus surinkimo sistemos, įrengtos ant ginčo statinio, tačiau dėl jos reikalavimo nepareiškė, todėl plačiau apie ją nepasisakoma. Atsakovams nepaneigus ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ginčo malkinės remontą baigė 2015 m. rugpjūčio mėn., teismas turi pagrindą vadovautis Statybos įstatymo 23 str. 25 d. Atsakovai turėjo matyti (galėjo kontroliuoti) ginčo statinio rekonstrukciją, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė daugiau kaip 1 metus laikus nuo statybos užbaigimo. Todėl pripažintina, kad atsakovų sutikimas ginčo statinio remontui (rekonstrukcijai) nebūtinas. Dėl nurodyto šis priešieškinio reikalavimas taip pat netenkintinas.
Faktiškai tenkinami du iš trijų ieškinio reikalavimų. Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų – 62 Eur (93:3*2) žyminio mokesčio, 400 Eur (600:3*2) atstovavimo išlaidų, 100 Eur (150:3*2) už antstolio paslaugas, iš viso - 562 Eur (62+400+100).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažesniu kaip 3 metrų atstumu iki ieškovei L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos augančias tris obelis genėti taip, kad jų šakos neliestų L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytos atraminės sienelės ir ant jos įrengtos metalinės tinklinės tvoros.
Įpareigoti atsakovus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pašalinti (perkelti) jų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augančius aviečių bei svarainių krūmus taip, kad būtų ne mažiau kaip 1 metro atstumas iki ieškovei L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.
Įpareigoti atsakovus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą kompostavimo dėžę pašalinti (perkelti) taip, kad būtų ne mažiau kaip 15 metrų atstumas iki ieškovei L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 562 Eur (po 281 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.