Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-64/2009 m.

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.12.; 1.2.18.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2009 m. birželio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, ir R. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. ši subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. R. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš R. S. gavęs kaip tikrus 6 vienetus netikrų 100 litų nominalo banknotų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau, tiksliai nenustatytu laiku, sužinojęs, kad pinigai netikri, 2007-12-31 apie 13 valandą, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduodamas P. T. netikrus pinigus – vieną 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), taip realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų pinigų.

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai R. J. pripažino kaltu ir nuteisė dėl nedidelio kiekio žinomai netikrų pinigų realizavimo, nuteistojo veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių BPK normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kurį nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą ir kt. aplinkybes, į tai, jog nenustatytos R. J. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybes, o taip pat į nuteistojo R. J. asmenybę: dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, tačiau yra baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistojo atžvilgiu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-01-15 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. J. pripažino kaltu ir nuteisė penktą kartą už pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, paskirta bausmė – 6 MGL bauda iki šiol nėra sumokėta. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų. Kadangi nuteistasis tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. J. padarė nusikaltimų recidyvą, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. laikytinas recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam parinkus už jo padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos BK 213 str. 3 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimą. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 213 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki dvejų metų). Nuteistajam paskirta bausmė tiek už jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, be to, teismas nenustatė ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ar Lietuvos Respublikos BK 62 str. nurodytų pagrindų, kurie leistų nuteistajam R. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo švelninti nuteistajam R. J. paskirtos bausmės.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nenustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį. Tam, kad teismas pripažintų Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Iš bylos matyti, kad nuteistasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, teisme ją neigė, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjų prisipažino kaltu dėl nusikaltimo, nes pareigūnai žadėję jo nesuimti. Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti apklausą atlikę pareigūnai parodė, jog derybų su R. J. dėl jo prisipažinimo ar neprisipažinimo nevedę, be to, R. J. teisme nenurodė, jog kritiškai vertina savo poelgį ar gailėsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybes, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, nuteistasis nurodo tik apeliaciniame skunde, kuomet skundžiamu teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, laiko, kad nėra pagrindo pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam R. J. skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-15 nuosprendžiu paskirta bausme – 6 MGL dydžio bauda, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. nuostatas, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d., teismas, subendrindamas bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, o bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes, baudą turėjo taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą ir baudą pridėti prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi pakeitus bausmių subendrinimo būdą, nuteistajam būtų griežtinama galutinė bausmė, o nesant prokuroro skundui, teismas neviršydamas apeliacinio skundo ribų, nuosprendžio dalyje dėl bausmių subendrinimo nekeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžio atmesti.