Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 9 nutarimo, kuriuo netenkintas jo skundas dėl 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-655/2014 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00692-14-7) V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus asociacijos „M. M.“ apskaitos tvarkymo ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus asociacijos „E.R.C.“ apskaitos tvarkymo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi (bylos Nr. 1A-27-166/2016) V. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atmetė ir nuosprendį paliko galioti be pakeitimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti V. K. kasacinį skundą. V. K. 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su skundu (reg. Nr. AP-9407), prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs V. K. skundą 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti šį procesą.Atmesdamas V. K. skundą dėl prokuroro nutarimo Generalinis prokuroras nurodė, kad pareiškėjas tiek skunde Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tiek skunde Generaliniam prokurorui iš esmės atkartoja savo gynybinės pozicijos teiginius, kurie buvo įvertinti ir išanalizuoti 2015 m. balandžio 7 d. apkaltinamajame teismo nuosprendyje bei 2016 m. birželio 21 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nesutikdamas su Generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu, nuteistasis V. K. dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Atmesdamas nuteistojo skundą Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnyje nustatytais pagrindais galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis akcentuoja tas pačias, sistemiškai panašias aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su byloje esančių įrodymų vertinimu, o ne naujų aplinkybių (faktų) nurodymu. Nuteistasis V. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviečiant nuteistąjį V. K., jo gynėją ir liudytojus G. I., B. K. ir S. D.Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kadangi joje nurodyti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl visai neatlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00692-14, taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00132-09, kuris taip pat nebuvo atliktas, nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir nebuvo apklausti septyni liudytojai. Nuteistojo teigimu, tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, neobjektyviai, atmestinai ir šališkai.Nuteistojo nuomone, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nustatyti liudytojų G. I., B. K. ir S. D. buvimo vietą yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, nurodo, kad minėtų asmenų duomenys yra Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenų bazėje apie „M. M.“ asociacijos narius. Nuteistasis teigia prokuratūrai ir teismui pateikęs Juridinių asmenų registro 2009 m. rugsėjo 29 d. išplėstinį išrašą su istorija ir 2017 m. kovo 17 d. Juridinių asmenų registro raštą Nr. (1.11.3.)S-2324, kuriame nurodoma, kad nuteistasis V. K. nebuvo asociacijos „M. M.“ steigėju, vadovu ar kito organo nariu. Nuteistojo nuomone, ši aplinkybė teismams nagrinėjant jo baudžiamąją bylą nebuvo žinoma ir tai, anot nuteistojo, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo siekiama nustatyti tiesą. Anot nuteistojo, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, liudytojų G. I., B. K. ir S. D. parodymai yra reikšmingi tuo, kad G. I. yra asociacijos „M. M.“ generalinis direktorius, S. D. – buhalteris, o B. K. – direktorius. Nuteistasis pažymi, kad teismui pateiktuose dokumentuose yra asociacijos „M. M.“ generalinio direktoriaus G. I. patvirtinimas, kad jis, V. K., nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą. Todėl, nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą ikiteisminį tyrimą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Nuteistasis skunde taip pat tvirtina, kad dėl teisėsaugos pareigūnų spaudimo buvo atsisakyta jį gydyti UAB „P. l.“ ir P. r. poliklinikoje, prokuratūrai ir teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad nuteistasis yra priskiriamas didelės rizikos ligoniams. Anot nuteistojo, visa tai atsitiko dėl teisėsaugos daromo moralinio ir psichologinio spaudimo ir patirtų išgyvenimų, dėl poveikio suvaržant jo teises ir laisves.Nuteistasis skunde tvirtina, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi visas priemones ir teises nustatyti asociacijų „M. M.“ ir „E.R.C.“ turtą, kapitalą. Nuteistojo nuomone, tai nebuvo padaryta nes nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00692-14. Nuteistasis pažymi, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo rasta jokių dokumentų, krata buvo atlikta jam nedalyvaujant.Nuteistasis nurodo, kad netikslūs ir nereikalingi asociacijos „E.R.C.“ dokumentai nebuvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi jie buvo tikslinami Sodros registrų duomenų bazėje. Nuteistasis nurodo, kad tokia teisė yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnyje. Patikslinti duomenys, anot nuteistojo, buvo pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00132-09 tyrėjams ir prokurorei, todėl, nuteistasis daro išvadą, kad buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Anot nuteistojo, šios aplinkybės nebuvo vertinamos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jiems nebuvo žinomos, dėl jų nepasisakyta ir skundžiamoje nutartyje. Nuteistojo V. K. teigimu, po patikslinimo pateikto VSDFV Vilniaus skyriui, anksčiau asociacijos „E.R.C.“ pateikti dokumentai tapo negaliojančiais. Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV Vilniaus skyrius nepripažino jo kaltu ir neskyrė jokių nuobaudų. Remdamasis nacionalinių teisės aktų nuostatomis nuteistasis nurodo ir tai, kad valstybės įstaigų paskirtis yra tarnauti žmonėms, užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, patiems jų nepažeisti. Anot nuteistojo V. K., ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00692-14 jam pareikštuose įtarimuose buvo nurodyta, kad jis BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. spalio 1 d. nors, nuteistojo teigimu, nuo 2009 m. lapkričio 20 d. asociacija „M. M.“ jokios ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, nes nuteistajam buvo apribota judėjimo laisvė. Nuteistasis nurodo, kad kadangi tuo metu buvo įkalintas, tyrėjos protokolą pasirašė neskaitęs, nes buvo prastos sveikatos būklės. Teigia, kad jam nėra aiškus kaltinimas dėl aplaidaus asociacijos „M. M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų, kadangi nuo 2009 metų lapkričio 20 d. ūkinė ir komercinė veikla nebuvo vykdoma.Nuteistasis V. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2010 m. kovo 23 d. – 2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu asociacijoje „E.R.C.“ dirbo vienas darbuotojas, tai, anot nuteistojo, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo pažyma apie V. K. gautas pajamas dirbant asociacijoje „E.R.C.“. Nuteistojo teigimu, per šį laikotarpį jokių kitų finansinių operacijų centras nevykdė ir turto įsigyti negalėjo dėl lėšų stygiaus, todėl asociacijai buvo iškelta bankroto byla. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, nes tuo metu buvo tik mokamas atlyginimas darbuotojams. Remdamasis visomis išdėstytomis aplinkybėmis nuteistasis V. K. teigia, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas ir jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. liepos 24 d. gautame pareiškime nuteistasis V. K. teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuteistajam siųstame pranešime nurodoma, jog suinteresuoti asmenys turi teisę per 14 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo pranešimo išsiuntimo dienos, tai yra, nuo 2018 m. liepos 12 d., Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, tačiau, nuteistasis nurodo, kad ant šio pranešimo nurodyta 2018 m. liepos 16 d. data, o ant voko nurodoma, kad iš Vilniaus jis buvo išsiųstas 2018 m. liepos 17 d. Dėl šios priežasties nuteistasis mano, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo suteiktas 14 dienų laikotarpis pateikti atsiliepimą. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo pranešime nurodoma, kad jo skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl į teismo posėdį nebus kviečiami liudytojai ir tokiu būdu bus pažeidžiama jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidžiamas teisingumo principas. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis nuteistasis V. K. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka išplėstinėje teisėjų kolegijoje viešumo sąlygomis. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. liepos 25 d. pateiktame pareiškime nuteistasis nurodė, kad apygardos teismo pranešimą dėl gauto skundo gavo 2018 m. liepos 24 d., prie pareiškimo pridėjo B. K. pareiškimo kopiją ir Valstybės įmonės Registrų centro išrašą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad nagrinėjant nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus nuteistojo skundą matyti, kad pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą nuteistasis laiko aplinkybes, kurios buvo nagrinėtos jo baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad nuteistojo skunde nurodomi argumentai pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teismuose buvo įvertinti, dėl jų išsamiai pasisakyta. Nuteistojo baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. laikytinas asociacijos „M. M.“ vadovu ir yra atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą, kadangi, nepaisant to, kad šis faktas nėra užregistruotas VĮ Registrų centras, byloje surinkti įrodymai teismo manymu patvirtino, jog jis buvo faktinis, realus asociacijos „M. M.“ vadovas ir turėjo teisę sudaryti bei sudarė sandorius asociacijos vardu, turėjo teisę disponuoti jos banko sąskaita, priimti sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo papildomai pateiktus asociacijų buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, remdamasis teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės paaiškinimais padarė išvadą, kad nepaisant pateiktų dokumentų buhalterinė apskaita asociacijose buvo tvarkoma aplaidžiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo argumentus, kad anksčiau atlikusi asociacijos „E.R.C.“ patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija jam neskyrė nuobaudų, kad asociacija nuteistojo teigimu jau nevykdė veiklos ir atmetė juos remdamasis Vilniaus apskrities pateikta operatyvaus patikrinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad trūkumų buhalterinėje apskaitoje vis dėlto buvo nustatyta. Pažymėtina, kad prašymas apklausti nuteistojo skunde nurodytus liudytojus pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai atmestas, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad viena vertus, B. K. ir G. I. buvimo vietos nustatyti nepavyko, tačiau kita vertus, jų parodymai nešalina nuteistojo atsakomybės, kadangi byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, jog abiejų organizacijų dokumentai nebuvo išsaugoti ir tarp nuteistojo padarytos veikos bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad liudytojų B. K., G. I. ir S. D. buvimo vietos nustatymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, pažymėtina, jog iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo nėra reikalaujama begalinių pastangų surasti minėtus liudytojus, kadangi tai reikalautų nepagrįstai didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti realios šių liudytojų buvimo vietos nepavyko, todėl vėlesni nuteistojo prašymai apklausti liudytojus buvo pagrįstai atmesti. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nedarė išvados, kad nuteistojo nurodytų liudytojų parodymai yra nereikšmingi – teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad nuteistasis nenurodė kokias naujas reikšmingas aplinkybes šie liudytojai galėtų nurodyti. Skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis būtinybę apklausti minėtus liudytojus grindžia taip pat tik tuo argumentu, kad jie savo užimtomis pareigomis buvo susiję su asociacijomis „M. M.“ ir „E.R.C.“ ir dėl to gali duoti bylai reikšmingus parodymus, tačiau vien bylai reikšmingas aplinkybes galinčių nurodyti liudytojų parodymai nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.Pažymėtina, jog baudžiamajame procese galioja principas, numatantis, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu tik manydamas, kad byloje yra pakankamai patikimų jo kaltės įrodymų. Šiuo atveju apeliacine tvarka nuteistojo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad minėtų liudytojų parodymų byloje nebuvimas nepaneigia nuteistojo atsakomybės, kadangi jo kaltę patvirtina pakankamai kitų byloje surinktų įrodymų. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepasisakė ir dėl to, kad nebuvo tinkamai atlikti ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-1-00692-14 ir Nr. 10-1-00132-09. Apygardos teismo skundžiamoje nutartyje iš tiesų nėra plačiau pasisakoma dėl nuteistojo nurodytų ikiteisminių tyrimų, tačiau pažymėtina, jog į šiuos nuteistojo skundo argumentus buvo atsakyta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 19 d. nutarime, vėliau, Generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 9 d. nutarime. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis savo pareiškime dėl bylos atnaujinimo ir skunduose nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios sutampa su jo gynybinėmis versijomis, nurodytomis baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šios priežasties apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pasisakė tik dėl esminių nuteistojo skundo argumentų.Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00132-09 nuteistajam buvo nutrauktas, todėl pagrindo teigti, kad jis buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant nuteistojo teises, nėra. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00692-14 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00132-09, vėliau, prokurorei nusprendus, kad buvo surinkta pakankamai nuteistąjį V. K. kaltinančių duomenų, šio tyrimo medžiaga buvo perduota į teismą ir nuteistasis buvo pripažintas kaltu bei nuteistas šioje nutartyje jau minėtais teismų sprendimais. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai. Tuo tarpu nuteistojo argumentai, kad jo nurodyti ikiteisminiai tyrimai buvo atlikti netinkamai (išvis nebuvo atlikti) yra deklaratyvūs ir susiję su bendru nuteistojo nepasitenkinimu baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų sprendimais. Vis dėlto, nuteistojo nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis taip pat nesudaro pagrindo priimti sprendimą atnaujinti baudžiamąją bylą.Atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes taip pat paminėtina, kad nuteistojo argumentai dėl jam teisėsaugos institucijų daryto spaudimo, dėl ikiteisminio tyrimo institucijų galimybės nustatyti asociacijų „M. M.“ ir „E.R.C.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, taip pat yra deklaratyvūs. Nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog baudžiamojoje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios vienos, ar kartu su jau nustatytomis aplinkybėmis galėtų įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad nei viena iš nuteistojo V. K. nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą, kadangi jos buvo įvertintos baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjusių teismų arba neturi esminės reikšmės bylos sprendimui.Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad remiantis BPK 441 straipsnio 3 dalimi, teismo posėdis privalo būti rengiamas tik tuo atveju, jei yra paduotas skundas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais ar dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių. Pastebėtina, kad skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nuteistasis siekė ne norėdamas papildyti savo skunde nurodytas aplinkybes, bet norėdamas, kad teismo posėdyje būtų apklausti jo skunde nurodyti liudytojai bei išsiaiškintos kitos aplinkybės, kurių, nuteistojo nuomone, nesiaiškino baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėję teismai. Vis dėlto, šioje proceso stadijoje nuteistojo prašomi veiksmai negali būti atliekami, nes jo metu yra tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti ir jokie įrodymai nėra vertinami. Šiuo atveju skundą padavė pats nuteistasis V. K., skunde aiškiai išdėstyti nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nuteistasis V. K. 2018 m. liepos 21 d. pareiškime taip pat nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotiems asmenims šioje byloje dėl nuteistojo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto skundo nebuvo suteikiamas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, kadangi BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuteistojo nurodomas 14 dienų terminas yra skaičiuojamas ne nuo žemesnės instancijos teismo pranešimo gavimo, bet nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos, be to, teismas, įvertinęs termino praleidimo priežastis turi teisę atnaujinti praleistą terminą atsiliepimams ir kitiems prašymams pateikti (BPK 102 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.