Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. ir M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo N. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. Š. priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą mažamečio sūnaus A. Š. vardu, faktiškai jį valdydamas, ir kad M. Š. priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą su savo tėvo J. Š. sutikimu, faktiškai jį valdydama. Nurodė, kad J. Š. ir M. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini), pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame su nepilnamečiais vaikais A. Š. ir M. Š. apsigyveno1967 metais. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nepaliko. Notarui per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą niekas iš įpėdinių nepadavė. Palikimą priėmė J. Š., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes visu gyvenamuoju namu, jame esančiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kitu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. J. Š. 1995-07-28 testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjas nori gauti J. Š. turto paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarui reikia pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad jo vardu palikimą po M. Š. mirties priėmė jo tėvas J. Š., o M. Š. palikimą priėmė su tėvo sutikimu, todėl prašo nustatyti šios juridinę reikšmę turinčius faktus.

Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimo nepateikė, pareiškimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo ir M. Š. gimimo liudijimų kopijos, aplinkybės, išdėstytos pareiškime, patvirtina, kad J. Š. yra pareiškėjo ir M. Š. tėvas, o M. Š. – jų motina. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalį mirusiojo vaikai ir sutuoktinis buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo, t.y. (duomenys neskelbtini) M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo šešiolika metų, o A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), – aštuoneri metai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai, o pagal 14 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą, todėl M. Š. (duomenys neskelbtini)atsiradusį motinos palikimą galėjo priimti pati, turėdamas tėvo sutikimą. Tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu reglamentavo palikimo atsiradimo metu Lietuvoje galiojęs RTFSR 1926 metų Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas. Pagal šio kodekso 33 straipsnį tėvystės teisės įgyvendinamos išimtinai vaikų interesais ir teismas gali atimti iš tėvų jų teises, jeigu jos įgyvendinamos neteisėtai. Nepilnamečių vaikų interesų – asmeninių ir turtinių – gynyba tenka tėvams, kurie yra vaikų atstovai teisme ir kitose įstaigose (43 straipsnis). Tėvai yra globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo (71 straipsnis). Globėjas gali sudarinėti visus sandorius, kuriuos galėtų sudaryti pats globotinis, jeigu būtų veiksnus, bet atsisakyti nuo palikimo reikalingas globos ir rūpybos organų sutikimas (86 straipsnis). J. Š. buvo vienintelis savo vaikų, neturinčių penkiolikos metų amžiaus, globėjas. Tėvystės teisės jam nebuvo atimtos. Nėra duomenų, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė nepilnamečiams vaikams tenkančio palikimo. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) savo ir N. P. (Š.) vardu priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013), esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintini faktai, kad J. Š. priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą mažamečio sūnaus A. Š. vardu, faktiškai jį valdydamas, ir kad M. Š. priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą su savo tėvo J. Š. sutikimu, faktiškai jį valdydama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 268, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini). miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą mažamečio sūnaus A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą su savo tėvo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimu, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tam, kad pareiškėjas galėtų spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.