Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo H. B. (toliau – H. B.) skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nuteistojo H. B. prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo H. B. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai H. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nuteistojo teigimu, jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, mažametę dukrą, kurią reikia išlaikyti bei ja rūpintis. Išėjęs į laisvę, jis galėtų grįžti į savo senąją darbovietę AB „A.“, tokiu būdu galės greičiau atlyginti teismo priteistą civilinį ieškinį. H. B. pabrėžia, kad praeityje jis teistas nebuvo, pataisos namuose už režimo reikalavimų pažeidimus baustas taip pat nebuvo, labai gailisi dėl savo poelgio. Akcentuoja ir tai, kad šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas atitinka 29 balus, kas prilyginama žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. B. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2015 m. sausio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu H. B. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., padarymą. Sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, minėtos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jų įvykdymą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu H. B. buvo paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus jas naujosios BK 75 str. redakcijos kontekste, abejonių H. B. atitikimu formaliesiems BK 75 str. reikalavimams, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, aukštesniajam teismui nekyla.

Tačiau įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaip matyti iš 2015 m. sausio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinio (LITEKO duomenys), teismas, skirdamas H. B. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (sunkūs nusikaltimai), kaltininko kaltės formą (nusikaltimai padaryti tyčia) bei rūšį, nusikalstamų veikų įvykdymo tikslus ir motyvus, įvertino H. B. asmenybę (ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba AB „A.“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, nesilankė), atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jam inkriminuotus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Vertindamas išdėstytas H. B. asmenybę bei jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Jonavos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus H. B. realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau netgi kaltinamajam neprisipažįstant kaltu ir nesant atsakomybę švelninančių aplinkybių, bausmę paskyrė mažesnę nei BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose įtvirtintų bausmių vidurkis. Šiame kontekste atmetant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį H. B. atžvilgiu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nuteistajam skirti švelnesnę bausmę t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. bei BK 62 str. nuostatas, nenustatė.

Aptartų duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu, kartu pažymint, kad įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti vieną pažeidžiamiausių socialinių grupių – nepilnamečius asmenis, baudžiamajame įstatyme numatė itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybes, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas, o jam paskirta bausme būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Kartu akcentuotina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tuo tarpu vertinant H. B. skunde išdėstytas aplinkybes dėl jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, todėl tai, kiek pasikeitė nuteistojo elgesys ar jo padėtis jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi.

Netenkinant nuteistojo skundo, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant BK 75 str. 1 d. nuostatas BK 3 str. 2 d. normų kontekste, BK 75 str. 1 d. gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau, pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 str. 1 d. tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 str. 1 d., nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 str. 1 d., nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 str. 1 d. atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-386/2015).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog ankstesnis paleidimas į laisvę galimas taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutą, tačiau sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso 158 str. 2 p. lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo H. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.