Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-1884-962/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
e2-1884-962/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13611-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Swedbank P&C Insurance“, uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
R. M.
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1884-962/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13611-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, Renatai Krasinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo atstovui T. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno statybų ranga“, uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės R. M. 415,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buvo sulietos koridoriaus grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 29 remonto kaina sudaro 467,00 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei R. M. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl tos priežasties atsakovė turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, priteistina žala sudaro 415,00 Eur. Nepaisant to, kad atsakovė nurodo, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas kitas asmuo, ieškovė mano, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Net jeigu žalą ir sukėlė atsakovės samdytas rangovas, ieškovė negali reikšti savo reikalavimo minėtai bendrovei, nes ieškovė, nebūdama rangos sutarties šalimi, dėl sutarties uždarumo principo neturi reikalavimo teisės į atsakovės samdytą rangovą. Netinkamu rangos sutarties vykdymu, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, gali remtis atsakovė tiesiogiai prieš kitą sutarties šalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d. įvyko draudiminis įvykis, kuomet buvo aplietas žemiau esantis butas. Šiuo laikotarpiu UAB „Kauno statybų ranga“ vykdė daugiabučio namo renovacijos darbus. 2019 m. balandžio 25 d. UAB „Kauno statybų ranga“ pradėjo darbus vonioje (sujungta su tualetu), kurie tęsėsi kelias dienas, dirbo per visus penkis aukštus. Buvo pilnai atjungtas klozetas, išgriauta siena ir vėl laikinai pajungtas tualetas. 2019 m. balandžio 29 d. meistrai, baigę darbą, patvirtino, kad tualetu laikinai naudotis galima, vandens tiekimas sustabdytas nebuvo. 2019 m. balandžio 30 d. anksti ryte į atsakovę kreipėsi žemiau esančio buto savininkas dėl jo bute išsiliejusio vandens, kartu apžiūrėjo atsakovės butą ir prie klozeto pamatė šiek tiek išsiliejusio vandens, suprato, kad vanduo išsiliejo dėl galimai netinkamai pajungto klozeto. Klozetas buvo atjungtas ir vėl pajungtas UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojų ne vieną kartą. Apie įvykį nedelsiant informavo UAB „Kauno statybų ranga“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Swedbank“. Tą pačią dieną darbai buvo tęsiami toliau, dar buvo išsilieję šiek tiek vandens, atsakovė pati nieko nedarė, jokių gedimų nešalino, pranešė UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojams, jie bendravo su abiejų butų savininkais (su atsakove ir žemiau esančio buto savininkais), viską sutvarkė, dirbo toliau. 2019 m. birželio 22 d. į atsakovę pakartotinai kreipėsi atstovė iš AB „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento dėl neapmokėtos pretenzijos. UAB „Kauno statybų ranga“ bando išvengti atsakomybės ir dabar jau neva teigia, jog šiuo laikotarpiu nevykdė kanalizacijos stovų keitimo darbų, kas yra visiška netiesa ir yra įrodantys faktai, kad darbai vyko ne vieną dieną. Atsakovės kaltės visiškai nėra. Ji pati jokių darbų nevykdė, butas buvo suremontuotas. AB „Lietuvos draudimas“ tą rytą atvykęs konstatavo, kad kažkur pro šlangeles prabėgo vanduo. Dėl pasirengimo stovo keitimo darbams, viskas vonios – tualeto patalpoje buvo išardyta, atjungtas klozetas, nuardyta sienos apdaila, o ar pajungė tas pačias šlangeles, ar iš kito buto, atsakovė nežino. Vandentiekio stovą keitė 2019 m. gegužės 3 d.

4. Trečiasis asmuo AB „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad su atsakove sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas – butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) bei šio turto savininko civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 3 000,00 Eur. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, kaip atsakovės civilinės atsakomybės draudiką, prašydamas regreso tvarka atlyginti padarytą žalą. Ieškovui buvo nurodyta, kad remiantis UAB „Komunalinių paslaugų centras“, t. y. daugiabučio namo administratoriaus, 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 3-719 dėl įvykusio apliejimo kalta ne atsakovė, o daugiabučio namo renovacijos darbus vykdęs rangovas UAB „Kauno statybos ranga“. Trečiojo asmens atsisakymo tenkinti ieškovo regresinę pretenziją pastarasis neskundė. Atsakovė nedelsiant po įvykio pranešė trečiajam asmeniui apie įvykusį kaimyninio buto užliejimą vandeniu bei galimas pretenzijas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Dėl šios priežasties trečiojo asmens atstovai nuvyko į įvykio vietą bei su atsakove surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame atsakovė nurodė, jog atliekant renovacijos darbus jos bute buvo atjungtas klozetas, vėliau šį klozetą renovaciją atliekantys darbininkai vėl pajungė, tačiau padarė tai netinkamai, todėl ir buvo užlietas žemiau esantis butas. 2019 m. gegužės 3 d. vykusios apžiūros metu buvo atsakovės bute buvo darytos nuotraukos, kurios neabejotinai patvirtina, kad prieš ginčo apliejimą atsakovės bute buvo atliekami renovacijos darbai – atjungtas klozetas, nuardyta sienos apdaila bei atlikti kiti paruošiamieji darbai kanalizacijos stovo keitimui. Renovacijos darbus UAB „Kauno statybos ranga“ atsakovės bute pradėjo prieš ginčo įvykį ir prieš šios bendrovės nurodytą datą (2019 m. gegužės 3 d.). Galbūt fiziškai kanalizacijos stovai ir buvo pradėti keisti tik 2019 m. gegužės 3 d., tačiau prieš atliekant šiuos darbus buvo atliekami ir paruošiamieji darbai, kurie ir nulėmė nukentėjusio buto apliejimą, todėl UAB „Kauno statybos ranga“ ieškovui pateiktas atsakymas vertintinas tik kaip suinteresuoto asmens bandymas išvengti atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus. Aukščiau nurodytas aplinkybes neabejotinai turėjo nustatyti ir ieškovas, kurio atstovai nukentėjusio buto apžiūrą atliko dar anksčiau, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., o apžiūros metu buvo matoma, kad nukentėjusiame bute taip pat buvo pradėti atlikti kanalizacijos stovų atidengimo darbai, t. y. atjungtas ir nuo sienos atitrauktas klozetas, nuardyta sienų apdaila. Žinodamas šias aplinkybes ieškovas, kaip draudimo teisinių santykių profesionalas, privalėjo kritiškai įvertinti UAB „Kauno statybos ranga“ pateiktą atsakymą į reikalavimą atlyginti padarytą žalą ir pretenzijas teisme reikšti būtent šiai bendrovei, nes ji ir yra atsakinga už padarytą žalą. Kadangi apie atsakovės sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovui buvo žinoma ir ieškovas pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo, šio ieškinio pareiškimo dieną ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą pretenzijoms trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui) reikšti. Atitinkamai turi būti laikoma, kad praleistas senaties terminas ir reikalavimams subsidiariam skolininkui (buto savininkui) reikšti. Nepasinaudojęs teise ginčyti trečiojo asmens atsisakymą mokėti draudimo išmoką, ieškovas negali apeiti įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino reikšdamas tiesioginį reikalavimą atsakovei, juo labiau, kad pastaroji net nėra atsakinga už padarytą žalą. Priešingu atveju būtų pažeistas CK 6.254 straipsnio 2 dalis nustatytas reguliavimas dėl subsidiariosios kaltininko atsakomybės bei paneigta civilinės atsakomybės draudimo esmė.

5. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno statybų ranga“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Kauno statybų ranga“ atstovui. Su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu atstovas direktorius N. G. paaiškino, kad visi darbai griežtai fiksuojami statybos darbų žurnale. Žalos atsiradimo laikotarpiu trečiasis asmuo fiziškai nevykdė tuo metu stovų keitimo darbų minėtam bute. Pastatą administruojančios įmonės 2019 m. gegužės 21 d. Nr. 3-719 raštas parengtas neįsigilinant į situaciją ir be jokių konkrečių faktinių aplinkybių įrodymų. Stovų keitimo darbai aktualiu laikotarpiu statinyje buvo vykdomi, bet kitose vietose, o ne ten kur įvyko minėtas įvykis. Iki 2020 m. birželio 26 d. trečiajam asmeniui net nebuvo žinoma apie šį įvykį. Taip pat vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovės pirminius apžiūros aktus, kyla klausimas ar tinkamai buvo nustatinėjamas žalos atsiradimo vertinimas. Nei patyrusio žalą buto savininkė, nei kaltininkė nėra specialistės, kurios galėtų nustatyti žalos atsiradimo priežastį, kurią savo srities profesionalai, šiuo atveju draudimo kompanijų atstovai, turintys tam reikiamus leidimus žalos nustatymams atlikti, turėtų nustatyti žalos priežastį bei kaltininką patys, o ne kliautis neprofesionalių asmenų paaiškinimais ir vertinimu. Nors atsakovė nurodo, kad jos pirktas butas buvo po kapitalinio remonto, jokių „žarnelių“ ji niekada nesukiojo, tačiau iki žalos atsiradimo darytoje nuotraukoje bakelio vandens padavimo žarnelė yra su skiriamaisiais ženklais juostomis aplinkui, o po žalos atsiradimo fotonuotraukoje bakelio vandens padavimo žarnelė yra nauja ir be skiriamųjų ženklų. UAB „Kauno statybų ranga“ žarnelės nekeitė, tokie darbai neįeina į renovaciją, su tame bute dirbusiais darbuotojais nebendravo, bet abejoja, ar jie keitė.

6. Trečiojo asmens UAB „Komunalinių paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir atstovas paaiškino, kad UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2010 m. sausio 22 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-107 „Dėl Kauno rajono daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo“ paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. 2017 m. gegužės 15 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizacijai), kurią pagal sutartį atliko UAB „Kauno statybų ranga“. Be kita ko, buvo numatyta keisti daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų stovus. Minėtų darbų atlikimui reikėjo patekti į kiekvieno buto patalpas, todėl rangovo UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojai 2019 m. balandžio 30 d. bute Nr. 32 vykdė nuotekų stovų keitimo darbus. Darbų vykdymo metu UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojai turėjo užtikrinti, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas, tačiau tinkamai to nepadarė ir dėl šios priežasties trečiojo asmens UAB Komunalinių paslaugų centro žiniomis buvo aplietas butas Nr. 29.

7. Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui. Atsiliepime nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs UAB „Kauno statybų ranga“ statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. CAR 009505, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Iš draudimo poliso Nr. CAR 009505 matyti, kad pagal draudimo sąlygas civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims yra numatyta 2 900,00 Eur besąlyginė išskaita (turtiniams nuostoliams – 500 Eur). Ieškovo reikalavimas 415,00 Eur neviršija draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos dydžio (2 900,00 Eur), todėl netgi jeigu šioje byloje teismo sprendimu būtų konstatuotos aplinkybės, galinčios lemti draudėjo UAB „Kauno statybų ranga“ civilinės atsakomybės kilimą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje nekiltų pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi reikalavimo suma neviršija besąlyginės išskaitos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

8. Nustatyta, kad ieškovė laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Būsto draudimo liudijimu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, jų tarpe vandens, draudėjas R. G.

9. 2019 m. gegužės 2 d. surašytas Turto (adresu (duomenys neskelbtini)) sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad draudėja R. G. pranešė, kad 2019 m. balandžio 30 d. buvo aplietas vonios kambarys ir koridorius, galimai iš 32 buto dėl netvarkingos WC žarnelės.

10. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė R. M.

11. Atsakovė R. M. ir trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini) bei šio turto savininko civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 3 000,00 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d.

12. 2019 m. gegužės 3 d. surašytas Sunaikinto, sugadinto turto (duomenys neskelbtini) apžiūrėjimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. klientės (R. M.) bute atliekant renovacijos darbus, buvo atjungtas klozetas ir, pasak jos, neteisingai prijungtas, dėl ko persipildė tualeto bakelis ir užliejo žemiau esantį 29 butą. Darbus atliko UAB „Kauno statybų ranga“, draudėjos bute žalos nėra.

13. Ieškovė sudarė Turto remonto sąmatą, kuri, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 415 Eur.

14. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 22 d. Įsakymas Nr. ĮS-107 patvirtina, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius – UAB „Komunalinių paslaugų centras“.

15. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog 2017 m. gegužės 15 d. minėto namo butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizacijai). Vykdomo modernizavimo rangovas – UAB „Kauno statybų ranga“. Trečiasis asmuo UAB Komunalinių paslaugų centras 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų Pagrindinę sutartį Nr. CPO58961, pagal kurią rangovas UAB „Kauno statybų ranga“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal trečiojo asmens UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų statybos rangos darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą/ techninį ir darbo projektus, atlikti statybos rangos darbus. Techninis darbo projektas, Pagrindinės sutarties Nr. CPO58961 techninė specifikacija, užsakytų darbų sąrašas patvirtina, jog be kita ko, buvo numatyta keisti daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų stovus.

16. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiantį per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą su pretenzija, pateikė susijusius dokumentus, nurodė, kad kaltininko buto Nr. 32 savininko civilinė atsakomybė drausta trečiojo asmens bendrovėje. Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą atsakė, kad kaltininkas rangovas, o ne jų klientė.

17. 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 3-719 UAB „Komunalinių paslaugų centras“ į UAB „Smart Claims“ 2019 m. gegužės 16 d. raštą Nr. TUK22101 dėl informacijos apie įvykusį apliejimą atsakė, kad rangovas UAB „Kauno statybų ranga“ 2019 m. balandžio 30 d. vykdė nuotėkų stovų keitimo darbus, kurių metu turėjo užtikrinti, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas, tačiau to nepadarė, ko pasekoje buvo aplietas 29 butas.

18. AB „Lietuvos draudimas“ atstovės M. M. elektroniniame laiške nurodyta, kad „R. M. bute buvo netvarkinga klozeto žarnelė, per kurią bėgo vanduo. Užpylimai buvo kelis kartus. Kai žarnelė buvo užsukama, vanduo nebėgdavo, o kai R. M. ją pamiršdavo užsukti, vanduo ir vėl bėgdavo. Mūsų draudėjo vyras lankėsi šiame bute ir matė nesandarią klozeto žarnelę. Bendro stovo keitimas nėra susijęs su užpylimu.“

19. Pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Statybos darbų žurnalas Nr. 2.

20. Reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti proceso dalyviai pateikė fotonuotraukas.

21. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl ieškovės išmokėtos nukentėjusiam asmeniui išmokos grąžinimo.

22. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 30 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virš minėto 29 – ojo buto yra atsakovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, jog 2019 m. balandžio 30 d. žala 29-ąjam butui buvo padaryta dėl užliejimo iš atsakovės buto, o atsakovė savo kaltę dėl apliejimo neigia, nurodo, jog kaltė dėl užpylimo yra UAB „Kauno statybų ranga“, kuri atliko daugiabučio namo modernizavimą, tuo metu vykdė paruošiamuosius darbus vandentiekio stovų keitimui.

23. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti turi tas, kuris teigia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad įrodyti turi teigiantis patyręs žalą asmuo, o šiuo atveju jo teises perėmęs draudikas (CPK 12 straipsnis).

24. Padarytą asmeniui ar turtui žalą turi atlyginti ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.256, 6.263 straipsniai). Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Kadangi žalą patyrusio asmens (reikalavimą perėmusio draudiko – ieškovės) ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas tik deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinės atsakomybės atveju ieškovė turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę ir žalą, o iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012, kt.).

26. Ieškovė kildina atsakovės civilinę atsakomybę iš generalinio delikto – bendros pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, bet ne kiti šaltiniai ir neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties vanduo teka iš atsakovų buto. Tai nepaneigia asmens, kuriam pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo įrodinėjant užliejimo priežastis bei paneigiant savo kaltę dėl jo, įrodinėti, kad jo kaltės nėra, kad žala kilo dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

27. CK 6.254 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, ši teisės norma įtvirtina subsidiarią apsidraudusio asmens atsakomybę – toks asmuo prieš nukentėjusį asmenį atsako tik tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudiko sumokėtos sumos neužtenka visiškam nuostolių atlyginimui. Ši įstatymo nuostata turi būti suprantama taip, kad reikalavimai tiesiogiai kaltininkui gali būti reiškiami tik tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudiko sumokėta draudimo išmoka yra apribojama draudimo sumos. Tais atvejais, kai civilinės atsakomybės draudikas atlygina tik dalį prašomos sumos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, nukentėjęs asmuo turi ginčyti civilinės atsakomybės draudiko sprendimą dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, o ne reikšti tiesioginį reikalavimą kaltininkui.

28. CK 6.245 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą su CK 6.254 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teises norma, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu už žalą atsakingas asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir nukentėjęs asmuo žino apie tokios sutarties sudarymą, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo pirma būti pareikštas civilinės atsakomybės draudikui, o kaltininkas atsako tik tuomet, jei draudiko sumokėtos draudimo išmokos neužtenka visiškai atlyginti padarytus nuostolius arba atsisako sumokėti draudimo išmoką.

29. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė ne tik žinojo apie atsakovės sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, bet ir 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės draudimo bendrovę, nurodydama: „Pateikiame pretenziją ir susijusius dokumentus. Kaltininko buto Nr. 32 savininko atsakomybė drausta Jūsų bendrovėje.“ Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas 2019 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku atsakė, jog kaltininkas rangovas, ne jų klientė, persiuntė UAB „Kauno statybų ranga“ atsakymą. Taigi, „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją nurodydamas, kad pagrindo mokėti draudimo išmoką nėra, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl ginčo įvykio. Šio trečiojo asmens sprendimo ieškovas neskundė ir neginčijo, priešingų įrodymų nepateikta.

30. Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo įvykio laikotarpiu vyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimas. Vandentiekio stovo F1-6 keitimo darbai atsakovės laiptinėje buvo vykdomi 2019 m. gegužės 3 d. Tai matyti iš buitinių nuotekų aksonometrinės schemos, statybos darbų žurnalo įrašų, taip nurodė liudytoju apklaustas UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojas M. V., taip pat patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu.

31. Taip pat nustatyta, kad iki vandentiekio stovo keitimo 2019 m. gegužės 3 d., buvo atliekami stovo keitimui būtini parengiamieji darbai. Tą patirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose po įvykio matyti išgriauta siena, atidengti vamzdynai. Parengiamųjų darbų reikalingumo iš esmės neginčijo ir trečiasis asmuo UAB „Kauno statybų ranga“. Be to, iš byloje pateiktų informacinių pranešimų namų gyventojams matyti, kad skelbimų lentoje buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. balandžio 29 d. bus keičiami vandentiekio ir kanalizacijos stovai, o nuo 2019 m. balandžio 25 dienos bus pradėti kanalizacijos stovo atidengimo darbai.

32. Nors 2019 m. gegužės 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašytame Turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad apliejimas įvyko dėl netvarkingos WC žarnelės, pažymėtina, jog toks įrašas padarytas iš draudėjos (aplieto 29-ojo buto savininkės) žodžių. Iš esmės analogiškai nurodyta ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovės M. M. elektroniniame laiške „R. M. bute buvo netvarkinga klozeto žarnelė, per kurią bėgo vanduo. Užpylimai buvo kelis kartus. Kai žarnelė buvo užsukama, vanduo nebėgdavo, o kai R. M. ją pamiršdavo užsukti, vanduo ir vėl bėgdavo. Mūsų draudėjo vyras lankėsi šiame bute ir matė nesandarią klozeto žarnelę. Bendro stovo keitimas nėra susijęs su užpylimu.“

33. Atsakovė nurodė, kad įvykis įvyko naktį, pastebėjo ryte, abu butai pranešė tiek darbus vykdantiems rangovams, tiek draudikams. Pati atsakovė jokių darbų nevykdė, jos butas buvo įsigytas prieš metus laiko puikios būklės, suremontuotas. Darbus UAB „Kauno statybų ranga“ pradėjo nuo 2019 m. balandžio 25 dienos, dirbo per visus penkis aukštus, visas dienas. Darbininkai griovė sieną, klozetas buvo ne kartą atjungtas. Atsakovei nežinoma, ar šlangelės buvo keičiamos, bet viskas buvo atjungta, po to vėl pajungta. Atsakovei nežinoma, kaip ir kada vandens prabėgimo priežastys buvo pašalintos, nes tą pačią dieną dar šiek tiek vandens išsiliejo. Atsakovė nurodė, jog jie (atsakovė ir aplieto buto savininkai) apie situaciją (užliejimą) pranešė UAB „Kauno statyba ranga“ darbuotojams, atėjusiems tęsti darbų tą rytą, kurie viską matė ir suprato, buvo nuėję į aplietą butą, dirbo toliau – atjungė, prijungė, vandens prabėgimo priežastį pašalino ir tai daugiau nepasikartojo.

34. Nors UAB „Kauno statybų ranga“ atstovas teigė, kad jo įmonės darbuotojai klozeto žarnelės nekeitė (negalėjo pakeisti), visgi to nepatvirtino, nes nurodė, kad apie įvykį apskritai sužinojo tik po metų, o su ten dirbusiais darbuotojais nebendravo.

35. Liudytoju apklaustas UAB „Kauno statybų ranga“ darbuotojas M. V. taip pat nurodė, kad apie įvykį UAB „Kauno statybų ranga“ sužinojo iš draudimo kompanijos tik po metų laiko, todėl buvo sunku nustatyti aplinkybes. Jis kalbėjo su ginčo objekte dirbusiais darbuotojais, tačiau jie nurodė, kad nieko nežino. Dėl klozeto žarnelės keitimo, liudytojas taip pat išreiškė abejonę, nurodydamas, kad nebent patys darbuotojai individualiai susitarė su atsakove ir iš savo lėšų nusipirkę pakeitė.

36. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju žala kilo ne dėl statinio ar jo konstrukcinių elementų defektų, todėl remtis CK 6.266 straipsnio nuostatomis nėra galima. Šiuo atveju ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir kaltę. Šiuo atveju atsakovė įrodinėja, jog nėra ne tik jos kaltės dėl padarytos žalos, bet ji ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai naudojosi ir prižiūrėjo jai priklausantį turtą, o leidusi jai priklausančiose patalpose atlikti bendro naudojimo inžinerinių sistemų renovacijos darbus, pagrįstai tikėjosi, kad šie darbai bus atlikti kokybiškai bei nepadarant žalos nei atsakovei, nei kitiems asmenims.

37. Remiantis kasacinio teismo praktika pagal generalinio delikto taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties Nr. e3K-3-219- 701/2020 ir kt.).

38. Darytina išvada, jog nustačius, kad asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, negali būti konstatuojama, jog asmuo atliko neteisėtus veiksmus. Nesant įstatyme numatytos išimties dėl griežtosios deliktinės atsakomybės taikymo, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo yra kaltas dėl žalos atsiradimo ir atliko neteisėtus veiksmus. Jei asmuo elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje būtų pasielgęs tvarkingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, tačiau vis tiek kilo žala, tai civilinė atsakomybė tokiam asmeniui negali būti taikoma. Ypač tais atvejais kai nustatoma, kad žala kilo dėl kito asmens atliktų veiksmų.

39. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad žalos atsiradimas tiesiogiai susijęs su vykdytais namo modernizavimo darbais, o konkrečiai – su vandentiekio stovų keitimo paruošiamaisiais darbais. Atsakovė, leisdama jai nuosavybės teise priklausančiame bute atlikti bendro naudojimo inžinerinės sistemos renovacijos darbus, pagrįstai tikėjosi, jog darbai bus atlikti tinkamai ir saugiai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą.

40. Ieškovė, minėta, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas neturi įrodinėti dėl kokių priežasčių bute išsiliejo vanduo, užtenka įrodyti tik tai, kad užliejimo židinys yra atsakovui priklausančiame bute, o atsakovė byloje ginasi nuo pareikšto reikalavimo, įrodinėjant užliejimo priežastis bei paneigiant savo kaltę dėl jo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, kai žala yra padaroma kilus gaisrui, be kita ko, yra nurodęs, kad turto sugadinimo atveju patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-241/2014, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. e3K-3-273-219/2019 ir kt.). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tiek tais atvejais kai žala padaroma kilus gaisrui, tiek užliejus patalpas, nėra privaloma įrodinėti gaisro kilimo ar užliejimo priežastis – įrodytas gaisro ar užliejimo židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti asmens neteisėtus veiksmus. Tačiau pasisakydamas dėl atsakomybės už gaisro sukeltą žalą, kasacinis teismas nurodo, jog asmuo gali gintis nuo tokio reikalavimo įrodinėdamas, kad jo kaltės dėl gaisro kilimo nėra. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė išvengti atsakomybės prieš kitus asmenis, kai gaisras kilo ne dėl jo kaltės, o, pavyzdžiui, dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų (padegimo) ar gamtos jėgų veikimo (žaibo išlydžio). Analogiškai ir patalpų užliejimo atveju – asmuo neturi būti laikomas kaltu už padarytą žalą, jei yra nustatoma, kad ji atsirado dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos savininkas nėra atsakingas, kaltės.

41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

42. Pažymėtina, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, kaip profesionali draudimo rinkos dalyvė, kurios kasdienė veikla yra betarpiškai susijusi su draudiminių įvykių aplinkybių aiškinimųsi, analize, prieš kreipdamasi į teismą turėjo dėti pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl kilusios žalos yra atsakinga atsakovė, o žalos kilimo priežastį nustatė iš nukentėjusiojo buto savininkės (savininko) žodžių. Iš ieškinio ir jo priedų turinio galima spręsti, kad apskritai nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus žalos kilimo priežasčių nustatymo tyrimas. Kaip nurodė trečiojo asmens UAB „Kauno statybų ranga“ atstovas direktorius N. G. bei liudytoju apklaustas darbuotojas M. V., bendrovei apie šį įvykį buvo pranešta tik po metų laiko, o renovacijos darbus atlikę (ir galimai ginčo įvykio priežastis šalinę) darbuotojai šiuo metu jau nebedirba.

43. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina apliejimo priežastis bendro naudojimo vandentiekio stovo keitimo parengiamieji (atidengimo) darbai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą.

44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys atmetamas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl senaties

45. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas prašo taikyti senatį, nurodo, kad kadangi apie atsakovės sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovei buvo žinoma ir ieškovė pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo, šio ieškinio pareiškimo dieną ieškovė yra praleidusi įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą pretenzijoms trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui) reikšti. Atitinkamai turi būti laikoma, kad praleistas senaties terminas ir reikalavimams subsidiariam skolininkui (buto savininkui) reikšti.

46. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams: 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams; šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

47. Įvykis, dėl kurio kilo žala, įvyko 2019 m. balandžio 30 d., ieškovė ieškinį atsakovei R. M. pareiškė 2020 m. rugpjūčio 31 d. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Tačiau reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, vadinasi, tik tuo atveju, jei draudikas reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šalis sietų draudimo teisiniai santykiai ir draudiko reiškiamiems reikalavimams galiotų vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

48. Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 11,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 11,08 Eur (vienuolika eurų 08 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė