- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-300-453/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00075-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Kęstutis Jucys
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės Anželikos Banevičienės teikimą dėl teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-453/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. N. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nutarė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti. D. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, už šio nusikaltimo padarymą paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bei Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Nuteistojo N. R. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Anželika Banevičienė 2015 m. kovo 10 d. teikime prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-453/2015 ir valstybės naudai priteisti iš nuteistojo N. R. 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teikime nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu ir Lietuvos apeliacinio teismo paskyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-453/2015, nuteistąjį N. R. gynė advokatė E. D.. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-453/2015 nepagrįstai neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo ir iš nuteistojo N. R. nepriteisė valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Teikime teigiama, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. vasario 11 d. 8.23 val. elektroniniu paštu pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-411 dėl 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Ši pažyma Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta laiku, todėl teismas priimdamas nuosprendį turėjo išspręsti klausimą ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo N. R..
Atsiliepimas
Atsiliepimų į teikimą nepateikta.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkinamas.
Teisėjų kolegija 2015 m. vasario 11 d., nuo 8.30 val. teismo posėdyje nagrinėjo N. R. ir D. K. apeliacinius skundus baudžiamojoje byloje. Nors, kaip nurodoma teikime, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo buvo išsiųstas iki teismo posėdžio pradžios, tai yra 2015 m. vasario 11 d., 8.23 val., teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai baudžiamąją bylą, jis buvo pateiktas tik po teismo posėdžio - iš įrašo matyti, kad tai įvyko 2015-02-11 9 val. 25 min. Kadangi prašymas teisėjų kolegijai buvo pateiktas pavėluotai, apie jį kiti proceso dalyviai nežinojo ir nuomonės dėl jo išreikšti negalėjo, jis priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas. Šiuo atveju teikimas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų N. R. ir D. K. apeliacinius skundus, buvo nustatyta, kad byloje yra būtinas gynėjų dalyvavimas (Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) ir buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistiesiems D. K. ir N. R.. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam N. R. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė E. D., kuri dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-411, kuriame prašoma iš nuteistojo N. R. valstybės naudai priteisti 162,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis (nuteistasis) negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo (nuteistojo) teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015).
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo N. R. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, 361 straipsnio 2 dalimi, 365 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo, kuriuo prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo N. R. 162,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.