Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Rasutei Kryževičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl 2008-10-17 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. B-ĮP-864, kuriuo G. A. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu (b. l. 4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymą Nr.B-ĮP-864, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad su pareikšta tarnybine nuobauda – papeikimu, jis nesutinka, nes tarnybinė nuobauda iš dalies paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. 2008-06-04 leidinio ,,Valstybės žinios“ priede ,,Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta informacija apie konkursą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo. Šiam pirkimui organizuoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta konkurso komisija. Pareiškėjas buvo paskirtas šios komisijos pirmininko pavaduotoju. Komisijos pirmininku buvo paskirtas administracijos direktorius. Pasibaigus paslaugos pirkimo konkursui Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės nustatė pažeidimus, kurie buvo padaryti konkurso eigos metu. Konkurso komisijos pirmininkas už nustatytus pažeidimus buvo nubaustas pagal ATPK 171-3 str. 1 d. Remiantis pareigybės aprašymo nuostatomis pareiškėjas yra atsakingas už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi, už dokumentų, reikalingų pirkimams, tinkamą parengimą. 2008-10-01 pareiškėjas gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, 2008-10-03 dėl to pateikė atsakovui savo paaiškinimą, o 2008-10-17 gavo atsakovo administracijos ginčijamą įsakymą, kuriuo jam už tiesioginių pareigų nevykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas taip pat mano, kad į komisijos, sudarytos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudėtį nepagrįstai buvo įtraukta Rasutė Kryževičienė, kuri prieš tai buvo viešojo pirkimo konkurso komisijos sudėtyje, nors vėliau ji buvo pašalinta iš komisijos, sudarytos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudėties. Pareiškėjo manymu, tai nėra eisminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas. Konkurso metu buvo padaryti pažeidimai, kuriuos nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau už tai turi atsakyti visi komisijos nariai, kadangi tai kolegialus organas ir sprendimai buvo priimti balsų dauguma. Dėl šios aplinkybės tarnybinės nuobaudos turėjo būti paskirtos visiems konkurso komisijos nariams, o ne tik pareiškėjui.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 14-16), taip pat atsakovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta todėl, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas jo Pareigybės aprašymo 9 p., 12 p., 15 p., 16 p., 22.1 p. po konkurso Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė konkurso rengimo dokumentų (skelbimo, konkurso sąlygų, sutarties projekto, posėdžių protokolų) trūkumus ir neatitikimus Viešųjų pirkimų įstatymo normoms. Atsakovo sudaryta Pirkimų komisija tik vadovavosi pareiškėjo pateiktų dokumentų projektais, kuriuos paruošti tinkamai yra pareiškėjo pareiga, numatyta jo pareigybės aprašyme. Pirkimų komisija nėra pastovios sudėties ir kiekvienam paslaugos pirkimui, kai tai būtina, sudaroma nauja komisija, kurios sudėtis keičiasi, tačiau pareiškėjas įtraukiamas į kiekvienos komisijos sudėtį. Atsakovo atstovė R.Kryževičinė buvo konkurso komisijos sudėtyje, taip pat buvo įtraukta į komisijos, kuri buvo sudaryta pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti. Tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, kadangi R.Kryževičienė tik surašė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir iš karto atsakovo įsakymu buvo išbraukta iš komisijos nusižengimui tirti sudėties. Atsakovas ir įgaliota atstovė taip pat nurodė, kad, atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - pareiškėjas netinkamai paruošė konkurso dokumentus, be to, jis ir pats šių aplinkybių iš esmės neneigia. Kitų konkurso komisijos narių nepatraukimas drausminėn atsakomybėn negali būti pakankamu pagrindu panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, kad 2008-05-28 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-548 buvo sudaryta Komisija maitinimo paslaugų pirkimui organizuoti bei patvirtintas šios Komisijos darbo reglamentas (b.l. 35-37). Administracijos direktorius buvo paskirtas minėtos Komisijos pirmininku, o pareiškėjas – pirmininko pavaduotojas. Rasutė Kryževičienė taip pat buvo įtraukta į šios Komisijos sudėtį. Reglamentas nustatė, kad Komisija sprendimus priima paprasta balsų dauguma, vardiniu balsavimu (Reglamento 14 p., b.l. 37). 2008 metų gegužės – birželio mėnesiais Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje įvyko supaprastinto atviro konkurso ,,Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ procedūra ir 2008-07-14 buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su konkursą laimėjusia bendrove (b.l. 41-86). Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės, atlikusi pirkimo dokumentų bei procedūrų patikrinimą, nustatė eilę Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (b.l. 5-7, 99-163). Savivaldybės administracijos direktoriui (Konkurso komisijos pirmininkui) 2008-12-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 21-21 už konkurso dokumentų turinio neatitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams pagal ATPK 171-3 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (nutarimas įsiteisėjęs). Pareiškėjas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus pažeidimus (trūkumus) iš esmės pripažįsta, tačiau teigia, jog atsakomybė už Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus pažeidimus ne tik jam, bet kitiems konkurso Komisijos nariams. Apie nustatytus pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba 2008-08-05 raštu Nr. 4S-2862, kurį atsakovas gavo 2008-09-09 (b.l. 17-19), informavo atsakovą. 2008-09-12 įsakymu Nr. B-ĮV-902 (b.l. 20) buvo sudaryta komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (Rasutė Kryževičienė buvo paskirta šios komisijos pirmininke). 2008-10-01 komisijos pirmininkė pareiškėjui įteikė pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir paprašė pateikti pasiaiškinimą, kurį pareiškėjas pateikė 2008-10-03 (b.l. 26, 27). 2008-10-06 įsakymu Nr. B-ĮV-997 (b.l. 28) R.Kryževičienė iš komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti buvo pašalinta ir į jos vietą paskirta V. K. . 2008-10-17 administracijos direktorius patvirtino 2008-10-15 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. TN – 3, kurioje komisija pasiūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą už pareigybės aprašymo 9 p., 12 p. pažeidimus (b.l. 32-33). 2007-02-01 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-69 patvirtintos pareiškėjo pareigybės aprašymo (b.l. 30-31) 9 p. numatė, kad pareiškėjas privalo prižiūrėti, jog administracijoje būtų laikomasi Viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų reikalavimų, 12 p. įpareigojo pareiškėją prižiūrėti, kad būtų parengti pirkimams reikalingi dokumentai, o 16 p. reikalavo tikrinti pirkimo dokumentus, teikiamus tvirtinti savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai, teikti pasiūlymus dėl pakeitimų konkursų dokumentuose. Pareigybės aprašymo 22.1 p., 22.4 p. numatė, kad pareiškėjas asmeniškai atsako už viešųjų pirkimų dokumentų paruošimo teisingumą ir už visų pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje kalbama apie pareigybės aprašymo 16 p. turinį, tačiau konstatuojama, jog pažeistas 12 p. (teismas tai nelaiko esminiu pažeidimu, kadangi 16 p. tik detalizuoja 12 p.turinį). 2008-10-17 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮP-864 (b.l. 34) pareiškėjui už tiesioginių pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, nevykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas - karjeros valstybės tarnautojas (VTĮ 2 str. 5 d., 6 str. 1 p.) ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, bei vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje (- valstybės tarnautojo pareiga yra tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, b.l. 11, 30-31). VTĮ 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 str. 12 d. apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti ir apibrėžia šiurkštų nusižengimą. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos” patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje (toliau - Tvarka). Pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tvarkos nuostatas (teismas remiasi VTĮ ir Tvarkos normų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo įsakymo priėmimo metu) – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Tvarkos 5 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors VTĮ ir Tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau šių teisės aktų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (VTĮ 29 – 30 str., Tvarkos 3 - 10 p.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie tyrimo išvados turinio reikalavimai suformuluoti Tvarkos 10 p. Pagal VTĮ 29 str. 2 d. nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio bei jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas tarnybinę nuobaudą privalo atsižvelgti, privalo atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (ginčijamame įsakyme). Taip pat tikslinga pažymėti, kad pagal ABTĮ 3 str. 2 d., teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tvarkos normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užbaigiama įstaigos vadovo vienu iš šių sprendimų: 1) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir įsakymu jam skiriama tarnybinė nuobauda; arba 2) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas - nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VTĮ VII skyriaus ir Tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų Tvarkos normų pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini VTĮ 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų Tvarkos normų pažeidimų įtaka paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Bylos duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą neginčijamai išvadai, kad atsakovo sudaryta komisija išsamiai atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo ir tai įformino 2008-10-15 tarnybinio tyrimo išvada Nr. TN-3, kurios pagrindu buvo priimtas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-10-17 įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo, skyrimo. Tarnybinio tyrimo išvadoje atsakovo sudaryta komisija išsamiai ir konkrečiai išdėstė, kokias pareigas ir funkcijas pareiškėjas turėjo atlikti ir kurių tinkamai neatliko. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat aiškiai išdėstyta tarnybinio nusižengimo esmė, nustatyta kaltės forma bei įvardytos teisės aktų normos, kurių reikalavimų nevykdė pareiškėjas ir nurodytos tokio neveikimo pasekmes. Teismas konstatuoja, kad tarnybinio tyrimo išvada vertintina kaip iš esmės teisinga ir objektyvi. Sistemiškai įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo padaryta veika atitinka tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjas turėjo atitinkamas teisės aktais reglamentuotas pareigas (objektyvusis pagrindas), kurias galėjo ir privalėjo atlikti (subjektyvusis pagrindas), todėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-10-17 įsakymą naikinti nėra jokio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p., VTĮ 2 str. 12 d., 29 str. 3 d. 2 p.). Tarnybinio tyrimo išvadoje nėra tiesiogiai ir išsamiai aptarti konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies (papeikimo) skyrimo motyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad papeikimas – nuobaudų hierarchijoje viena griežtesnių nuobaudų, todėl jos skyrimas turi būti pagrįstas nusižengimo pasekmėmis, nusižengimo aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės teismas nelaiko esminiu pažeidimu bei pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti, nes tai nešalina tarnybinio nusižengimo sudėties. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad parinkta tarnybinė nuobauda yra adekvati pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui. Darydamas šią išvadą teismas vertina tai, kad pareiškėjas iš anksčiau turėjo patirtį konkurso dokumentų rengime, jis buvo komisijos pirmininko pavaduotojas, tik jis turėjo pareigą pateikti komisijai dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, iš esmės visi pažeidimai buvo padaryti konkurso parengiamojoje stadijoje, kai buvo ruošiamos konkurso ir sutarties sąlygos, o pareiškėjas, net ir šiuo metu, savo veiksmų nevertina kritiškai, bet teigia, jog už tai atsakingi visi konkurso komisijos nariai. Aplinkybė, kad už padarytus pažeidimus nepatraukti tarnybinėn atsakomybėn kiti konkurso komisijos nariai, nešalina pareiškėjo atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio tyrimo išvadoje kalbama apie pareigybės aprašymo 16 p. turinį, o konstatuojama, jog pažeistas 12 p., tačiau teismas tai nelaiko esminiu Tvarkos pažeidimu, kadangi pareigybės aprašymo 16 p. tik detalizuoja 12 p.turinį. Teismas nelaiko esminiu VTĮ ir Tvarkos normų pažeidimu tos aplinkybės, jog pradedant tarnybinio tyrimo procedūrą į komisijos sudėtį buvo įtraukta R.Kryževičienė, kuri buvo ir konkurso komisijos narė. Tarnybinis tyrimas atliktas ir išvada buvo surašyta jau pašalinus R.Kryževičienę iš komisijos sudėties. Be to, ir pats pareiškėjas pripažino, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui. Dėl šių aplinkybių visumos pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.