Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-16 · Administracinė byla Nr. AS-602-196-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
AS-602-196-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02370-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
Z. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 72.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-196/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02370-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 72.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. N. (Z. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. N. (Z. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. N. (Z. N.) (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. lapkričio 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas; Migracijos departamentas) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-15PR-318 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečio Z. N. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš esmės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas palikdamas skundą nenagrinėtu rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 5 punktu, numatančiu, jog skundas paliekamas nenagrinėtinu, jeigu į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi pripažino pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes be jo dalyvavimo, pagal esamą bylos medžiagą negalima objektyviai išnagrinėti administracinės bylos. Pažymėjo, jog pareiškėjo skunde aplinkybės nurodytos abstrakčiai, neaišku, kada ir kokie įvykiai buvo bei kuo remdamasis pareiškėjas daro išvadas dėl jam kylančios grėsmės, o pareiškėjo atstovė negalėjo pateikti paaiškinimų, kurie leistų nustatyti faktus ir juos įvertinti. Pridūrė, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu surinkta informacija nėra pakankamai išsami, kad bylą būtų galima nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui bei neišklausius jo paaiškinimų.

Šalies argumentai

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skunde gyvenamąją vietą nurodė adresu: Vilniaus g. 100, Pabradė, Švenčionių rajonas, Užsieniečių registracijos centras. Pareiškėjas buvo kviečiamas teismo šaukimu, siunčiant jį pareiškėjo skunde nurodytu adresu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras 2011 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. (21/26)-7K-2158 nurodė, kad Gruzijos piliečiui Z. N. įteikta nutartis ir teismo šaukimas. Taigi, teismo šaukimas bei 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikti, tačiau jis į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, o teismas išspręsti bylos pagal byloje esančią medžiagą negali.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27 – 28), kuriuo, be kita ko, prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog nors yra prieglobsčio prašytojas, jam Migracijos departamentas atsisako išduoti užsieniečio registravimo pažymėjimą, todėl jis negali asmeniškai atvykti į teismą iš Pabradės į Vilnių, nes neturi tam lėšų. Pažymi, jog neturėdamas užsieniečio registravimo pažymėjimo negauna jokios socialinės pašalpos, taip pat neturi galimybės gauti pinigų iš užsienio. Nurodo, jog dėl lėšų stokos jis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo ir dalyvauti bylos nagrinėjime teisme bei pateikti teismui paaiškinimus dėl savo skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šio atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime, be kita ko, nurodo, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir įgijo judėjimo laisvę. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie asmenines priežastis/problemas, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje žinojo jau nuo 2011 m. gruodžio 21 d., o apie posėdžio datą ir laiką bei apie dalyvavimo šiame posėdyje būtinumą jam buvo pranešta iš anksto ir tinkamai, ko jis atskirajame skunde neginčija, teigtina, jog jis galėjo pasirūpinti ir įspėti savo atstovą apie iškilusias problemas. Priduria, jog pareiškėjas nesilaikė proceso dalyvio pareigų, o jo paaiškinimas, dėl ko jis neatvyko į teismo 2012 m. sausio 10 d. posėdį, yra asmeninio pobūdžio. Atkreipia dėmesį, jog 2012 m. vasario 15 d. pareiškėjas išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2012 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu.

ABTĮ 103 straipsnio, įtvirtinančio skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindus, 5 punkte numatyta, kad teismas palieka skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Taigi įstatymas numato tokias būtinas šios normos taikymo prielaidas: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog egzistavo visos būtinos prielaidos ABTĮ 103 straipsnio 5 punktui taikyti. Pirma, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje (b. l. 10) konstatavo, kad nagrinėjamos bylos pagal esamą bylos medžiagą nedalyvaujant pareiškėjui išspręsti negalima bei pripažino pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Antra, matyti, kad pareiškėjui apie šią nutartį buvo tinkamai pranešta (b. l. 12 – 13). Trečia, iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 20 – 21) aišku, kad pareiškėjas į posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvyko. Priežasčių, sutrukdžiusių dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog iš ABTĮ nuostatų matyti, kad proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso šalis savo interesus teisme gali ginti per atstovus, pati tiesiogiai nedalyvaudama (ABTĮ 49 straipsnis). Šalies ir atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į tai, manytina, jog formaliai teismas turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtu, tačiau priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas taip pat turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pateikti skundo atsisakymo priimti nagrinėti motyvai (pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių abstraktumas, surinktos informacijos išsamumo stoka, poreikis išklausyti pareiškėjo paaiškinimus), atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, nėra pakankami, o procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – neišnaudotos. Pažymėtina, jog 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti nenustačius jokių trūkumų (b. l. 5), t. y. buvo pripažinta, kad skundas atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių jam keliamus reikalavimus, kas suponuoja, jog kliūčių bylai nagrinėti nebuvo. Be to, administraciniame procese teismas yra aktyvus, todėl nustačius, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, jis juos galėjo išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Pridurtina, jog teismas taip pat galėjo imtis kitų procesinių veiksmų, pvz. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog šioje byloje vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė (b. l. 17, 18, 20), kuri prašė bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas trūkstamus dokumentus nustatęs terminą pateikti galėjo įpareigoti ir ją.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl atsakovo atsisakymo suteikti prieglobstį teisėtumo, todėl, atsižvelgusi į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė šioje byloje palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu gali būti ribojama kilusio ginčo specifika bei asmens, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, ypatingo statuso. Konkrečiu atveju bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas yra Gruzijos pilietis, kuris, kaip minėta, Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį. Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje dažnai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ne visada moka valstybinę kalbą, nesusipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais. Į visas šias aplinkybes, objektyviai ribojančias pareiškėjo galimybes efektyviai ginti savo pažeistas teises, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju taip pat turėjo atsižvelgti. Pabrėžtina, jog tokią poziciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsakęs 2012 m. vasario 10 d. nutartyje administracinė byloje Nr. AS492-132/2012.

Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytas reglamentavimas susijęs su procedūrų, užtikrinančių prieglobsčio prašytojo dalyvavimą šiose procedūrose, įtvirtina būtinumą dalyvauti prieglobsčio prašytojui šiame procese. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas įtvirtina prieglobsčio prašytojo apklausos institutą, nustato procedūros sustabdymo ar atnaujinimo galimybę, nustato prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimą, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimą. Minėtų procedūrų taikymas yra susijęs, be kita ko, su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje, jo buvimu Užsieniečių registracijos centre bei dalyvavimu nagrinėjant jo prašymą (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 82, 84, 85, 90 straipsniai). Taigi įstatymas nustato visas būtinas procedūras, kurių pagalba turėtų būti užtikrintas prieglobsčio prašytojo dalyvavimas nagrinėjant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo Migracijos departamente. Teismas nagrinėja skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumo, nei ABTĮ, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nenustato prieglobsčio prašytojo būtino dalyvavimo nagrinėjant jo bylą teisme, todėl toks dalyvavimas turėtų būti pripažįstamas būtinu tik konstatavus nagrinėjamu atveju konkrečias išskirtines aplinkybes. Migracijos departamento pateikta byla patvirtina, kad nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą buvo užtikrintos visos būtinos procedūros, buvo atlikta apklausa. Nurodytas aplinkybes teisingai akcentuoja ir apeliantas savo skunde, kad jis buvo apklaustas, procesiniuose dokumentuose nurodė visas faktines aplinkybes, todėl teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. Ši taisyklė nustatyta neteisminei procedūrai, tačiau sprendžiant klausimą dėl užsieniečiui svarbių klausimų, būtent dėl jo galimybės įgyvendinti teisę į teisingą teismą, taip pat turi būti atsižvelgta į minėtus reikalavimus. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas jam suprantamam kalba buvo supažindintas su teismo nutartimi, kuria buvo nustatytas jo būtinas dalyvavimas teisme. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į galimą pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Atstovaujamojo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumas turi būti sprendžiamas kaip išimtinės taisyklės taikymo galimybė atsižvelgiant į išskirtines bylos aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju procesiniuose dokumentuose nėra nustatytos. Pareiškėjo atstovė prašė nagrinėti bylą iš esmės, teismas nepradėjo bylos nagrinėti, neapklausė pareiškėjo atstovės, institucijos atstovės, netyrė viešojo administravimo subjekto surinktos medžiagos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismo išvada dėl negalimumo išnagrinėti bylą be pareiškėjo yra pagrįsta.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei į tokio pobūdžio bylų specifiką ir pareiškėjo ypatingą statusą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nurodyti argumentai dėl negalimumo bylos išnagrinėti šiuo atveju yra nepakankami skundą palikti nenagrinėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. N. (Z. N.) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį, o bylą pagal pareiškėjo skundą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan