- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- I-1964-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03058-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą ir patikslintą skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir patikslintu skundu prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Raseinių rajono savivaldybę svarstyti 2018 m. spalio 10 d. pateiktą prašymą iš naujo.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde ir patikslintame skunde (b. l. 2–3, 22) nurodė, kad 1979–1980 metais Skaraitiškės valstybinis ūkis suprojektavo naują kvartalą Katauskių gyv. 5 namų statybai. 1980 m. metais pastatyti namai, sužymėtos sklypų ribos, keliai. 1980 m. pareiškėjas apsigyveno viename iš jų (duomenys neskelbtini). Kiekvienas namo gyventojas žinojo savo sklypo ribas, kelius iki 2013 m. savivaldybės priimto sprendimo. 1992 m. vasario 18 d. pareiškėjas nusipirko namą, ūkinį pastatą, žemės sklypą pagal sutartį su (duomenys neskelbtini). 1992 m. vasario 26 d. šis dokumentas įregistruotas Tauragės teritoriniame paslaugų biure registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. kovo 26 d. padaryti detalieji planai. Žemės sklypas V. N. Z. suprojektuotas 1994 m. birželio 18 d. Žemės skyriaus vedėjo ir rajono architekto patvirtintas 1994 m. birželio 24 d. Nurodo, kad tais pačiais metais buvo suprojektuotas ir pareiškėjui priklausantis sklypas, tačiau plano pareiškėjas negavo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesupranta, kodėl buvo pakeistas detalusis planas, o 2015 m. atliekant sklypo Nr. 3, priklausančio V. N. Z., geodezinius matavimus, nesivadovauta jokiais planais. Pareiškėjas, pamatęs, kad riboženkliai sukalti neteisingai, 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė parašo. Nurodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į įvairias įstaigas, bet į pareiškėjo prašymus niekas nekreipia dėmesio. Nurodo, kad iš naujo projektuojant žemės sklypus, matininkė nesivadovavo detaliuoju gyvenvietės planu. Pareiškėjas nesupranta, kodėl kelias, kuris priklauso abiem sklypams, nesuprojektuotas visai. Nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės meras į pareiškėjo prašymą atsakė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (1-1)TS-98 dėl Katauskių k. teritorijos planų rengimo. Apie plano rengimą buvo skelbta laikraštyje, Katauskių k. seniūnijoje. Pareiškėjas nurodo, kad į visus renginius dėl detaliojo plano rengimo nekreipė dėmesio, nes neturėjo jokių pasiūlymų. Mano, kad niekas negali keisti detaliojo plano nesant tam svarbios priežasties. Nurodo, kad niekas neinformavo apie detaliojo plano pakeitimus; nederino naujų ribų nustatymo. Nurodo, kad kelią užsodino medžiais.
Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo sklypo planas parengtas 1994 m. yra patvirtintas architekto, žemėtvarkos skyriaus. Minėtame plane viskas yra; pagal šį planą, pats pareiškėjas galėtų viską atmatuoti. 1979-1980 m. suprojektuoti sklypai, pastatyti namai, keliai, gatvės ir patvirtinti priėmimo komisijos. Rengiant naują detalųjį planą jokių pasiūlymų neturėjo, nederino ribų, o tai turėjo padaryti, jeigu norėjo keisti sklypo ribas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas teigia, kad detaliojo plano rengimo tikslas suformuoti sklypus, suformuoti gatvių sklypus, tačiau nesupranta, kodėl formuojant sklypus nesivadovavo 1979-1980 m. planu. Nurodo, kad planas rengtas nederinus su žmonėmis. Kelias tarp sklypų Nr. 5 ir 3 visai nesuprojektuotas, o suprojektuotas tik sklypui Nr. 3. Nurodo, kad keliai priklauso abiem sklypams. Nurodo, kad pasodino įvairių medžių ir vaismedžių, nes patinka gyventi gamtoje – miške. Panaikinus kelią, turi viską iškirsti. Visi sklypai neatitinka tų ribų, kurios buvo suprojektuotos 1979-1980 metais. 2015 m. atlikti neteisingi geodeziniai matavimai. Kreipdamasis į savivaldybę prašė, kad pakeistų detalųjį planą.
Atsiliepimas
Atsakovė Raseinių rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovė) atsiliepime (b. l. 35–38) nurodė, kad su skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde minimi 1992 m. patvirtinti planai nėra prilyginami teritorijų planavimo dokumentams. Tai yra planai, parengti be sklypo ribų koordinačių. Lygiai taip pat be sklypo ribų koordinačių yra pateiktas jo kaimyninio sklypo planas, rengtas 1994 m. Tai yra schemos, kuriose matosi sklypo forma, kraštinių ilgiai, preliminarus plotas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad rengiant detalųjį planą jokių pasiūlymų neturėjo, jo apie detaliojo plano pakeitimus niekas neinformavo, taip pat nederino naujai nustatytų ribų. Katauskių kaimo detalusis planas pradėtas rengti Raseinių rajono savivaldybės tarybai 2011 m. balandžio 7 d. priėmus sprendimą Nr.(l.l)TS-98 „Dėl Katauskių, Kaulakių k. teritorijų detaliųjų ir Lyduvėnų, Betygalos mst. teritorijų bendrųjų planų rengimo“. Atsakovas nurodė, kad detaliojo plano rengimo tikslai: suformuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių; nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentus; suformuoti gatvių žemės sklypus; nustatyti servitutus; nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; suformuoti kitų esamų ir projektuojamų infrastruktūros objektų žemės sklypus; nustatyti gatvių raudonąsias linijas; išryškinti Katauskių kaimo savitumą; tobulinti istoriškai susiformavusią urbanistinę struktūrą. 2012 m. birželio 9 d. laikraštyje „Naujas rytas“, Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Šiluvos seniūnijos skelbimų lentose, Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje www.raseiniai.lt, informaciniame stende, pastatytame detaliojo plano renginio teritorijoje (t. y. Katauskių kaime), vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, buvo paskelbta informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą ir kokia tvarka galima teikti pasiūlymus. 2012 m. lapkričio 21 d. seniūnijoje (Bukoto g. 8. Šiluvos mstl., Šiluvos šen., Raseinių r. sav.) vyko viešas susirinkimas, kurio metu buvo pristatyta rengiamo detaliojo plano esama būklė ir koncepcija. 2012 m. gruodžio 14 d. apie pradedamą rengti detalųjį planą registruotais laiškais buvo informuoti planuojamos teritorijos ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, įskaitant ir pareiškėją. 2013 m. birželio 12 d. informacija apie pritarimą detaliojo plano koncepcijai, detaliojo plano sprendinių parengimą ir viešo susirinkimo vietą, datą ir laiką buvo paskelbta laikraštyje „Naujas rytas“, Raseinių rajono savivaldybės tinklapyje www.raseiniai.lt, Šiluvos seniūnijos skelbimų lentoje, papildomai (įstatymas to nenumato) Katauskių kaimo bendruomenės skelbimų lentoje buvo paskelbta informacija apie pritarimą detaliojo plano koncepcijai, detaliojo plano sprendinių parengimą ir viešo susirinkimo vietą, datą ir laiką. Apie parengtus detaliojo plano sprendinius, viešo susirinkimo vietą, datą ir laiką 2013 m. birželio 12 d. registruotais laiškais buvo informuoti planuojamos teritorijos ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, taip pat ir pareiškėjas. Nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. liepos 12 d. vyko vieša detaliojo plano ekspozicija: Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos (Bukoto g. 8. Šiluvos mstl., Šiluvos sen., Raseinių r. sav.) ir Katauskių kaimo bendruomenės patalpose (Koplyčios g. 2. Katauskių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav.). 2013 m. liepos 15 d. 10.00 val. Katauskių kaimo bendruomenės patalpose įvyko viešas susirinkimas. Pastabas bei pasiūlymus buvo galima teikti planavimo organizatoriui ar plano rengėjui raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo pabaigos. Detaliojo plano rengimo metu, t. y. nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2013 m. liepos 15 d. iš pareiškėjo atsakovas negavo jokių dokumentų (kuriais disponavo pareiškėjas), pastabų, pasiūlymų, pageidavimų ar prieštaravimų. Šį faktą pareiškėjas patvirtina savo skunde teigdamas „į visus renginius dėl detaliojo plano rengimo nekreipiau dėmesio, nes jokių pasiūlymų neturėjau“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, suderintas detalusis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui detaliojo plano patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija detaliojo plano patikrinimo aktu nepritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti, šis detalusis planas tvirtinti neteikiamas. Gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. spalio 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.TPl-2687-(15.4) teigiamą patikrinimo išvadą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.(5.3)A₁-895 „Dėl Katauskių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Katauskių kaimo teritorijos detalųjį planą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 327 punkte reglamentuota, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai, o 328 punktas nustato, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pareiškėjui nesutinkant su detaliojo plano sprendiniais ar su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypų ribų nustatymais, gali būti rengiamas detaliojo plano koregavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Atkreipė dėmesį, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija neatlieka žemės sklypų matavimų bei ribų nustatymų. 2018 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono savivaldybės raštas Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ yra informatyvaus pobūdžio dokumentas, todėl negali būti priskirtas individualaus pobūdžio aktui, kurį būtų galima panaikinti.
Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės atstovas Armandas Mockus teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas sakydamas, kad nežinojo apie rengiamą detalųjį planą, yra neteisus, nes pats nurodė, kad nereagavo į rengiamą planą, nes neturėjo jokių pasiūlymų, pastabų. Susidariusią situaciją atsakovės atstovas nurodo, kad būtų galima suskirstyti į tris etapus. Pirmoji iki 2011 m., t. y. sklypų ir pastatų įsigijimas. Antrasis etapas: 2011 m. taryba priėmė sprendimą dėl detaliojo plano parengimo. Jis buvo rengiamas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat ir dėl viešinimo, gyventojų informavimo. Minėto kaimo gyventojai dalyvavo, todėl tie kaimo gyventojai, kurie teikė prašymus, dokumentus, pastabas į juos buvo atsižvelgta. 2013 m. planas buvo patvirtintas, yra galiojantis ir privalomas visiems. Trečiasis etapas prasideda nuo geodezinių matavimų atlikimo pareiškėjo ir kaimyniniame sklypuose, tačiau šių veiksmų negali komentuoti, nes yra Nacionalinės žemės tarnybos atsakymai. Nacionalinė žemės tarnyba ir Statybų inspekcija yra pritarusi, kad planas yra parengtas tinkamai, todėl mano, kad rašte, kuriame nurodė, kad planas parengtas tinkamai, teisingai informavo pareiškėją, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Byloje ginčas kilo dėl 2018 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono savivaldybės mero rašto Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Raseinių rajono savivaldybę svarstyti 2018 m. spalio 10 d. prašymą iš naujo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. K. 2018 m. spalio 8 d. (registracijos Nr. (2.19)M₄-90) prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Žemės ūkio ministrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Raseinių rajono merą. Minėtame prašyme pareiškėjas be kitų nurodytų aplinkybių pažymėjo, kad rajono meras turėtų sudaryti komisiją, kad visi sklypai būtų permatuoti pagal detalųjį planą. Pareiškėjas prašyme teiraujasi, kada sužinos savo sklypo tikras ribas (b. l. 76–77). Raseinių rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ informavo, kad Katauskių kaimo detalusis planas pradėtas rengti Raseinių rajono savivaldybės tarybai 2011 m. balandžio 7 d. priėmus sprendimą Nr. (1.1)TS-98 „Dėl Katauskių, Kaulakių, teritorijų detaliųjų ir Lyduvėnų, Betygalos mst. teritorijų bendrųjų planų rengimo“. 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-895 „Dėl Katauskių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Katauskių kaimo teritorijos detalusis planas. Raseinių rajono savivaldybės meras rašte informavo pareiškėją, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija neatlieka žemės sklypų matavimų, ribų nustatymų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse (b. l. 4–5).
Priėmęs skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 33, 103, 105 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K. neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.
Iš 2018 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono savivaldybės mero rašto Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“, iš kurio pareiškėjas kildina reikalavimą, turinio matyti, kad minėtame rašte tik konstatuojamos faktinės aplinkybės dėl Katauskių k. detaliojo plano priėmimo. Minėtame rašte nurodoma, kad 2011 m. balandžio 7 d. priimtas sprendimas Nr. (1.1)TS-98 „Dėl Katauskių, Kaulakių k. teritorijų detaliųjų ir Lyduvėnų, Betygalos mst. teritorijų bendrųjų planų rengimo“; nurodyti detaliojo plano rengimo tikslai. Pareiškėjui nurodoma, kad informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą ir kokia tvarka galima teikti pasiūlymus buvo skelbiama laikraštyje „Naujas rytas“, Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Šiluvos seniūnijos skelbimų lentose, Raseinių rajono savivaldybės tinklapyje www.raseiniai.lt, informacinis stendas pastatas detaliojo plano rengimo teritorijoje (t. y. Katauskių k.). Registruotu laišku buvo informuojami planuojamos teritorijos ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai (taip pat ir pareiškėjas). Apie detaliojo plano koncepcijos patvirtinimą, detaliojo plano sprendinių parengimą ir viešo susirinkimo vietą, datą ir laiką buvo skelbiama spaudoje, Raseinių rajono savivaldybės tinklapyje, Šiluvos seniūnijos ir Katauskių k. bendruomenės skelbimų lentose. Rašte informuojama, kad susirinkimas vyko 2013 m. liepos 15 d. 10.00 val. Katauskių kaimo bendruomenės patalpose. Pasiūlymų atsakovas iš pareiškėjo negavo. 2013 m. spalio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė teigiamą patikrinimo išvadą, todėl 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-895 „Dėl Katauskių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. detaliojo plano patvirtinimo“ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Katauskių kaimo teritorijos detalųjį planą. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. prašymu norėjo sužinoti tikrąsias savo sklypo ribas, todėl atsakovas, neatlikdamas žemės sklypų matavimų, ribų nustatymų, informavo, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi rašto turinį, daro išvadą, jog skundžiamas 2018 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono savivaldybės mero raštas Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo paaiškinamos detaliojo plano rengimo, svarstymo ir patvirtinimo procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi, t. y. pats savaime niekaip nekeičia teisių ir pareigų apimties.
Iš pateikto teismui skundo bei pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-895 „Dėl Katauskių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent minėtas aktas pareiškėjui galimai sukelia teisines pasekmes, tačiau šioje administracinėje byloje nenagrinėjamas šio akto teisėtumas.
Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjo skundas jokių teisinių pasekmių pastarajam nesukelia, t. y. 2018 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono savivaldybės mero raštas Nr. (2.19)M₂-553 „Dėl prašymo“ yra informacinio pobūdžio, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1, 2 dalimis, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 2 dalimi,
Bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą ir patikslintą skundą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.