Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d., BK 181 str. 2 d., BK 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Z. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą, bei viešai veiksmu pažemino žmogų, būtent:

kaltinamasis T. Z. 2011 m. laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie 24 namo neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai vertė nukentėjusįjį E. L., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kitą dieną atnešti pinigus, grasindamas, kad jei pinigų neatneš, panaudos prieš E. L. fizinį smurtą. Sutartu laiku neatnešus pinigų, jis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. ties 24 namu susitikęs su E. L., nukentėjusiajam E. L. koja spyrė vieną kartą į kojas ir vieną kartą į šoną, taip nukentėjusiajam E. L. sukeldamas fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką naudodamas psichinę prievartą, tai yra grasindamas panaudoti fizinį smurtą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g., ties 24 namu keletą kartų privertė nukentėjusįjį E. L. perduoti turto už 110 litų, ir padarė nukentėjusiajam E. L. turtinę 50 litų žalą, nukentėjusiajam P. L. padarė turtinę 60 litų žalą.

Kaltinamasis T. Z. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. prie 24 namo neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį R. K. kitą dieną, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atnešti 200 litų, grasindamas, kad jei pinigų neatneš, panaudos prieš R. K. fizinį smurtą. Sutartu laiku neatnešus pinigų, jis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. prie 24 namo susitikęs su R. K., sudavė šiam kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į pilvą. Nukentėjusiajam nuo skausmo susilenkus, jis R. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į pakaušį, o šiam pradėjus bėgti, jis pasivijęs R. K. koja spyrė jam į kojas, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, naudodamas psichinę prievartą, tai yra grasindamas panaudoti fizinį smurtą, 2012 m. laikotarpiu nuo vasario mėnesio iki liepos mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g., prie 24 namo, per kelis kartus privertė nukentėjusįjį R. K. perduoti turto už 1800 litų ir padarė nukentėjusiajam R. K. turtinę 1800 litų žalą.

Be to, kaltinamasis T. Z. 2012 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. 24 name esančiame rūsyje viešai, matant E. L., priėjęs prie nukentėjusiojo R. K., kuris tuo metu gulėjo ant lovos, šlapinosi R. K. ant galvos, šiais savo veiksmais viešai pažemino nukentėjusįjį R. K. ir padarė R. K. moralinę žalą.

Kaltinamasis T. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais iš L. pinigų neprašė. Šis jam duodavo pinigų tam, kad jis nupirktų jiems cigarečių, ir už tai jam duodavo 2 litus arba cigarečių. Jis surasdavo žmogų, kuris galėtų jų nupirkti. L. pats negalėdavo nusipirkti, nes jam neparduodavo. E. L. nėra mušęs ir iš jo pinigų niekada nereikalavo. Nežino, kodėl E. L. taip sako. Jis nesupranta, kodėl taip apie jį kalba, o paskui ateina ir kviečia išeiti į lauką pažaisti futbolą. Jis ir vakar su E. L. buvo susitikęs. Apie tai, kodėl jis jį apkalba, nežino ir nenori apie tai su juo kalbėti.

Dėl R. K. gali pasakyti tiek, kadangi jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ muzikos vedėju ir veda vakarus, todėl šis penktadieniais sugrįžęs paskambina, kviečia jį, kad išeitų į lauką, nori su juo bendrauti.

R. K. visada turėdavo daug pinigų. Būdavo, kad turėdavo 200 litų, kartais 100 litų. Jis tų pinigų nerodydavo, bet kai jie eidavo į parduotuvę, šis juos išsikeisdavo ir jis tai matydavo. R. K. dažnai eidavo su juo į parduotuvę ir dar draugų pasikviesdavo. Jie parduotuvėje nusipirkdavo visokių prekių. Po šeštadienio ir sekmadienio darbų jis pats visada turėdavo pinigų. Daug jų neturėdavo ir labai taupiai juos leisdavo. R. K. pinigų netaupydavo, nes pirkdavo brangius pirkinius. Būdavo, kad nuėjus į parduotuvę visi pirkdavo kuo pigesnį šokoladą, o jis pirkdavo 4 „SNICKERS“ šokoladus, „Coca Cola“ gėrimus, o visi pirkdavo paprastus gėrimus. Jie nusipirkdavo paprastų cigarečių už 7,40 Lt, o jis pirkdavo „Parlament“ cigaretes, kurios kainuodavo 10 litų. Jis iš R. K. pinigų neprašydavo, jis pats nupirkdavo jam cigarečių. Yra tik vieną kartą prašęs pinigų, kai jie ėjo į kebabinę, tada paprašė, kad jam duotų 20 litų.

R. K. jis niekada nėra mušęs. Daug kartų R. K. yra paėmęs pinigus iš tėvų. Dažnai ateidavo ir kviesdavo jį eiti į boulingą. Žino, kad jis iš tėvų daugiausia buvo paėmęs 200 litų, kai jie ėjo į boulingą. Vėliau dar girdėjo, kad buvo paėmęs 400 litų, kai visi girtavo. Apie tai sužinojo, kai sugrįžęs pamatė, kad visi tie, kurie buvo girti, miegojo rūsyje. R. K. ten nemiegojo, bet kai jis sugrįžo namo, jo tėvai norėjo sužinoti, su kuo jis girtavo, todėl atvažiavo prie to rūsio ir jis pats jiems parodė, kur jie buvo. Nėra to buvę, kad R. K. būtų turėjęs 800 litų. Jis to nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė, kad R. K. turėjo 800 litų, todėl, kad jis tiek iš viso su juo yra išleidęs, nes jo tada klausė, kiek jis su R. K. yra išleidęs pinigų. Jie visi į rūsį dažniausiai eidavo gerti alkoholinius gėrimus, kuriuos pirkdavo R. K.. Ten gerdavo beveik kiekvieną savaitgalį. Ne visada gerdavo už R. K. pinigus, būdavo, kad jis pinigų neturėdavo, tada jie jį vaišindavo. To rūsio niekas neprižiūri, nes durys yra atrakintos ir kas nori, tas gali eiti. Lovas jie sunešė iš kitų rūsių, kur žmonės jas buvo palikę ir nebenaudojo. Tą rūsį pirmiausia įsirengė vyresni vaikinai, o jie paskui jį susitvarkė. Ten žaisdavo kortomis, ar šiaip būdavo. Tarp jo ir K. tame rūsyje jokio konflikto nebuvo. Jis jo neapšlapino. Kodėl jį kaltina taip padarius, jis nežino. Su juo nėra susipykę. To, kas yra parašyta kaltinime, tikrai nebuvo. Gal kada nors yra juokais pasistumdę „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, apsižodžiavę. Nežino, kodėl K. dabar meluoja, gal todėl, kad bijo tėvo.

K. jam iš viso yra davęs apie 300–400 litų, kuriuos jis išleido be jo. Būdavo, kad jis nusipirkdavo ką nors sau, o paskui duodavo jam pinigų ir sakydavo, kad jis gali eiti ir nusipirkti ką nori. Jo jis neklausdavo, iš kur šis tuos pinigus gavo, džiaugdavosi, kad jam jis ką nors perka. K. nedirbdavo, o iš kur pas jį pinigai, seniai visiems buvo aišku, nes R. K. jau jie patys sakydavo, kad jeigu jis ir toliau vogs pinigus iš tėvų, tai su jais nebus. Todėl pabaigoje jis jau praktiškai nebevogdavo. Jam turėjimas pinigų buvo pasidaręs įpročiu. Tuos pinigus jie visi išleisdavo pirkdami saldumynus. Jis pats dirba trijuose darbuose, o 2012 metais taip pat dirbdavo. Tik dirbdamas turguje, kuriame dirba jau 5 metus, per vieną dieną uždirbdavo 50 litų, o per 2 dienas gaudavo 100 litų. Rūbus pirkdavosi pats ir padėdavo mama. Brangių rūbų niekada nepirkdavo.

Dėl to, kas įvyko „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, gali paaiškinti, kad tikrai netikėjo, kad R. K. tuos pinigus rado ir daug kas tuo netikėjo. Jis jam tuos pinigus padavė ir pasakė, kad už juos jie galės nusipirkti cigarečių. Jis iš jo tuos pinigus paėmė todėl, kad pastarasis jam juos davė. R. K. sakė, kad tuos pinigus rado, bet niekas tuo netikėjo. Jam tų pinigų neatidavė, o davė, kad palaikytų, kol eis nusipirkti cigarečių, kad jų nepamestų, kol žais. Vėliau jis tų pinigų negrąžino, nes jie nuėjo į parduotuvę ir visko už juos prisipirko. Dėl nusiųstų SMS žinučių nieko nežino. Rūkančio R. K. nefotografavo ir nesakė, kad nuotraukas parodys jo tėvams. Jam būtų buvę gėda eiti pas jo tėvus ir kažką rodyti. Už tuos 300–400 litų, kuriuos šis jam davė, jis pirko ne tik saldumynus, bet ir cigaretes. Neprisimena, kokias žinutes rašė R. K.. Nei E. L., nei R. K. nėra mušęs, gal kada yra pasistumdę. Nežino, kodėl K. rašydavo žinutes: „tu manęs negąsdink“, „aš tau daugiau pinigų nenešiu“, viskas buvo prieš dvejus metus, todėl jis neprisimena. Jo tikrai negąsdino ir nežino, kodėl jis rašė tokias žinutes. Gal tas žinutes rašydavo visai ne jam. Jo niekada neprašydavo, kad atneštų pinigų.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad T. Z. pažįsta nuo septynerių metų. Iš pradžių jie buvo geri draugai. 2012 m. vasario mėnesį susitiko su T. Z. prie jo namo ir jis „gražiai“ paprašė pinigų, tačiau tikslios sumos nepaminėjo, pasakė, kad apie 200 litų. Jis nesutiko, nes tokių pinigų neturėjo. Tada jis pasakė, kad pinigus jis turi paimti iš savo tėvų. Jis pasakė, kad pinigų neims, ir nuėjo namo. Kitą dieną vėl jį susitiko ir šis vėl jo paklausė, ar turi pinigų. Atsakius, kad neturi, šis pasakė: „dar tu su manimi ginčysies?“ ir sudavė jam kumščiu 3–4 kartus į pakaušį ir pilvą. Į pilvą sudavė apie 4 kartus. Jis pradėjo bėgti, o šis pasivijęs spyrė per kojas, dėl to jis nugriuvo. Tada T. Z. pasakė, kad jei rytoj nebus pinigų, šis jį sumuš. Nepamena, ar jis liepė to niekam nepasakoti. Kai jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, tą įvykį gerai prisiminė, parodymai jam buvo perskaityti ir jie buvo teisingi. Kai grįžo namo, jo tėvai buvo lauke, o jis greitai persirengė, nieko jiems nesakė. Maždaug po trijų dienų jis T. Z. paėmęs iš tėvo piniginės padavė 200 litų. Po to dar du kartus jis prašė jo pinigų ir jis jam nunešė po 200 litų. Kam jam tų pinigų reikėjo, jis neklausė. Visus tuos tris kartus jis nešė jam pinigus todėl, kad jam buvo grasinama, kad sumuš, arba jau po pirmojo karto buvo grasinama, jog pasakys tėvui, kad jis iš jo tuos pinigus paėmė. Tėvas nepastebėjo, kad dingsta pinigai. Pinigus jis duodavo maždaug kas savaitę. Tada T. Z. su juo elgdavosi gerai. Vasario mėnesį jis su L. nuėjo pas Z. ir šis pasiūlė parūkyti. Jis sutiko, o T. Z. jį mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo rūkantį. Todėl vėliau reikalaudamas pinigų jau sakydavo, kad parodys tą nuotrauką jo tėvui. Jis anksčiau niekada nebuvo rūkęs. Liepos mėnesio viduryje jis pasakė, kad jam reikia labai daug pinigų. Grasino jam, kad sumuš ir parodys nuotrauką. Parėjęs namo ant šaldytuvo jis pamatė daug pinigų ir paėmė 1000 litų. 600 litų atidavė T. Z., o 400 litų išleido pats. Tada pirko traškučius, alkoholį ir vaišino kitus vaikus. Jis taip pat gėrė. T. Z. ten nebuvo. Kai parėjo namo, tėvai pastebėjo, kad jis išgėręs. Jis jiems pasakė, kad pavaišino draugai. Po to tėvai pasigedo pinigų, tačiau jis juos įtikino, kad jų nepaėmė.

Rudenį jis kartu su T. B. buvo rūsyje pas T. Z.. Šis norėdamas iš jo pasišaipyti paėmęs peiliuką pradėjo pjauti jo plaukus. Nežino, kodėl jis taip darė, nes tuo metu pinigų neprašė. Jis nustūmė T. Z. ir pradėjo daužyti duris, nes jos buvo užrakintos. Tada T. Z. jam pridėjo peilį prie gerklės ir pasakė, kad jeigu rytoj nebus pinigų, tai viskas kartosis. Po to jis vėl buvo pas T. Z. rūsyje, nes jie buvo susitaikę ir jam ten buvo įdomu. Kartu buvo ir E. L.. Atrodo, kad galėjo būti ir T. B. arba Laurynas. Jiems ten būnant T. Z. užpūtė žvakę ir apšlapino jam galvą. Jis tuo metu gulėjo lovoje. Kodėl jis taip pasielgė jis nežino, bet jautėsi labai įskaudintas ir pažemintas. Jis tada labai verkė, nes iš karto negalėjo išeiti, buvo užrakintos durys. T. Z. neleido jam išeiti, nes bijojo, kad jis viską pasakys tėvams, bet paskui išleido. Tėvams apie tai jis nieko nesakė, parėjęs persirengė ir išmetė megztinį.

2012 m. spalio 2 d. jis su draugais aikštelėje žaidė krepšinį. Atėjęs T. Z. nuspyrė jo kamuolį, o kai jis pasakė, kad jį atneštų, pradėjo jį visų vaikų akivaizdoje spardyti. Vaikai viską matė ir juokėsi. Jis eidamas namo parašė jam SMS, kad viską pasakys tėvams ir pinigų daugiau jam nebeneš. Parėjęs viską papasakojo tėvams. Po to T. Z. paskambino ir grasino, nes jau žinojo, kad jis viską pasakė tėvams. Vėliau jis dar jam parašė SMS klausdamas, ar jis eis į šventę. Tai, kad jis duodavo pinigus T. Z., yra matę T. B. ir E. L.. Kiti žinojo, bet nebuvo matę. Jiems gyrėsi pats T. Z.. Kai jam liepė duoti pinigus, T. Z. yra sakęs, kad jeigu jo nebus, tai pinigus paduoti E. L., nes jis ėjo į tą pačią mokyklą. Vieną kartą jis buvo sumušęs ir E. L.. Tiesiog norėjo iš jo pasityčioti. Žinojo, kad ir E. L. neša jam pinigus. Jis pats jam tai sakė. Apie tai girdėjo, tačiau pats nematė. T. Z. buvo vaikų lyderis. Vaikai stengdavosi jam įsiteikti. Jaunesni vaikai jo prisibijojo ir laikė jį autoritetu. T. Z. jis iš viso yra atidavęs 1800 litų. Jau po apklausų ikiteisminio tyrimo metu T. Z. jo prašė, kad jis pakeistų parodymus ir sakytų, kad pinigus jis jam nešė gera valia ir kad jokių pretenzijų jis jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad T. Z. buvo jo draugas. 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, T. Z. jam normaliu tonu pasakė, kad reikia pinigų. Buvo susitikę prie T. Z. namo, t. y. (duomenys neskelbtini) g., prie 24 namo, (duomenys neskelbtini). Jie buvo dviese ir jų niekas negirdėjo. T. Z. jam pasakė, kad jis turi atnešti pinigus, tai yra apie 200 litų, kitą dieną. Jam atsakius, kad neturi tokių pinigų, T. Z. pasakė, kad jis turi pinigus paimti iš savo tėvų. Jam pasakius, kad pinigų neneš, T. Z. pasakė, kad jį sumuš, ir tai pasakė grasinančiu tonu. Kitą dieną, dienos metu, jis su T. Z. susitiko prie T. Z. namo ir pasakė, kad jis pinigų neturi ir nieko T. Z. neneš. T. Z. jam pakeltu tonu garsiai pasakė „Ar tu su manimi dar ginčysies?“ ir kumščiu sudavė apie 5 smūgius į pilvą, Jis nuo skausmo susilenkė. Tada T. Z. kumščiu sudavė apie 4 smūgius į pakaušį. Gerai neprisimena, nes norėdamas apsaugoti galvą, ją užsidengė rankomis. Smūgiai pataikė ir į rankas. Jis pradėjo bėgti link namų. T. Z. jį pasivijo, spyrė jam vieną kartą į kojas ir jis nugriuvo ant žemės. Jam skaudėjo, buvo labai išsigandęs. Nubėgdamas T. Z. jam pasakė, kad niekam apie tai nepasakotų, nes priešingu atveju jį užmuš. Jis grįžo namo, tačiau niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo. Praėjus gal trims dienoms, gerai neprisimena, jis vėl susitiko su T. Z.. Kur susitiko, nebeprisimena. T. Z. normaliu tonu vėl pareikalavo, kad atneštų pinigus. Jis sutiko, nes labai išsigando T. Z.. Tos pačios dienos vakare iš savo tėčio piniginės paėmė vieną 200 litų kupiūrą. Kitą dieną, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, sutiko T. Z., kuris jo paklausė, ar turi pinigus. Jis, pasakęs, kad pinigus turi, juos atidavė T. Z.. Nežino, kiek buvo praėję dienų, kai vėl sutiko T. Z.. T. Z. jam pasakė, kad jei jis neneš pinigų, T. Z. jo tėvams pasakys, kad jis vogė iš tėvų pinigus ir pats savo noru atidavė T. Z.. To jis labai bijojo, bijojo savo tėvų, todėl T. Z. po to gal dar 3 kartus nunešė po 200 litus. 2012 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, T. Z. jam pasiūlė parūkyti, jis atsisakė. Tačiau T. Z. įkalbėjo, sakė, kad bus labai gerai. Kol jis rūkė, T. Z. savo telefonu nufotografavo jį rūkantį. Tada T. Z. pasakė, kad jei jis neneš pinigų, tai tą nuotrauką parodys jo tėvams. Jis vėl išsigando. Po to karto T. Z. nešė pinigus dar 2 kartus po 200 litų, kada tai tiksliai buvo, neprisimena. 2012 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, T. Z. pasakė, kad reikia labai daug pinigų. Jis pasakė, kad pinigų nebeneš. Tada T. Z. jam vėl pasakė, kad parodys jo tėvams nuotraukas, kuriose jis rūko. Jis išsigando ir, grįžęs namo, rado ant šaldytuvo padėtus pinigus. Nežiūrėdamas, kiek paėmė, tą pačią dieną pinigus nunešė T. Z.. T. Z. prie jo suskaičiavo 1000 litų. 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu jis su T. Z., T. B. buvo T. Z. name esančiame rūsyje. T. Z., paėmęs peilį, pasišaipydamas, pradėjo reikalauti, kad jis dar atneštų pinigų. Pridėjo jam prie gerklės peilį, tuo pačiu peiliu jam pjovė plaukus. Jis T. Z. nustūmė nuo savęs ir pradėjo eiti durų link. Jam išeinant iš rūsio, T. Z. pasakė, kad jeigu jis neatneš pinigų, tai pasikartos. Jis suprato, kad pakartos viską, ką jam darė su peiliu. Pinigų jis nebenunešė, o ir pats T. Z. pinigų nebeprašė. 2012-10-02, apie 15.40 val., jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ir su draugais, t. y. T. B., D., jo broliu A., jų pavardžių nežino, žaidė krepšinį. Į aikštelę atėjo T. Z. ir, paėmęs jo kamuolį, nusviedė į svetimą kiemą. Jis pasakė T. Z., kad nueitų ir paimtų kamuolį, tačiau T. Z. pasakė: „ar man čia dar aiškinsi“ ir visų vaikų akivaizdoje kojomis pradėjo jį spardyti, t. y. spyrė jam į kojas, nugarą, smūgiavo kumščiais į galvą. Kiek iš viso sudavė smūgių, jis neprisimena, tačiau jam pavyko nuo T. Z. pabėgti. Būdamas prie savo namų, jis parašė T. Z. SMS žinutę, kad apie viską, t. y. apie pinigus, mušimus, papasakos savo tėvams. T. Z. pradėjo jį kviesti susitikti, tačiau jis nesutiko. 2012-10-04, apie 15.45 val., jam paskambino T. Z., kuris pasakė, kad žino, jog jis viską papasakojo savo tėvams. Pasakė, kad dabar jį užmuš, jog dabar bijotų sutikti. Kalbėjo piktai, garsiai. Jis labai išsigando ir paskambino tėčiui, nes tada buvo mieste ir bijojo vienas grįžti namo. Kitą dieną T. Z. lyg niekur nieko parašė SMS žinutę, klausdamas, ar jis eis į šventę, tačiau jis T. Z. jau nieko neatrašė. Ši SMS žinutė yra jo naujajame telefone. T. Z. visada grasindavo jam, kad jei neduos pinigų, tai jį sumuš. Jis bijojo T. Z., todėl imdavo iš tėvų piniginės pinigus ir nešdavo juos T. Z.. Tai, kad pinigus perduodavo T. Z., matydavo E. L. ir T. B.. Tačiau ne visus kartus matė, kaip jis pinigus paduoda T. Z.. Kai turėdavo paimti pinigus, T. Z. jam iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašinėdavo naktimis žinutes su klausimu, ar pavyko paimti pinigus. To telefono šiuo metu nebeturi, nes pametė. 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti liepos mėnesio pradžia, nes T. Z. dar nebuvo nunešęs 1000 litų. Jis su T. Z. buvo T. Z. namo rūsyje, kartu, kiek prisimena, buvo ir E. L.. Nežino, kodėl, mano, kad, norėdamas iš jo pasišaipyti, T. Z. užpūtė žvakę, kuri buvo padėta rūsyje, ir pradėjo ant jo, gulinčio lovoje, kuri yra rūsyje, šlapintis. Šlapinosi jam ant galvos. Jis pašoko nuo lovos, norėjo išeiti iš ten, tačiau T. Z. jį sugriebė už rankų ir neleido jam išeiti. Jis verkė, nes jam neleido išeiti ir dėl to, kad buvo pažemintas. Jis pradėjo muistytis, spardyti rūsio duris ir T. Z. jį išleido išeiti, tai yra atkabino iš vidaus kabliukus ir atidarė duris. Kai turėdavo iš T. Z. nunešti pinigus, T. Z. jam pasakydavo, kad jei jis T. Z. nesutiks, tai pinigus turi perduoti E. L., kuris mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis, o E. L. pinigus perduos T. Z.. Tačiau pinigus jis visada perduodavo pačiam T. Z.. Tai, kad nešdavo pinigus, žinojo E. L., V. L., N. A., M. Š., T. B.. Kiek žino, E. L. taip pat gal prieš metus ar dvejus, tiksliai nebeprisimena, nešdavo pinigus T. Z., nes T. Z. reikalavo. Kiek žino, T. Z. jo atneštus pinigus išleisdavo rūbams, alkoholiui. Be to, pats T. Z. jam pasakojo, kad T. Z. mama apie tai, kad jis nešdavo pinigus, žinojo, tik bijojo, kad nesužinotų policija. Šiuo metu jis labai bijo sutikti T. Z., kad jo nesumuštų. Taip pat bijo, kad jam T. Z. skambins ir grasins, nes apie viską žino jau ne tik jo tėvai, bet ir policija. Labai gailisi, kad iš karto nepapasakojo savo tėvams, tačiau jis labai bijojo T. Z., kad jo nesumuštų. Papildomai parodė, kad buvo taip, jog jis pats savo noru ėmė pinigus iš savo tėvų ir už juos vaišino savo draugus, iš jų ir M. P.. Iš viso pravaišino draugus už 500 litų. To jo niekas nevertė daryti. Nori patikslinti, kad, kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, 2012 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, T. Z. pasakė, kad reikia labai daug pinigų. Jis pasakė, kad pinigų T. Z. nebeneš. Tada T. Z. jam pasakė, kad parodys jo tėvams nuotraukas, kuriose jis rūko. Po to jis T. Z. dar tris kartus nunešė iš viso 600 litų, kiekvieną kartą nešė po 200 litų kupiūrą. Ankstesnės apklausos metu minėjo, kad T. Z. davė 1000 litų, tačiau tai netiesa, nes 400 litų jis pats išleido su draugais. Pamelavo, nes bijojo tėvų. Po to, kai jam T. Z. rūsyje pridėjo peilį prie gerklės, o tai buvo 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis daugiau pinigų T. Z. nebenešė. Visi kiti parodymai, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, yra teisingi. Iš viso T. Z. reikalaujant iš tėvų paėmė 1800 litų. Jis neprisimena, kokiais mėnesiais, kokias sumas jis perdavė T. Z.. Tik tiksliai pamena, kad pirmą kartą perdavė pinigus 2012 m. vasario mėnesio pradžioje, o paskutinį kartą pinigus perdavė 2012 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena. (b. l. 40–43, 45–46, 50–51).

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jis su kaltinamuoju draugavo. Nežino, kiek jam metų. Jį patį kai kurie vaikai vadino B.. Tokia jo pravardė. T. Z. prašydavo, kad jis jam paskolintų pinigų. Jis jam jų davė per tris kartus maždaug 110 litų. Dalis pinigų buvo jo paties, o dalį jis paimdavo iš tėvų. Iš tėvų jis paėmė apie 50–60 litų. Yra paėmęs iš jų pinigų ir savo reikmėms. Kodėl juos duodavo T. Z., negali paaiškinti. Jis T. Z. truputį prisibijodavo. T. Z. jų niekada nėra gražinęs. Paskutinį kartą T. Z. pinigus nešė pavasarį. Pinigus tikriausiai duodavo norėdamas, kad jis su juo draugautų. T. Z. yra jį apspardęs dėl to, kad jis jam kažką pasakė, bet ne todėl, kad jis neatnešė pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo supykęs ant T. Z., todėl ir pasakė, kad buvo sumuštas dėl pinigų. Šiuo metu įvykius jis prisimena blogiau nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nežino, ar dažnai jis mušdavo R. K.. T. Z. mušdavo tik jį ir R. K.. Matė, kaip R. K. perduoda pinigus T. Z.. Matė, kai jie kalbėjosi, o paskui Z. spyrė jam į kojas. Jis buvo rūsyje tuo metu, kai T. Z. apšlapino R. K.. T. Z. jam yra sakęs, kad jeigu pamatytų R. K., paimtų iš jo pinigus, nes tada R. K. neišeidavo į lauką. R. K. yra vyresnis ir stipresnis už kitus vaikus. Jam nepatiko su juo bendrauti, nes jis prašydavo pinigų. T. Z. jam pats yra pasakęs, kad jam pinigus neša R. K.. Sakė, kad jis paprašo, o šis atneša. R. K. tikriausiai bijojo T. Z., nes jis jam grasino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. L. parodė, kad jo pravardė yra B.. Jis pažįsta T. Z. apie 3 metus, tiksliai neprisimena, T. Z. buvo jo draugas. Kiek pamena, 2011 metų vasarą, nes nereikėjo eiti į mokyklą, tai galėjo būti liepos ar rugpjūčio mėnuo, nes buvo šilta, kai buvo prie T. Z. namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 24, (duomenys neskelbtini) mieste, jam T. Z. pasakė, kad jis atneštų iš savo namų pinigus. Jie buvo dviese. Jis neklausė T. Z., kam reikia pinigų, tačiau tą pačią dieną iš savo piniginės paėmęs 10 litų nunešė T. Z.. Taip padarė, nes bijojo. Praėjus gal savaitei, T. Z. vėl jam pasakė, kad atneštų pinigus. Tada vėl T. Z. nunešė pinigus, paėmęs iš savo piniginės. Kiek tada nunešė, jis neprisimena. Pradėjo vis dažniau nešti T. Z. pinigų, nes T. Z. pradėjo jam grasinti, kad jei neatneš pinigų, T. Z. jį sumuš. Galbūt du kartus, kai jis neatnešė T. Z. pinigų, T. Z. jį apspardė. Tai buvo 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena. T. Z. koja spyrė jam po vieną kartą į kojas ir į šonus. Jam tada truputį skaudėjo. Po to, kai T. Z. antrą kartą jį sumušė, jis T. Z. vėl pradėjo nešti pinigus, nes bijojo, kad jo vėl nesumuštų, be to, T. Z. sakė, kad jei jis neatneš pinigų, T. Z. išmes jį iš draugų rato, tai yra su juo nebedraugaus. Kiek kartų ir kokias pinigų sumas nešė T. Z., jis nebeprisimena. Iš savo taupyklės T. Z. jis nunešė apie 50 litų. Pinigus imdavo ir iš tėvų taupyklės. Iš tėvų taupyklės paėmė apie 50–60 litų, tiksliai neprisimena. Niekas nematydavo, kaip jis pinigus perduodavo T. Z., taip pat niekas nematė, kaip šis jį mušė. Paskutinį kartą T. Z. pinigus nunešė 2011 m. rudenį, galėjo būti lapkričio mėnuo, tačiau tikslios datos neprisimena. Daugiau pinigų T. Z. jo nebeprašė. Jokių SMS žinučių T. Z. jam nėra rašęs, nes tada dar jis neturėjo telefono. Apie tai, kad T. Z. reikalavo iš R. K. pinigų, jis sužinojo iš paties Rimvydo. Tai buvo 2012 m., tačiau koks metų laikas buvo, neprisimena. R. K. jam pasakojo, kad už tai, jog tris kartus nenunešė T. Z. pinigų, T. Z. R. sumušė. R. K. taip pat bijojo T. Z.. Jis pats kelis kartus matė, kaip R. K. padavė T. Z. 200 litų. Dar prisimena, kaip 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis, T. Z. ir R. K. buvo T. Z. namo rūsyje. R. K. buvo atsigulęs ant lovos, kuri pastatyta rūsyje, ir T. Z. užpūtė žvakę ir pradėjo šlapintis ant R. K. galvos. Kodėl T. Z. taip pasielgė, jis nežino. R. K. pašoko nuo lovos ir norėjo išeiti iš rūsio, tačiau T. Z. jo neišleido. Ir tik tada, kai R. K. pradėjo spardyti rūsio duris, T. Z. R. K. išleido. T. Z. jam buvo sakęs, kad jei R. K. sutiks mokykloje, paimtų iš jo pinigus ir vėliau perduotų jam, tačiau nė vieno karto taip nebuvo. Už tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš R. K., T. Z. jam yra nupirkęs saldainių, traškučių, nealkoholinių gėrimų. Tiek jis, tiek R. K. ne savo noru nešdavo pinigus T. Z.. Taip darė tik bijodami ir verčiami T. Z.. Tėvams apie tai nepasakojo, kodėl, negali paaiškinti. Ar gerai T. Z. elgėsi reikalaudamas iš jo bei R. K. pinigų, nežino, to nesupranta. 2012 m. lapkričio mėnesį, prieš dvi ar tris dienas, dabar tiksliai neprisimena, jis sutiko T. Z., kuris jam papasakojo, kad buvo policijoje dėl to, kad R. K. papasakojo, jog nešė T. Z. pinigus. Pasakė, kad jis niekam nepasakotų apie tai, kad jis taip pat jam nešė pinigus. Tai pasakė normaliu tonu, negrasindamas. Jis neprisimena, kokiais tiksliai mėnesiais ir kokias konkrečiai pinigų sumas jis nešė T. Z.. Tik prisimena, kad pinigus jis nešė nuo 2011 m. vasaros, tikslaus mėnesio neprisimena iki 2011 m. lapkričio mėnesio, tikslios datos neprisimena. Apie auksinę grandinėlę, kuri dingo iš jo namų ir kuri priklausė jo tėčiui, jis nieko papasakoti negali, nes nieko apie tai nežino. Nežino, kada ir kas ją galėjo paimti (b. l. 52–54, 56–57).

Nukentėjusysis P. L. parodė, kad jis apie tai, jog sūnus buvo sumuštas ir iš jo reikalauta pinigų, sužinojo tik tada, kai buvo pakviesti pas policijos pareigūnus. Mano, kad sūnus po apklausų yra išsigandęs ir dabar teisme visko nenori pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie viską pasakojo normaliai, bet dabar būna labai uždaras. Jis dalyvavo sūnaus apklausoje ir šis sakė, kad bijojo T. Z. ir todėl nešdavo jam pinigus. Iš namų yra dingusi ir auksinė grandinėlė, bet jis nežino, kur ji dingo, ir negali teigti, kad ją sūnus taip pat atidavė T. Z.. Sūnus anksčiau nerūkė, bet jis buvo pradėjęs pastebėti, kad sugrįžta prisirūkęs. Šis neigdavo, sakydavo, kad buvo su draugais, kurie rūko, todėl ir jaučiasi dūmų kvapas. Iš jo dingdavo pinigai, tačiau jis nelabai tą pastebėdavo, nes jie dingdavo mažomis sumomis. Sūnui pinigų duodavo, kad mokykloje pavalgytų pietus, o ir dovanodavo šventėms taip pat pinigų. Todėl jis jų buvo susitaupęs. Jis girdėjo, kad T. Z. reikalaudavo pinigų, kad vaikai galėtų su juo draugauti ir būti jo kompanijoje. Iš jo sūnus paėmė maždaug tiek pinigų, kiek ir sako, tačiau jis pats galvoja, kad sūnus T. Z. galėjo atiduoti ir savo sutaupytų pinigų. Jis nenorėjo, kad jo sūnus dalyvautų akistatoje su T. Z.. Mano, kad jis ir dabar nepripažintų, kad buvo mušamas ir skriaudžiamas. Žinojo, kad jie susitinka, kartu pažaidžia futbolą. Jo vyresnis sūnus yra sakęs, kad T. Z. klausė, kam reikėjo taip daryti, jis pinigus ir taip būtų atidavęs.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2011 m. nuo vasario mėnesio pradžios su žmona pradėjo pastebėti, kad iš namų dingsta pinigai. Tą mėnesį jam dingo 200 litų. Kalbėjosi su žmona, abu klausė sūnaus, bet šis teigė, kad pinigų neėmė. Po mėnesio ar pusantro vėl dingo pinigai, nes jis turėjo remontuoti mašiną ir buvo jų sutaupęs. Vėliau jie dingo balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Galiausiai dingo didelė pinigų suma. Jie vėl kalbėjosi kaip visada su sūnumi, tačiau pastarasis vėl neigė, kad juos paėmė. Jie juo patikėjo. Po to, kai jis buvo sumuštas T. Z., galiausiai jis papasakojo mamai, kad paėmė tuos 1000 litų ir visais kitais kartais taip pat ėmė pinigus ir nešė T. Z., nes šis pinigų reikalavo, o jis jo bijojo. Vieną kartą jo sūnus buvo sugrįžęs į namus labai girtas. Žino, kad jis eidavo į rūsį, kurį vadindavo bunkeriu, ir ten su vaikais žaisdavo. Tada jis ir pasakė, kad tame bunkeryje gėrė. Jis dalyvavo sūnaus apklausoje. Sūnus nebuvo pasakęs, kad dalį paimtų pinigų jis išleido pats. Todėl prašo priteisti tik tokią sumą, kurią sūnus atidavė Z.. Tai yra 1800 Lt turtinės žalos ir 1000 neturtinės žalos. Iš viso iš namų dingo apie 2000 litų. Sūnus viską papasakojo mamai, kai buvo sumuštas krepšinio aikštelėje. Kai jis kreipėsi į policiją, T. Z. telefonu sūnui grasino, kad palauks jo prie tilto ir sumuš, todėl jis buvo nuvažiavęs jo pasiimti. Daugiau apie jo grasinimus jam nėra žinoma. Sūnus pasakojo, kad jis jam grasindavo, todėl jis ir nešdavo jam pinigus. Jo vaikui buvo padaryta didelė moralinė žala. Jie pakeitė gyvenamąją vietą ir sūnus dabar labai pasikeitė. Jis nėjo aiškintis pas T. Z. motiną, nes žinojo, kad tai beviltiškas reikalas.

Liudytojas T. B. parodė, kad dabar daugiausiai bendrauja su T. Z., nes R. K. išsikraustė gyventi kitur. Jis žinojo, kad R. K. vagia pinigus iš namų. Yra pas jį matęs pinigų. Jis juos vaišindavo. T. Z. jo niekada nemušė. Jis nematė, kad T. Z. rūsyje būtų pjovęs jam plaukus ar apšlapinęs. Yra matęs, kad K. davė pinigų Z., kai reikėjo jam nupirkti alkoholio, kurį jie visi gerdavo. K. juos vaišindavo. Yra matęs, kad R. K. T. Z. 2–3 kartus yra davęs po 20–30 litų.

Liudytojas N. A. parodė, kad jis geriau sutaria su T. Z.. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Dabar visko neprisimena. Buvo girdėjęs iš R. L., kad jis perduoda pinigus T. Z.. Jis nežinojo, kad T. Z. būtų mušęs R. K. ar reikalavęs iš jo pinigų. R. K. dažnai turėdavo pinigų ir juos vaišindavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, N. A. parodė, kad jis pažįsta T. Z. ir R. K.. T. Z. ir R. K. yra jo draugai. Apie tai, kad T. Z. reikalauja iš R. K. pinigų, jis žinojo iš E. L. bei kitų vaikų, kurių tiksliai nebeprisimena. Buvo girdėjęs, kad R. K. perduodavo T. Z. net po 200 litų iš karto. Kad T. Z. būtų mušęs R. K., jis nėra matęs. 2012 m. vasarą, kada tai buvo, jis tiksliai nebeprisimena, kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio aikštelėje, jis matė, kaip R. K. iš savo kišenės išmetė 50 litų kupiūrą po suoliuku ir parodė juos T. Z.. T. Z. pagalvojęs, kad kažkas kitas pametė pinigus, pinigus pasiėmė su savimi. Šiaip nė karto nėra matęs, kad T. Z. pinigus tiesiogiai perduotų R. K.. Iš jo T. Z. jokių pinigų nėra reikalavęs (b. l. 71–72).

Teismas netiki šio liudytojo duotais parodymais teisme, vertina juos kritiškai ir tiki jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis žinojo, jog kaltinamasis reikalaudavo pinigų iš R. K. ir pastarasis jam jų duodavo.

Liudytojas E. S. parodė, kad žino, jog K. turėdavo pinigų ir vieną kartą pragėrė net 400 litų. Prieš mėnesį jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), turėjo 200 litų ir tuos pinigus jie vėl išleido pirkdami cigaretes ir kitus dalykus.

Teismas netiki šio liudytojo parodymais dėl to, kad R. K. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir jie buvo susitikę. Tai paneigė nukentėjusysis, kuris ten jau nebegyvena.

Liudytojas L. G. parodė, kad T. Z. yra jo pusbrolis. Jis yra matęs, kad R. K. turėjo 100 ir 200 litų. Jis nieko nežino apie tai, kad T. Z. būtų reikalavęs iš R. K. pinigų. Nežino, kad jį būtų T. Z. mušęs. T. Z. fiziškai stipresnis. Pinigų iš jo T. Z. nėra reikalavęs. R. K. T. Z. nėra spardęs.

Liudytojas M. B. parodė, kad jam nėra žinoma, kad T. Z. būtų mušęs ar reikalavęs pinigų iš R. K.. Jis tik matė, kai krepšinio aikštelėje R. K. davė T. Z. 50 litų, kuriuos buvo suradęs.

Liudytojas A. D. parodė, kad R. K. ir T. Z. pažįsta. Jie jo draugai. Lankė tą pačią mokyklą. Su R. K. dabar bendrauja mažiau, nes jis išvažiavęs gyventi kitur, o su T. Z. šiuo metu taip pat nelabai bendrauja. Jam nėra žinoma, kad T. Z. iš R. K. būtų reikalavęs pinigų. Nėra matęs, kad T. Z. muštų R. K., nebent draugiškai apsistumdydavo. Matė, kad R. K. davė T. Z. pinigų. Tai įvyko „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio aikštelėje. Kodėl jam davė pinigus, jis nežino. R. K. tuos pinigus lyg ir rado, lyg ir pats juos pametė, jis nežino, bet matė, kad jis juos davė T. Z.. Ką jis sakė juos duodamas, negirdėjo, nes nebuvo šalia. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad R. K. pametė pinigus, vėliau juos rado ir atidavė T. Z.. Taip ir buvo. Gal jis jų nepametė, bet rado po suolu. Jis tik stovėjo krepšinio aikštelėje ir matė, kad jis tuos pinigus rado ir davė T. Z.. Tiksliai negali pasakyti, kiek ten buvo pinigų, bet jam pasirodė, kad 50 litų. Tai matė iš 10 metrų atstumo. Jam pasirodė, kad juos duodamas jis pasakė „imk“. Tą matė ir daugiau ten buvusių vaikų. Nežino, kodėl R. K. apsimetė, kad rado tuos pinigus. Yra matęs, kad R. K. su savimi turėjo daug pinigų. Tikrai daugiau nei 200 litų. Jis sakė, kad tuos pinigus paėmė iš namų. Nežino, ką jis darė su tais pinigais. Jam tuos pinigus parodė norėdamas pasigirti. Nepamena, ar jis už tuos pinigus būtų ką nors nupirkęs, bet jis neprašė, kad pirktų. Nepamena, ar R. K. būtų ką nors vaišinęs, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakojo taip, kaip buvo. Jis pats nieko K. neprašydavo, bet jis dažnai visus pavaišindavo. Tai būdavo maždaug du kartus per savaitę. Taip elgėsi apie pusę metų, o pinigus jis paimdavo iš namų. Tai, ką jis pirkdavo, buvo šiek tiek brangesnės prekės, nei būtų galima susitaupyti iš kišenpinigių. T. Z. iš jo paties nėra reikalavęs pinigų ir jam neteko girdėti, kad būtų reikalavęs iš ko nors kito. T. Z. niekada jo nemušė. Nėra matęs, kad jis būtų mušęs kitus vaikus. D. D. yra jo brolis, bet jis nėra pasakojęs, kad jį kas nors būtų skriaudę. Kiti vaikai nėra turėję tiek pinigų, kiek turėdavo R. K.. Jo tėvai turtingi, nes turi savo mašiną ir namą. T. Z. tėvai gyvena panašiai. Mano, kad T. Z. yra turėjęs tiek pinigų, kiek ir R. K., o iš kur juos gaudavo, nežino. Yra matęs, kad T. Z. ir R. K. draugiškai pasimušdavo. Tai yra draugiškai suduodavo per petį, pasistumdydavo ir tiek.

Yra toks rūsys, kuriame rinkdavosi R. K., T. Z. ir kiti vaikai. Ten visi žaisdavo slėpynių. Buvo kažkokios lovos, baldai, bet tiksliai nežino. Nėra girdėjęs, kad T. Z. tame rūsyje būtų tyčiojęsis iš R. K..

Liudytojas D. D. parodė, kad R. K. ir T. Z. pažįsta, labiau bendravo su T. Z.. Dažniausiai susitikdavo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kai žaisdavo krepšinį. Su Tadu taip pat ten susitikdavo. Jam nėra tekę matyti, kad T. Z. būtų mušęs kokį nors vaiką. Jo taip pat nemušė ir pinigų neprašė. Žino, kad R. K. yra radęs pinigų, nes jis pats juos parodė. Matė, kad jis rado 50 litų prie suoliuko. Jis tai matė, nes R. K. pasikvietė visus vaikus, kurie žaidė krepšinį, ir parodė, kad rado pinigus. Kai jie priėjo, jis tuos pinigus jau buvo pakėlęs ir tada juos atidavė T. Z.. Jis pats pasakė, kad tuos pinigus rado. Duodamas T. Z. pinigus pasakė: „imk, paturėk“. Brolis taip pat buvo kartu ir taip pat buvo priėjęs. Nežino, kodėl jis atidavė tuos pinigus. Jam atrodo, kad T. K. tikrai rado tuos pinigus. Nežino, ar kiti galvojo, kad jis tuos pinigus tyčia numetė.

Ikiteisminio tyrimo metu jis apie tą įvykį nieko nepasakojo, nes tikriausiai neprisiminė. Apie tuos pinigus atsiminė tik dabar ir todėl šiandieną papasakojo. Jo niekas neprašė taip papasakoti ir su broliu apie tai nekalbėjo. R. K. yra turėjęs 200 litų ir jį pasikvietė į kavinę. Tiksliai nepamena, kokiomis kupiūromis tie pinigai buvo, bet atrodo, kad jis turėjo dvi kupiūras po 100 litų. Jis tada dar pasikvietė E. L. ir T. Z.. Jie ten valgė picas, o jis už jas sumokėjo apie 50 litų. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nepasakojo, nes buvo pamiršęs. R. K. jį yra vaišinęs saldainiais gal 4 kartus. Jis saldainius nusipirko sau, bet davė ir jam. Kiti vaikai. kai turi saldainių, taip pat dalijasi. Su T. Z. dabar nelabai bendrauja. Jis jo nieko neprašė pasakyti teisme. T. Z. jo nėra mušęs, o taip pat jis nemušė ir kitų vaikų. Rūsyje, kur yra įrengtas kambariukas, nėra buvęs. T. Z. nebuvo toks vaikų lyderis, kad lieptų vaikams ką nors daryti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, D. D. parodė, kad jis pažįsta R. K. ir T. Z.. Jie nėra jo draugai, jis su jais susitikdavo tik tada, kai eidavo į (duomenys neskelbtini) m. esančią „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę žaisti krepšinį. Nėra matęs, kad T. Z. būtų mušęs R. K., taip pat nėra girdėjęs, kad T. Z. iš kokio nors vaiko būtų prašęs pinigų. Yra matęs, kad R. K. su savimi turėjo 200 litų, t. y. dvi kupiūras po 100 litų. Tai buvo 2012 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Iš kur R. K. buvo gavęs tiek pinigų, jis nežino, neprisimena, ką R. K. apie tai sakė. Jo R. K. nė karto nėra vaišinęs saldumynais ar kuo nors kitu. Su R. K. bendraudavo tik tada, kai žaisdavo krepšinį. T. Z. pažįsta gal kokius 4 metus, nieko blogo negali pasakyti. R. K. pažįsta tik nuo 2012 m. vasaros, todėl apie R. K. išvis nieko neturi ką papasakoti. T. Z. iš jo nėra reikalavęs pinigų, juo labiau nėra jo skriaudęs (b. l. 86–87).

Liudytoja M. P. parodė, kad T. Z. ir R. K. pažįsta. Su T. Z. gyvena viename name, o su R. K. bendravo. Labiau bendravo su R. K.. Tik dabar sužinojo, kad T. Z. mušdavo R. K., bet pati nėra mačiusi. Neprisimena, kas jai sakė, kad jį mušdavo. R. K. jai to nėra sakęs. Su R. K. ji bendravo tą vasarą, kai jis pavogė iš tėvų 400 litų. Yra girdėjusi, kad R. K. mušdavo dėl kažkokių pinigų, bet tiksliai negali pasakyti. Jai tai yra pasakoję draugai.

Dėl tų 400 litų tai gali pasakyti tiek, kad ji būdavo Mažeikiuose pas močiutę ir kas savaitę grįždavo namo. Tuo metu su R. K. draugavo. Kartą sugrįžusi susitiko su draugais parke ir nuėjo gerti alkoholinių gėrimų. Jie daug ko buvo prisipirkę iš R. K. pinigų. Vėliau jai pasakė, kad R. K. pavogė 400 litų. Ten buvo apie 10–12 vaikų. T. Z. nebuvo. R. K. nupirko alaus, sidro, degtinės ir dar trauktinės „Trejos devynerios“. Maisto nepirko, buvo tik traškučių. Pritrūkę gėrimų į parduotuvę ėjo 2–3 kartus. Tada ji buvo 12 metų. Tai, kad R. K. pavogė tuos pinigus, ji sužinojo iš draugų. Jie sakė, kad jis tuos pinigus pavogė iš tėvų. Kai po to jie vėl susitiko, kalbėjosi ir jis patvirtino, kad pinigus paėmė iš tėvų. Ji yra girdėjusi, kad jis iš tėvų labai dažnai imdavo pinigus. Yra girdėjusi, kad T. Z. muša R. K.. Apie įvykį rūsyje jai gal kas nors ir yra pasakojęs, bet to nebepamena. T. Z. nebuvo mušeika ir vaikai jo nebijojo.

Liudytojas A. P. parodė, kad R. K. ir T. Z. pažįsta. Tačiau daugiau bendrauja su T. Z.. Z. jo nėra mušęs. R. K. jo taip pat nemušė. Tadas buvo geresnis draugas, o su R. K. jis nelabai sutardavo. Nėra matęs, kad T. Z. muštų R. K.. Taip pat nėra matęs, kad R. K. būtų davęs T. Z. pinigų, nes kai jie būdavo kartu, jis su jais nebūdavo. Į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę jis neidavo. R. K. vieną kartą yra jį vaišinęs, kai kartu ėjo į parduotuvę. Jiems jis nupirko saulėgrąžų, dar kažko, dabar nepamena. Apie tą įvykį, kai R. K. visus vaišino, gerai visko neprisimena, tik žino, kad jis ar iš mamos, ar dar iš kažko buvo pavogęs 200–400 litų. Jis ten buvo, ten buvo daug vaikų. T. Z. tada nebuvo. R. K. pasakė, kad pasiėmė iš namų 400 litų. Tada pirko alų, degtinę, trauktinę, traškučius, saulėgrąžas. Jis pats ten negėrė. Nėra buvęs rūsyje, kur būtų įrengtas kažkoks kambariukas.

Liudytoja L. Z. parodė, kad turi 5 vaikus, bet dabar augina tik 2, nes 3 jau yra suaugę ir kartu nebegyvena. Tadas yra geras vaikas ir prie jos nerūkė, o dabar, kai jau greitai jam bus 18 metų, pradėjo rūkyti. Į namus niekada nėra parėjęs girtas. Jis visą laiką pareina namo, o jei kada ir pavėluoja sugrįžti iš „(duomenys neskelbtini)“, tai visada parašo žinutę, kad grįš vėliau. Ji žinojo, kad tuo laikotarpiu, apie kurį yra kalbama, jis eidavo su R. K. ir pirkdavo saldumynų, bet sūnus tikrai daug pinigų neturėdavo. Jis tik turėdavo pinigus, kuriuos pats užsidirbdavo. Apie tai, kad jis eidavo pirkti saldumynų, papasakojo Erikas, jos jaunesnysis sūnus. O apie tai, kad jis lankydavosi kažkokiame rūsyje, nieko nežinojo ir net neįsivaizduoja, kur tas rūsys yra. Ji pati nėra ten buvusi, tačiau jos vyras eidavo ten, kad juos visus iš ten išvarytų. Tai buvo tada, kai jie sužinojo apie tą rūsį. Ji sakydavo sūnui, kad nedraugautų su T. K., nes bus negerai. Taip ir nutiko. Pats apkaltino jos sūnų, o paskui ateina ir kviečia, kad jis išeitų į lauką. Taip buvo ne kartą, kad po to įvykio tiek E., tiek R. K. ateidavo ir kviesdavosi jį kiemą, bet ji juos nuvarydavo nuo durų. Mano, kad sūnų jie apkaltino neteisingai. Apie tai, kuo sūnus kaltinamas, sužinojo tik pas tyrėją, o apie tai, kad būdavo perkami saldumynai ir kad iš R. K. sūnus kartais paprašydavo kelių litų, sužinojo iš sūnaus. Nežino, kodėl jie apkaltino jos sūnų, gal todėl, kad jis yra neturtingiausias iš tos visos kompanijos. Ji niekur nedirba, o vyras dirba nelegaliai. Pragyventi jiems labai sunku. Sūnus būdavo pavalgęs ir kelis litus pats užsidirbdavo. Nežino, kodėl jam iš K. dar reikėjo imti tuos kelis litus. Sūnus nieko jai neaiškino, tik nuleisdavo galvą ir sakydavo, kad daugiau su jais nebeis. Ji nebenorėjo, kad jis su jais bendrautų, nes sužinojo, kad sūnus prašo pinigų saldumynams. Jis pats visada turėdavo pinigų, bet jis neišlaidaudavo. Sūnus jos klauso ir ji negali patikėti, kad jis su T. K. taip galėjo pasielgti. Ji apie tai būtų sužinojusi iš jo draugų. Visas kiemas apie tai būtų kalbėjęs. Kaip yra dėl pinigų, kurių jis neva prašė iš E. L., nežino. Jie buvo draugai ir dar dabar kartais susitinka, bet ji jiems nebeleidžia draugauti. Nežino, kodėl sūnus bendravo su mažesniais už save, bet netiki, kad jis draugavo tik dėl pinigų. Tikrai nėra girdėjusi, kad sūnus ką nors muštų. Tai, kad vaikai kartais susimuša, tiki, bet apie jokias muštynes neteko girdėti. Pats sūnus apie tuos įvykius nelabai ką nori pasakoti. Ji žinojo, kad sūnus reikalauja pinigų saldumynams. Sakė, kad geriau su jais nebendrautų, tai buvo tada, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmą kartą apie tai, kad sūnus prašo pinigų, sužinojo apie 2–3 savaites iki iškvietimo į policiją. R. K. tėvų nepažįsta, o patį R. K. pirmą kartą pamatė per pirmą teismo posėdį. Sūnus nėra sakęs, kiek yra iš jo gavęs pinigų. Jaunesnysis sūnus jai nėra sakęs, kokių pinigų sumų Tadas prašydavo, sakė, kad jie kartu eidavo į piceriją, kad prašydavo saldumynams ir gėrimams. Kiek jai yra žinoma, kartu eidavo ir daugiau vaikų. Ji nežino, kodėl R. K. sūnui duodavo pinigų. Gal iš geros širdies, nes sūnus jo prašydavo. Dabar sūnus dirba „(duomenys neskelbtini)“ penktadieniais ir kartais šeštadieniais. Jis ten dirba (duomenys neskelbtini), niekada negrįžta išgėręs. Jeigu būtų pastebėjusi, kad jos sūnus turi daugiau pinigų nei įprastai, būtų klaususi, iš kur juos gavo, nes iš karto matosi, kad vaikas turi daugiau pinigų, iš to, ką jis pirko.

Liudytojas V. L. parodė, kad apie įvykius nieko nežino, nes brolis jam nieko nėra pasakojęs. R. K. pažįsta ir žino, kad brolis su juo draugavo, matydavo, kad jie būdavo kartu. Buvo girdėjęs, kad R. K. ima pinigus iš tėvų, bet pats nėra matęs, kad jis būtų kam nors jų davęs. Visi sakydavo, kad jis ima iš tėvų pinigus. Tačiau gal jis tuos pinigus buvo užsidirbęs, o gal iš močiutės buvo gavęs. Su R. K. jis pats bendrauja ir jie yra draugai. Su T. Z. taip pat yra draugai. R. K. nėra sakęs, kad T. Z. iš jo reikalauja pinigų. Teigia, kad tą patį parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad yra matęs, kaip jie kartu eina į treniruotes, ir pasakojo, kad jis su T. Z. eidavo į miestą pasiimti pinigų. Jo niekas neprašė tokius parodymus duoti teisme. Negali paaiškinti, kodėl jo parodymai pasikeitė. Su T. Z. jis gerai sutaria ir jis niekada nėra jo mušęs ar grasinęs.

Matė perduodant pinigus, kai eidavo į treniruotes. Būdavo kartu su T. Z., nes jis to paprašydavo. Nežinodavo, ko jis laukia, o jis ilgai su juo nebūdavo, nes eidavo į treniruotes. Nežino, kodėl reikėdavo būti, kai T. Z. paimdavo pinigus iš R. K.. Matė, kad vieną kartą jis paėmė 50 litų, o kitą kartą 100 litų, o paskui jie abu išeidavo į miestą. O jis eidavo į treniruotę, kartu su jais neidavo. Daugiau nėra matęs, kad Z. būtų ėmęs pinigus iš R. K.. Kad jis reikalauja pinigų, sužinojo vasaros pabaigoje, nes jam apie tai pasakė R. K.. Tiksliai nesuprato, kad reikalaujama pinigų, nes jis sakė, kad prašo paskolinti. Kai davė parodymus, juos jam perskaitė tyrėja. Jis neatkreipė dėmesio į žodžių „reikalauti“ ir „prašyti“ prasmę, tiesiog pasiklausė ir pasirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas V. L. parodė, kad E. L. yra jo brolis. Apie tai, kad jo draugas T. Z. reikalavo iš jo brolio pinigų, jis nieko papasakoti negali, nes nieko apie tai iki šiol nežinojo. R. K. pažįsta. Apie tai, kad R. K. nešė pinigus T. Z., jis žinojo, nes 2012 m. vasarą, datos tiksliai neprisimena, pats du kartus matė, kaip R. K. padavė T. Z. vieną kartą 100 litų, o kitą kartą 50 litų. Kodėl R. K. nešė pinigus T. Z., jis nežinojo, tuo nesidomėjo, nors jam tai atrodė keistai. Tik aiškiai suprato, jog T. Z. reikalauja iš R. K. pinigų, nes niekas tokiomis sumomis pinigų nesimėto. Be to, dar prieš tai, kai jis pamatė, jog R. K. duoda pinigus T. Z., jam pats R. K. papasakojo, kad T. Z. reikalauja pinigų. Visada pinigus R. K. perduodavo, kai būdavo prie T. Z. namo, t. y. Stoties g. 24, (duomenys neskelbtini) m. Kai perduodavo pinigus, būdavo tik trise, tai yra jis, T. Z. ir R. K.. Kur padėdavo T. Z. gautus pinigus, jis nežino, mano, kad ką nors nusipirkdavo. Jam nieko už tuos pinigus nėra nupirkęs. Be to, artimiau su T. Z. pradėjo bendrauti prieš kokius du mėnesius, tikslios datos nežino, ir nieko, kas vyko prieš jiems artimiau pradedant draugauti, nežino (b. l. 67–68).

Teismas šio liudytojo parodymų dalinį pakeitimą teisme vertina kritiškai ir tiki jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors pastarasis ir teisme nepaneigė tos aplinkybės, kad yra buvęs su T. Z., kai šiam R. K. atnešdavo ir atiduodavo pinigus. Teisme jis tik bandė paneigti, jog nesuprato, kad T. Z. reikalavo pinigų iš R. K..

Liudytojas M. Š. parodė, kad daugiau bendravo su R. K.. R. K. pats nešdavo jam pinigus paėmęs juos iš tėvų. Jis pats jam taip sakė, o T. Z. jam negrasino. R. K. visiems dalydavo pinigus. Jam pačiam buvo davęs 50 litų, kad liudytų prieš T. Z.. Jam tuos 50 litų davė pats K., o ne jo tėtis. Nežino, kodėl reikėjo duoti melagingus parodymus. Su jo tėvais niekada nėra kalbėjęs. 2012 metų pavasarį R. K. rūkė, bet jo niekas nefotografavo, arba tada jo ten nebuvo ir to jis nematė. Nebuvo, kad T. Z. būtų grasinęs, kad parodys nuotrauką R. K. tėvams, jeigu jis neatneš pinigų, bent jau jis to negirdėjo.

Dėl įvykių rūsyje nieko nežino, nes jo ten nebuvo. R. K. nėra pasakojęs, ką T. Z. jam padarė rūsyje. Gali būti, kad jis ne viską prisimena, nes turėjo traumą, smegenų sutrenkimą ir daug ko po to neprisimena. R. K. nėra sakęs, kad iš jo reikalaujama pinigų. Jis pats vogdavo iš tėvų ir visiems pinigus dalydavo. Jam pinigų neduodavo, nes jo neprašydavo, bet yra davęs 50 litų, kad liudytų prieš T.. Supranta, kad už neteisingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jo parodymai skiriasi, nes jam R. K. buvo davęs 50 litų, kad meluotų ir duotų neteisingus parodymus. K. jam liepė, kad visą kaltę verstų ant Tado, todėl jis taip ir pasakė. Jis tyrėjai viską melavo, o ką sakė, nepamena. Pagarsinus parodymus teigia, kad apklausos metu viską melavo. Nežino, kodėl jo pasakojimo seka sutapo su R. K. parodymais, apie tai, kas vyko, jis šiek tiek žinojo, bet ne apie visus grasinimus. Žinojo tik tiek, kad jis nešė pinigus. Žino, kad jis vieną kartą nešė pinigus, apie 300 litų. Tačiau nežino, kam jis tuos pinigus atidavė, tik girdėjo, kad taip buvo. R. K. prašė, kad jis meluotų, nes norėjo, kad T. Z. nubaustų. Jis vieną kartą buvo kažką užsiminęs apie rūsį, minėjo apie plaukų pjaustymą, todėl jis taip policijoje ir pasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, M. Š. parodė, kad jis pažįsta R. K. ir T. Z.. Apie tai, kad T. Z. iš R. K. reikalaudavo pinigų, jis sužinojo 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena. Jam apie tai papasakojo pats R. K., kuris buvo išsigandęs, bijojo T. Z.. R. K. sakė, kad jei T. Z. nenuneš 200 litų, T. Z. peiliu nupjaus plaukus arba sumuš. Jis pasiūlė R. K. viską papasakoti savo tėvams, tačiau šis bijojo. Todėl jis pats nuėjo pas R. K. tėvus ir apie viską papasakojo, tai yra papasakojo, kad T. Z. iš Rimvydo reketuoja pinigus, ir kad šie neleistų Rimvydui bendrauti su T. Z.. Ar R. K. tėvai juo patikėjo, jis nežino. 2012 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jis su T. Z. ir R. K. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. T. Z. padavė R. K. cigaretę ir liepė rūkyti. R. K. atsisakė, tačiau T. Z. vis tiek R. K. privertė rūkyti, sakydamas, kad priešingu atveju R. K. „gaus į dantis“. Tada prie jo R. K. rūkė ir T. Z. savo telefonu nufotografavo rūkantį R. K.. Po visko T. Z. pasakė R. K., kad jei R. K. neatneš 50 litų, T. Z. tą nuotrauką parodys R. K. tėvams arba pasakys R. K. tėvams, kad jų sūnus vagia iš jų pinigus. Tada dar nepagalvojo, kad T. Z. rimtai reketuoja R. K., manė, šiaip juokauja. Ar nunešė R. K. T. Z. 50 litų, jis nežino. 2012 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis su T. Z. dviese buvo T. Z. name esančiame rūsyje. T. Z. jam papasakojo, kad vieną kartą, kai buvo tame pačiame rūsyje, jis tyčia apšlapino R. K. galvą, peiliu buvo nupjovęs R. K. plaukų sruogą. Kodėl taip T. Z. elgėsi su R. K., jis nežino. Jam T. Z. to nepasakojo. Tą pačią dieną T. Z. jam pasakojo, kad R. K. neša pinigus iš namų ir atiduoda jam. Sakė, kad jei R. K. neneš pinigų, jis R. K. suspardys arba nupjaus R. K. plaukus. T. Z. gyrėsi, jog jau gavo iš R. K. apie tūkstantį litų. Taip pat T. Z. gyrėsi, kad nakties metu parašo SMS žinutę R. K., liepdamas atnešti pinigus ir nurodydamas konkrečią pinigų sumą. Tą pačią naktį T. Z. nueidavo pas R. K. ir R. K. tuos pinigus T. Z. atnešdavo. Prie jo R. K. nėra davęs T. Z. pinigų. Ar buvo T. Z. sumušęs R. K., jis nežino, pats to tikrai nematė. Kad T. Z. būtų R. K. pridėjęs peilį prie gerklės, jis to negirdėjo. 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, R. K. pats savo noru iš tėvų pasiėmė 300 ar 400 litų, tikslios sumos nebeprisimena, ir vaikus vaišino cigaretėmis, alkoholiu, traškučiais. Čia R. K. taip norėjo pasirodyti prieš savo panelę M. P.. Tada vaišinosi daug vaikų, jis ne visus pažinojo. Iš jo pažįstamų buvo M. P., E. S., V. L., G. L., E. L., A. P.. Kiek žino, alkoholį nupirko E. S.. Iš kur nupirko tą alkoholį, jis nežino, nes kai prie jų prisijungė, viskas jau buvo nupirkta. Jis pabuvo kelias minutes ir išėjo pas kitus draugus. T. Z. ne vien iš R. K. reikalavo pinigų. 2011 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, E. L. jam papasakojo, kad T. Z. reikalavo pinigų. Ar E. L. nešė jam pinigus, jis to nežino, apie tai neklausė. Iš jo T. Z. nėra reikalavęs pinigų (b. l. 75–77).

Teismas netiko šio liudytojo parodymais, kuriuos jis davė teisme, ir vertina juos kritiškai, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Juos paneigia nukentėjusiųjų parodymai bei jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutapo su nukentėjusiųjų parodymais. Liudytojas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl juos pakeitė.

Iš 2012-10-09 protokolo – pareiškimo nustatyta, kad, R. K. pranešė, jog T. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą bei psichinę prievartą prieš jo mažametį sūnų R. K., laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio prievartavo iš R. K. pinigus. Žala – 2 000 litų (b. l. 9).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. tyrimui pateikė R. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6020“, IMEI (duomenys neskelbtini), aplanke „Pranešimai, Išsiųstieji, rastos žinutės: 2012-10-02 15.54.33 val. gavėjui „T.“ – „Mama tujau grys i bus veskas pasakyta i apie pinigus tad nebelysk mon į subene“; 2012-10-04 17.18.59 val. gavėjui „T.“ – „Visu perma tu manes negozdink o antra as tau daugiau pinigu nenesu“, bei aplanke „Pranešimai, Gautieji, „ rastos žinutės: 2012-10-02 15.51.47 val. siuntėjas „T.“ – „Pasuk“; 2012-10-05 15.09.55 val. siuntėjas „T.“ – „Kon tju?“; 2012-10-05 15.19.36 val. siuntėjas „T.“ – „kn to mause i swente“; 2012-10-06 13.10.39 val. siuntėjas „T.“ – „Ar eni pas ausras dęrbti? (b. l. 28–33, 34).

Iš Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo T. Z. nukentėjusysis R. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamasis T. Z. taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47–49).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis T. Z. dėl jam inkriminuojamų veikų kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis T. Z. teigia, kad iš E. L. pinigų nereikalavo, jo nemušė ir jis nežino, kodėl šis jį apkalba. Teismas šiais jo parodymais netiki ir vertina kaip pasirinktą gynimosi būdą. To nepatvirtina nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. L. teigė, kad skolindavo pinigus kaltinamajam, tačiau patvirtino, kad jo prisibijojo. Nurodė, kad tuo metu buvo supykęs ant T. Z., todėl taip ir pasakė. Teigė, kad T. Z. mušdavo tik R. K. ir jį, ir nurodė, kad apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, įvykius prisiminė geriau. Paaiškino, kad T. Z. mušė jį ne dėl pinigų, o todėl, kad jis šiam kažką pasakė. Teismas netiki šiais nukentėjusiojo parodymais ir vertina juos kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad pirmą kartą K. jam pasakė, kad atneštų pinigų, o juos atnešus reikalavimai padažnėjo ir jis jam grasino, jog neatnešus jį sumuš. Jis buvo sumuštas du kartus. Kaltinamasis jį spardė kojomis. Po antro karto, kai jį sumušė, jis vėl pradėjo šiam nešti pinigus bijodamas, kad jo nemuštų ir kad kaltinamasis su juo nebebendraus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šie parodymai buvo nuoseklūs. Parodymų pakeitimas ir tvirtinimas, kad jis buvo supykęs ant Z., todėl jį apkalbėjo, yra neįtikinantis, nes ikiteisminio tyrimo metu E. L. buvo apklausiamas dalyvaujant tėvui, kuris teismui patvirtino, kad sūnus kalbėjo normaliai, niekieno nepaveiktas. Be to, po įvykių jis ir toliau bendrauja su T. Z., todėl akivaizdu, kad stengiasi sušvelninti šio teisinę padėtį. Jis yra jaunesnis už T. Z., nori, kad pastarasis su juo bendrautų, stengiasi jam įtikti, nes Z. jam yra „autoritetas“, su kuriuo jis nori draugauti. R. K. jau yra išvykęs, todėl jis su juo galimybės bendrauti neturi. Iš esmės teisme E. L. patvirtino visas aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme bandė jas šiek tiek kitaip interpretuoti, bandydamas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį. Apie tai, kad iš namų dingdavo pinigai, patvirtino ir L. tėvas. Jis teigė, kad pinigai dingdavo mažomis sumomis, todėl nelabai į tai kreipdavo dėmesį. Nukentėjusysis T. K. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog E. L. taip pat neša T. Z. pinigus, nes pastarasis jam tą buvo pasakęs. Tas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas M. Š..

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo siekdamas turtinės naudos. Panaudojo prieš jį fizinį smurtą turėdama tikslą įbauginti.

Kadangi kaltinamasis T. Z. prievartavo turtą iš E. L. panaudodamas fizinį smurtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 str. 2 d.

Kaltinamasis T. Z. taip pat neigė, jog mušė R. K. ir reikalaudavo iš jo pinigų. Teigė, kad yra paprašęs ir iš jo gavęs per keletą kartų apie 400 litų. Neigė, jog yra rūsyje apšlapinęs R. K. galvą. Tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiojo R. K. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Šiuos jo parodymus patvirtina ir nukentėjusysis E. L., kuris matė, kaip R. K. duodavo pinigus T. Z., matė, kaip jis buvo mušamas, buvo rūsyje tuo metu, kai kaltinamasis šlapinosi R. K. ant galvos. T. Z. jo prašė paimti pinigus iš R. K. ir atiduoti jam, jeigu jis pats nesutiks R. K.. Apie tai, kad rūsyje T. Z. šlapinosi R. K. ant galvos, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas M. Š., kuris teigė, jog pats T. Z. jam gyrėsi, kad su peiliu pjovė R. K. plaukus ir apšlapino jo galvą. Taip pat apie tai, jog kaltinamasis nuolatos reikalauja iš jo pinigų, jam yra sakęs ir pats R. K.. Nukentėjusysis R. K. taip pat patvirtino, kad iš namų dingdavo pinigai, vieną kartą dingo ir didelė pinigų suma, tai yra 1000 litų. Taip pat patvirtino, kad po to, kai sūnus buvo sumuštas krepšinio aikštelėje, jis apie viską papasakojo mamai, o po to ir jam. Ikiteisminio tyrimo metu tai, jog žinojo, kad kaltinamasis reikalauja iš R. K. pinigų, patvirtino ir liudytojai N. A., M. Š., V. L.. V. L. parodė, kad pats būdavo su R. Z. tada, kai šis pasiimdavo atneštus R. K. pinigus. Kad T. Z. gaudavo pinigų iš R. K., neneigė žinojusi ir kaltinamojo motina.

Kiti liudytojai, kurie yra jaunesni už kaltinamąjį, pasakoja apie įvykį krepšinio aikštelėje. Ir akivaizdu, kodėl jie tai daro. Kaip jau ir minėta, kaltinamasis bendravo su jaunesniais už save vaikais, kurie norėdami būti jo draugais, stengėsi ir šiuo metu stengiasi jam įtikti, bijodami būti atstumti. Tuo metu, kai T. K. buvo mušamas, krepšinio aikštelėje buvo daug vaikų, kurie tai matė ir, kaip patvirtino R. K., tik juokėsi. Liudytojų teiginio, kad R. K. turėdavo pinigų, neneigia ir pas nukentėjusysis. Jis patvirtino, kad iš tėvų buvo paėmęs 400 litų, kuriuos išleido vaišindamas draugus.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo siekdamas turtinės naudos. Panaudojo prieš jį fizinį smurtą turėdama tikslą jį įbauginti.

Kadangi kaltinamasis T. Z. prievartavo turtą iš R. K. panaudodamas fizinį smurtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 str. 2 d.

Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis T. Z. viešai, matant E. L., priėjęs prie nukentėjusiojo R. K., kuris tuo metu gulėjo ant lovos, šlapinosi R. K. ant galvos, savo veiksmais viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį R. K.. Šie kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Jis neabejotinai suvokė užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį prieš R. K. ir norėjo jį pažeminti. Tuo metu kaltinamasis iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis R. K. suvokė, kad yra žeminamas. Jis tuo metu buvo stresinės būsenos.

Kadangi kaltinamasis viešai veiksmu užgauliai pažemino nukentėjusįjį, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 155 str. 1 d.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl 1800 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes jis pagrįstas ir realus, atitinka CK 6.250 str. reikalavimus bei teismų praktiką.

CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padaryta neigiama įtaka jo dvasiniam, socialiniam vystymuisi, padaryta žala jo harmoningos asmenybės formavimuisi, todėl tikslinga civilinį ieškinį tenkinti. Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Priteistinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusysis P. L. civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Jam taikytinos BK 90 str. ir 91 str. nuostatos. Kaltinamasis padarė 2 sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo kaltės jis nepripažino, nesigailėjo padaręs nusikaltimus, neatsiprašė nukentėjusiojo. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei BK 181 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. numatyti sankcijų vidurkiai. Tačiau kaltinamasi anksčiau neteistas, gyvena su mama, mokosi ir dirba, kad galėtų jai padėti, charakterizuojamas gerai, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 92 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl turto prievartavimo iš E. L.), remiantis BK 91 str., – 1 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl turto prievartavimas iš R. K.), remiantis BK 91 str., – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 155 str. 2 d., remiantis BK 91 str., – 3 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str.1 d. 2 d. bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, tai yra įpareigoti 12 mėnesių tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš T. Z. R. K. priteisti 1 800 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 2500 Lt nukentėjusiųjų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kaltinamajam T. Z. neturint lėšų ar uždarbio, iš kurio gali būti patenkinamas civilinis ieškinys, išieškojimas vykdomas iš tėvų turto, iki jam sulaukiant pilnametystės.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.