- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- A-143-1191-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- V. J., D. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statemos investicijos“ administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos administratorių biuras“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. J. ir D. J. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 6 – 9), kurį patikslino (b. l. 39 – 42), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2050/08-S-225 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ dalį.
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas jų prašymą patenkino iš dalies – išregistravo žymą – „sudaryta preliminarioji sutartis“, tačiau prašymo išregistruoti juridinį faktą – „sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis“ – nepatenkino. Analogišką sprendimą priėmė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija). Pažymėjo, kad 2008 m. vasario 27 d. su uždarąja akcine bendrove „Statemos investicijos“ (toliau – UAB „Statemos investicijos“) (dabar – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statemos investicijos“ (toliau – BUAB „Statemos investicijos“)) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Statemos investicijos“ nupirko 2,798 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau nuosavybės teisės paminėtai įmonei nebuvo perduotos, nes pastaroji neatsiskaitė. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Statemos investicijos“ iškelta bankroto byla, o jie informuoti, kad, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, bankrutuojanti bendrovė neketina tęsti 2008 m. vasario 27 d. tarp šalių sudarytos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ši sutartis laikoma pasibaigusia. Pareiškėjai nurodė, kad siekia parduoti paminėtą žemės sklypą, tačiau, neišregistravus juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo parduoti negalės. Pažymėjo, jog nesutinka su Centrinio registratoriaus nurodyta išvada, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, nes sutartis pasibaigė vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu. Sistemiškai analizuojant teisės normas, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas turėjo būti išregistruotas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 48 – 51) prašė skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 2050/08-S-225 pareiškėjų prašymą patenkino iš dalies: prašymą išregistruoti žymą – „sudaryta preliminarioji sutartis“ – patenkino, o prašymo išregistruoti juridinį faktą – „sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis“ – nepatenkino. Pažymėjo, kad žymos apie nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorius daromos gavus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnyje nurodytą notaro pranešimą. Iš pateiktos 2008 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas yra pardavęs UAB „Statemos investicijos“ aukščiau nurodytą žemės sklypą, tačiau pastarojo neperdavė pagal priėmimo – perdavimo aktą. Pabrėžė, kad žyma apie juridinį faktą – sudarytą sandorį – panaikinama tuo atveju, kai įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma, o šiuo atveju UAB „Statemos investicijos“ nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių registravimo ir dokumento, patvirtinančio šios teisės atsiradimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė ir jokio kito dokumento, kad šis sandoris yra nutrauktas. Juridiniam faktui išregistruoti pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė išregistruoti aukščiau paminėtą juridinį faktą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 69 – 71) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išregistruoti juridinį faktą – „sudaryta pirkimo –pardavimo sutartis“. Pareiškėjai nesutinka su ginčijamu sprendimu, jo neteisėtumą pagrįsdami tuo, jog pirkimo – pardavimo sutartis pasibaigė remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 4 dalies bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio, 16 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, pagal kurį, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šių priežasčių atsiradę reikalavimai yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, pagal notarinės pirkimo – pardavimo sutarties 2.1.1 punktą, UAB „Statemos investicijos“ yra sumokėjusi pareiškėjams 250 000 Lt iki šios sutarties pasirašymo. Pareiškėjams siekiant panaikinti juridinį faktą – pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Statemos investicijos“ turi reikalavimo teisę į sumokėtus 250 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma pasibaigusia pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, informacija apie sudarytus ir patvirtintus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorius registruojama gavus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnyje nurodytą notaro pranešimą. Šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama žymos panaikinimo tvarka, numatanti, kad žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pardavė UAB „Statemos investicijos“ žemės sklypą, tačiau ši įmonė pastarojo neperėmė pagal priėmimo – perdavimo aktą ir nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių registravimo ir dokumento, patvirtinančio šios teisės atsiradimą, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, todėl ir pagrindo išregistruoti juridinį faktą nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjai siekia nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp jų ir UAB „Statemos investicijos“, todėl šiuo atveju taikytinos ir CK normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimo pagrindus. CK 6.183 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Dokumento, patvirtinančio, kad paminėtas sandoris yra nutrauktas CK nustatyta tvarka, nepateikta, todėl patenkinti pareiškėjų prašymą teisinio pagrindo nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai juridiniam faktui išregistruoti nepateikė reikiamų dokumentų, atitinkančių įstatymo reikalavimus, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 2050/08-S-225 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 73 – 76) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas turi būti išregistruotas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Juridinio fakto pasibaigimą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis bei trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statemos investicijos“ bankroto administratoriaus ,,Klaipėdos administratorių biuras“ 2009 m. sausio 12 d. raštas.
2. Teismo nuostata, kad pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma pasibaigusia pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą reiškia, jog sutartis tebegalioja ir BUAB „Statemos investicijos“ privalo iš jų pirkti žemės sklypą. Teismas neleistinai plečiamai aiškino Įmonių bankroto įstatymą, darydamas išvadą, kad bankroto administratorius neturi teisės Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto tvarka laikyti sandorių, kurie jau pradėti vykdyti, pasibaigusiais, o jo 2009 m. sausio 12 d. pranešimas yra neteisėtas.
3. Įregistruotas juridinis faktas reiškia, kad paminėtas žemės sklypas yra parduotas ir jie šio sklypo niekam negali perleisti. Juridinio fakto išregistravimas niekaip nepažeistų kitos sandorio šalies – dabar BUAB „Statemos investicijos“ – interesų. Siekiant prisiteisti dalį sumokėtos kainos pagal pirkimo – pardavimo sutartį, bankroto administratorius pareiškė jiems priešieškinį ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jų turtą, neviršijant 250 000 Lt sumos. Jie patiria dvigubą apribojimą. Neproporcingai yra ribojama jų teisė į nuosavybę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas T. ir kt. v. Rusija).
4. Notarinės formos sutartį nutraukti galima ir teismine tvarka. Teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad jei sutartis būtų nutraukta teismo sprendimu, pagrindo išregistruoti juridinį faktą taip pat nebūtų. Šiuo atveju sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, tačiau ji nebuvo nei nutraukta, nei pakeista, nei papildyta. Sutartis pasibaigė, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir bankroto administratoriaus pareiškimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87 – 89) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodo, kad teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai juridiniam faktui išregistruoti nepateikė reikiamų dokumentų, atitinkančių įstatymo reikalavimus (CK 4.256 str. 1, 3 d., 6.183 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2, 3 d., 17 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą – pareiškėjo ir UAB „Statemos investicijos“ 2008 m. vasario 27 d. sudarytą nekilnojamojo daikto (pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio paminėto žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra kvestionuojamas nei šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas, nei tai, kad paminėta žyma registro tvarkytojo buvo padaryta pagrįstai ir teisėtai. Reikalavimą dėl šios žymos panaikinimo pareiškėjai grindžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Paminėto juridinio fakto (nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties) pasibaigimą pareiškėjai sieja su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 4 punkto taikymu. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina pasisakyti dėl šios materialinės teisės normos reikšmės ginčo santykiams tarp pareiškėjų ir atsakovo (registro tvarkytojo).
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (tokia teismo nutartis trečiojo suinteresuoto asmens - UAB „Statemos investicijos“ bankrotą vykdančio administratoriaus – ir pačios UAB „Statemos investicijos“ atžvilgiu buvo priimta 2008-12-15 ir yra įsiteisėjusi), jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys (toks pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2009-01-12), šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasisakydama dėl šios teisės normos reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad ji (taip pat kaip ir kitos šio straipsnio 7 dalies nuostatos) yra skirta specialiems įmonių bankroto procedūrą ir tokių įmonių tolimesnę (po bankroto iškėlimo) ūkinę veiklą teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai reiškia, kad ši teisės norma (nesant atitinkamų nuorodų Nekilnojamojo turto registro įstatyme) nekonkuruoja su Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir tuo pačiu nedaro įtakos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Savo ruožtu tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata apie juridinio fakto pasibaigimą negali būti tapatinama su sutarties pasibaigimu Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo prasme. Be to, kolegija pažymi, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie sudarytą sandorį, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinimui yra skirta speciali Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią tokia žyma panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Tai reiškia, kad kiti tokio pobūdžio žymų panaikinimo būdai administravimo tvarka nėra leidžiami. Kolegija pažymi, kad tokia išvada darytina ir dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra oficialios ir patikimos informacijos teikimas visiems suinteresuotiems asmenims (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 str.). Todėl tam tikri, su atitinkamu šiame registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sietini, teisinių santykių pokyčiai (jeigu jie specialiai nėra aptarti Nekilnojamojo turto registro įstatyme) negali būti pripažinti pagrindu keisti registre esančius duomenis.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu.
Taigi tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.