- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-1188-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04880-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- T. A.
- Kategorijos
- 103.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei T. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. A. dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės, prašydamas santuoką, sudarytą tarp šalių nutraukti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi paskelbė atsakovės paiešką.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, t. y. kol bus atlikta atsakovės paieška.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovės paieška nutraukta, kadangi gautas VPK VTV Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad toliau vykdyti atsakovės paiešką yra netikslinga, kadangi atsakovė yra išvykusi į Rusiją. Minėta nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, paskirtas parengiamasis posėdis, ieškovas įpareigotas iki parengiamojo teismo posėdžio pateikti visų atsakovei skirtų procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbą. Teismas nurodė, jog procesiniai dokumentai skirti atsakovei turi būti išversti į rusų kalbą, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei bus siunčiami paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos Rusijoje adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, teismas nurodė, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškovo ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pateikti visų atsakovei skirtų procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbą, panaikinti. Nurodė, kad atsakovė nuo 1995 m. spalio mėn. be įspėjimo, nieko nepranešdama, paliko šeimą ir išvažiavo. Kiek vėliau atsakovas sužinojo, jog ji gyvena Rusijoje. Pažymėjo, kad atsakovės galimą gyvenamosios vietos adresą pareigūnams nurodęs jis pats, tačiau šis adresas nėra tikslus, kadangi (duomenys neskelbtini) – tai yra gatvės arba rajono pavadinimas, tuo tarpu nei namo, nei buto numerio jis nežinąs. Taigi, kur bus siunčiami procesiniai dokumentai yra visiškai neaišku. Esant tokioms aplinkybėms, procesinių dokumentų siuntimas atsakovei į Rusijos Federaciją yra netikslingas ir beprasmiškas. Mano, kad šiuo atveju procesinius dokumentus atsakovei tikslinga įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi jos gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo, prašydamas santuoką, sudarytą tarp šalių nutraukti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1 – 2). Kadangi procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu įteikti nepavyko, taip pat Gyventojų registro tarnybai neturint duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą bei nesant duomenų apie atsakovės išvykimą į užsienį, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi paskelbė atsakovės paiešką (b. l. 44). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-06 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių byla sustabdyta, t. y. iki bus atlikta atsakovės paieška (b. l. 52). Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius 2012-02-26 rašte pasiūlė atsakovės paiešką nutraukti, kadangi atsakovės paieška Lietuvos Respublikos teritorijoje nedavė jokių rezultatų, o atsakovė yra išvykusi į užsienio valstybę – Rusijos Federaciją (b. l. 55). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-30 nutartimi atsakovės paiešką nutraukė, kadangi atsakovė yra išvykusi į Rusiją, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino, paskyrė parengiamąjį posėdį bei ieškovą įpareigojo iki parengiamojo teismo posėdžio pateikti visų atsakovei skirtų procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbą (b. l. 56).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria ieškovas įpareigotas procesinius dokumentus, skirtus atsakovei, išversti į rusų kalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad galimą atsakovės gyvenamosios vietos adresą paiešką atlikusiems pareigūnams nurodė jis pats, tačiau šis adresas nėra tikslus, kadangi (duomenys neskelbtini) – tai yra gatvės arba rajono pavadinimas, o nei namo, nei buto numerio jis nežino. Taigi, kur bus siunčiami procesiniai dokumentai yra visiškai neaišku. Laiko, kad procesinių dokumentų siuntimas atsakovei į Rusijos Federaciją yra netikslingas ir beprasmiškas. Mano, kad šiuo atveju procesinius dokumentus atsakovei tikslinga įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatą visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse bei kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Iš byloje esančio VPK VTV Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2012-02-29 pranešimo matyti, kad pats ieškovas yra nurodęs, jog jo žmona prieš 15 metų išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę – Rusijos Federaciją ir į Lietuvą daugiau negrįžo, atsakovė turėjo Rusijos Federacijos pilietybę, be to, visa jos šeima gyveno Rusijoje, o Lietuvoje jie kartu išgyveno vos daugiau nei 2 metus. Taip pat, ieškovas nurodė, jog paskutinė žinoma žmonos gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacija, (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi (b. l. 10), įrašų apie jos įdarbinimus Lietuvos Respublikoje nėra (b. l. 14), ji jokio registruotino turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 6 – 7). Taigi, iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė galimai yra Rusijos pilietė ir šiuo metu gyvena Rusijos Federacijoje. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresą užsienyje yra nurodęs pats ieškovas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei turi būti siunčiami jos gyvenamosios vietos adresu.
Pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio nuostatą įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti. Taigi, nors procesas Lietuvoje ir vyksta lietuvių kalba, tačiau pagal CPK ir minėtos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, asmuo, teikiantis teismui procesinį dokumentą, turi pateikti ir tokio dokumento vertimą į dalyvaujantiems byloje asmenims suprantamą kalbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, Lietuvos gyvenusi vos 2 metus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė procesinių dokumentų lietuvių kalba siuntimo atveju, galėtų pasinaudoti minėtoje sutartyje nustatyta išlyga bei atsisakyti priimti jai siunčiamus procesinius dokumentus kaip nesuprantamus, o tai apsunkintų procesinių dokumentų įteikimo procedūrą. Todėl, atsižvelgiant į auksčiau minėtą procesinių dokumentų pateikimo reglamentaciją bei siekiant užtikrinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, ieškovas privalo išversti atsakovei siųstinus dokumentus į rusų kalbą.
Taip pat, ieškovas savo atskirąjį skundą ir gindžia ir tuo argumentu, jog jis pats yra nurodęs netikslų atsakovės gyvenamosios vietos Rusijos Federacijoje adresą. Tokie ieškovo atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme įteikti dokumentą turi būti nurodytas tikslus gavėjo adresas ir įteikiamo dokumento pavadinimas. Jeigu prašyme įteikti dokumentą nurodytas adresas paaiškėjo esąs ne visas ar netikslus, įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, vadovaudamasi savo įstatymais, imasi priemonių tiksliam adresui nustatyti. Taigi, net ieškovui ir nurodžius ne visiškai tikslų atsakovės gyvenamosios vietos adresą, vadovaujantis dvišalės tarptautinės sutarties nuostatomis, kompetentinga Rusijos Federacijos įstaiga imtųsi priemonių tiksliam atsakovės gyvenamosios vietos adresui nustatyti ir šiuo adresu įteiktų siunčiamus procesinius dokumentus.
Taip pat, ieškovas atskirajame skunde teigia, jog šiuo atveju procesinius dokumentus atsakovei reiktų įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pats ieškovas yra nurodęs atsakovės gyvenamosios vietos adresą – Rusijos Federacija, (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Todėl, teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei gyvenamajai vietai esant žinomai ir jai gyvenant Rusijos Federacijoje, įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu nėra teisinio pagrindo (CPK 130 str. 1 d.), tuo labiau, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas neatitiktų ir proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė procesinių dokumentų kalbą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.