- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-419-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-03503-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- A. Z., B. L.
- Atsakovas
- V.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovių A. Z. ir B. L. ieškinį atsakovui V. (V.) T. dėl teisės rengti kadastro duomenų tikslinimo darbus, nesant bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės A. Z. ir B. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo leisti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbus be V. T. sutikimo. Sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2000 m. gruodžio 14 d. jų motina G. T. ir ieškovė A. Z., atstovaujama atsakovo V. T., bendrąja daline (po ½ dalį) nuosavybe įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namo priklausiniais bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovių motina G. T. mirė 2008 m. kovo 15 d., tačiau iki šios dienos ½ žemės sklypo yra registruota mirusiosios G. T. vardu, nes norint iki galo sutvarkyti reikiamus dokumentus, būtina atlikti kadastro duomenų patikslinimą. Teigė, kad po nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, t. y. 2000 m. gruodžio 14 d., ieškovių tėvas V. T. pradingo, nei su dukromis, nei su kitais artimaisiais nesusisiekė, duomenų apie jo buvimo faktą bei vietą nėra. Nurodė, kad ieškovės visais būdais bandė surasti tėvą, kad galėtų rengti kadastro duomenų tikslinimo darbus, taip pat bandė įteikti kvietimą dalyvauti kadastro duomenų patikslinime, paženklinant žemės sklypą, įteikiant dokumentus per antstolius, tačiau dokumentų nepavyko įteikti, o antstoliai nurodė, kad V. T. niekur nedirba ir dokumentų įteikimas per darbovietę neįmanomas..
3. Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
4. Iš byloje pateikto matininko J. B. pranešimo matyti, kad jis negali atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, kadangi žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam ar būsimam) arba jo įgaliotam atstovui.
5. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Kadastro nuostatai), kuriuos be viso kito numatyta, kad žemės klypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam ar būsimam) arba jo įgaliotam atstovui.
6. Teismas pažymi, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
7. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės neturi galimybės tinkamai įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisės, atlikti kadastro duomenų tikslinimo darbų ir pan., kadangi nėra atsakovo sutikimo.
8. Pažymėtina, kad atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, susisiekti su atsakovu nepavyksta, todėl tikėtini ieškovių argumentai, kad atsakovas V. T. nebendradarbiauja su kitais bendraturčiais, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovėms visiškai įgyvendinti savo teises.
9. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovių ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovėms leistina rengti kadastro duomenų tikslinimo darbus nesant atsakovo V. T. sutikimo (CK 4.98 straipsnis).
10. Teismas patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Leisti A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbus be bendraturčio V. (V.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo V. (V.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovės per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.